Statinio paprastasis remontas: kas tai?

Statinio paprastasis remontas - tai viena iš statybos rūšių, kurios esmė - esamo statinio atnaujinimas, tačiau nekeičiant jo paskirties, neatliekant rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbų. Šio tipo darbai dažnai reikalingi siekiant pagerinti pastato būklę, funkcionalumą ar estetinį vaizdą, tačiau be esminių konstrukcinių ar projektinių pakeitimų. Šie darbai dažniausiai atliekami gyvenamuosiuose pastatuose, siekiant pagerinti komfortą, energetinį efektyvumą ar estetinį vaizdą.

Statinio paprastojo remonto tikslas - atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant.

Paprastojo remonto darbai

Statinio paprastuoju remontu laikomi šie darbai:

• statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (tarp jų - laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas;
• sąramų laikančiose sienose stiprinimas, keitimas jų nesilpninant;
• pavienių elementų (rąstų, gegnių, plytų ir pan.) laikančiose konstrukcijose pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų;
• fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas;
• angų, reikalingų statinio inžinerinių sistemų įrengimui iškirtimas skersai laikančiąsias atitvaras, kai bet kuris angos matmuo ne didesnis už atitvaros storį;
• nišų laikančiose atitvarose iškirtimas, kai nišos gylis neviršija pusės atitvaros storio, o kiti nišos matmenys ne didesni kaip dvigubas atitvaros storis;
• angų atitvarose užtaisymas, buvusių laikinai užtaisytų angų atvėrimas;
• pastatų ar jų dalių apšiltinimas;
• balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų;
• architektūros detalių pakeitimas;
• statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas;
• kiti statybos darbai (tarp jų - apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų.

Statybą leidžiantys dokumentai (SLD)

Įsidėmėtina tai, kad net ir atliekant paprastąjį remontą yra atvejų, kai SLD privalomas:

• branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui;
• kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius;
• išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį);
• ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo ar viešojo pastato paprastajam remontui, atliekamam mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, - kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti;
• valstybei svarbaus kultūrinio objekto statinio, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais Nr. 940, Nr. 1212 ir Nr. 690, paprastajam remontui;
• nesudėtingojo pastato paprastajam remontui, kai keičiama pastato kategorija į neypatingąjį pastatą ar ypatingąjį pastatą.

Primename, kad Statybos inspekcija yra sukūrusi įrankį, kuriuo naudodamiesi vos per kelias sekundes galite pasitikrinti, ar paprastajam remontui privalomas projektas ir SLD.

Kapitalinis remontas vs. Rekonstravimas

Statybos inspekcijos darbuotojai pastebi, kad dažniausiai painiojamos ne kapitalinio ir paprastojo remonto sąvokos, bet statinio kapitalinio remonto ir statinio rekonstravimo apibrėžtys. Statybos įstatyme nurodyta, kad statinio kapitaliniu remontu laikoma statyba, kurios tikslas - pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.), o statinio rekonstravimu vadinama statyba, kurios tikslas - perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

Tačiau kapitališkai remontuojamo statinio išorės matmenys turi išlikti tokie patys, kokie buvo iki kapitalinio remonto. Rekonstruojant statinį laikančiosios konstrukcijos perstatomos pakeičiant (didinant, mažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan.).

Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai:

• pastatomi nauji aukštai;
• įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas;
• nugriaunama dalis esamų aukštų;
• prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos;
• pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.

Norint atlikti statinio kapitalinį remontą SLD privalomas šiais atvejais:

• ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą neypatingąjį statinį), atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, taip pat kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti;
• kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui;
• statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą neypatingąjį ir nesudėtingąjį statinį);
• ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo pastato kapitaliniam remontui, atliekamam kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje, - kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti;
• nesudėtingojo pastato kapitaliniam remontui, kai keičiama pastato kategorija į neypatingąjį pastatą ar ypatingąjį pastatą.

Svarbu! Ypatingųjų ar neypatingųjų statinių rekonstravimui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą neypatingąjį statinį) SLD privalomi visada.

Pažymime, kad norint atlikti paprastąjį arba kapitalinį remontą pastato bendrojo naudojimo objektuose (palėpėse, laiptinėse, bendrosiose pastato inžinerinėse sistemose ir pan.) būtina gauti butų ir kitų patalpų daugumos savininkų sutikimus.

Einamasis remontas

Darant einamąjį nedidelį remontą pašalinami nedideli gedimai, pakeičiamos kai kurios detalės arba surinkimo vienetai, prireikus prietaisas ar įrenginys suderinamas. Remontuoja priežiūros personalas arba specializuotos remonto brigados. Darant einamąjį vidutinį remontą techninis įrenginys iš dalies išardomas, patikrinama surinkimo vienetų techninė būklė, pašalinami defektai, iš esmės pataisomos įvairios dalys. Einamąjį vidutinį remontą daro nuolatinės arba atvykstančios remonto tarnybos.

Nuomos sutartys

Vis dažniau mūsų šalies gyventojai gyvenamosiomis patalpomis naudojasi nuomos, o ne nuosavybės teisės pagrindais. Nuomininkai neretai susiduria su įvairiais sunkumais, kurie jiems trukdo tinkamai vykdyti nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Todėl svarbu žinoti savo teises ir pareigas.

Pagal CK 6.477 straipsnį - nekilnojamojo turto nuomos sutartis turi būti sudaroma raštu. Tai užtikrina aiškumą dėl šalių įsipareigojimų ir teisių, taip pat leidžia lengviau spręsti galimus ginčus.

Nuomos terminas yra vienas svarbiausių sutarties punktų, kuris turi būti tiksliai apibrėžtas. CK 6.482 straipsnis nustato, kad nuomos sutartis gali būti sudaroma terminuotam arba neterminuotam laikotarpiui. Terminuotos sutartys suteikia abiem šalims aiškumą dėl nuomos trukmės, o neterminuotos sutartys leidžia daugiau lankstumo, tačiau reikalauja aiškių nutraukimo sąlygų.

CK 6.478 straipsnis numato, kad patalpų nuomos sutartyje turi būti aiškiai nurodyta patalpų naudojimo paskirtis. Pavyzdžiui, patalpos gali būti skirtos komercinei, administracinei ar kitokiai veiklai. Ši informacija yra svarbi ne tik šalių susitarimams, bet ir atitikties teisės aktams užtikrinimui.

Nuomininkas turi teisę naudotis patalpomis pagal sutartyje nustatytą paskirtį ir reikalauti, kad nuomotojas užtikrintų tinkamą patalpų būklę. Taip pat nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį ir rūpintis patalpų priežiūra.

CK 6.483 straipsnyje nustatyta, kad nuomotojas privalo užtikrinti, jog patalpos būtų tinkamos naudoti pagal sutartyje nurodytą paskirtį. Nuomotojas taip pat turi užtikrinti, kad patalpos būtų techniškai tvarkingos, ir, jei reikia, atlikti būtinus remonto darbus (išskyrus tuos, kurie pagal sutartį yra perduodami nuomininko atsakomybei).

Kapitalinis ir einamasis remontas: atsakomybės pasiskirstymas

Pagal įstatymą, einamąjį remontą turi daryti nuomininkas, nebent iš anksto sutartyje buvo aptarta kitaip. Savininkas yra atsakingas už kapitalinį remontą.

Kapitalinis remontas - tai remontas, kai yra stiprinamos ar keičiamos susidėvėjusios laikančiosios konstrukcijos, pvz., avarinės būklės sienos, lubos, keičiamos ar įrengiamos inžinerinės sistemos ar jų elementai, atliekami inžinerinių sistemų remonto darbai, pvz., elektros instaliacija, vandentiekis ir panašiai. Būtent šių darbų atlikimo nuomininkas turi teisę reikalauti iš nuomotojo.

Inventoriaus nuomos sąlygos

Be patalpų nuomos, svarbu paminėti ir inventoriaus nuomos sąlygas, kurios taip pat reglamentuoja nuomininko teises ir pareigas.

Nuomininkas privalo:

• saugoti ir tausoti išnuomotą inventorių, naudotis juo pagal inventoriaus paskirtį;
• mokėti už suteiktas paslaugas remiantis nuomotojo pateiktais įkainiais;
• kuo skubiau pranešti nuomotojui apie inventoriaus praradimą, sugadinimą, bet kokią kitą patirtą žalą, bei jo grąžinimo termino pratęsimą;
• užtikrinti, kad išnuomotu inventoriumi nesinaudotų tretieji asmenys, ypač neblaivūs, apsvaigę nuo narkotinių medžiagų ar kitokių stipraus poveikio medikamentų;
• nes palikti nuomojamą inventorių be priežiūros net trumpam laiko tarpui;
• sekti išnuomoto inventoriaus nuomos laiką, žinoti už kokį laikotarpį jis sumokėjo, žinoti kelintą valandą jam reikia sugrįžti į nuomą ir grąžinti inventorių nuomotojui.

Nuomotojas turi teisę:

• nenuomoti inventoriaus asmenims, kurie atsisako palikti užstatą, yra apsvaigę, elgiasi neadekvačiai, kelia įtarimų dėl inventoriaus grąžinimo, turi fizinių traumų, nori išsinuomoti inventorių, kuris jiems netinka pagal naudojimosi instrukciją, nesutinka už inventoriaus nuomą sumokėti prieš inventoriaus nuomos faktą, reikalauja dokumentų dėl užstato paėmimo - padavimo fakto ir/arba inventoriaus priėmimo - perdavimo akto;
• pats parinkti nuomotojui pastarajam tinkamiausią inventorių, atsižvelgiant į inventoriaus naudojimo instrukcijas ir nuomotojo fizines charakteristikas;
• savo nuožiūra taikyti nuolaidas nuomininkų grupėms ar kitais atvejais.

Darant einamąjį nedidelį remontą pašalinami nedideli gedimai, pakeičiamos kai kurios detalės arba surinkimo vienetai, prireikus prietaisas ar įrenginys suderinamas.

tags: #patalpu #einamasis #remontas