Nenuostabu, kad pasaulio modernėjimas apima daug sričių, statybų sektorių - taip pat. Vienas pagrindinių aspektų įgyvendinant statybos projektus (nepriklausomai nuo jo dydžio) - teisingas statybos objekto suvokimas, t.y. reikia tiksliai suvokti kokį objektą planuojame statyti, norėdami pasirinkti kvalifikuotus specialistus ir įmones, suvokti procesus ir procedūras.
Norint teisingai suprasti statybos procesą reiktų atkreipti dėmesį ir į Statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose naudojamas sąvokas ir apibrėžimus.
Pagrindinės Sąvokos
Prieš gilinantis į pastatų klasifikaciją, svarbu išsiaiškinti pagrindines sąvokas:
- Statinys - nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.
- Inžineriniai statiniai - susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai.
- Pastatas - apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos.
- Patalpa - sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė.
Šios pagrindinės sąvokos leis teisingai suprasti Statinių Klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį. Tokiu būdu turėsite galimybę nustatyti planuojamo statyti/rekonstruoti/remontuoti statinio - Rūšį, Grupę, Pogrupį. Remiantis statinių klasifikavimu (aprašyta Statybos techniniame reglamente) bei taip kaip jie skaidomi į rūšis, grupes ir pogrūpius galime nustatyti ar atitinkamas statybos specialistas ir įmonė turi teisę vykdyti numatomus statybos darbus bei turi atitinkamus Kvalifikacijos Atestatus.
Pastatų Klasifikacija Pagal Paskirtį
Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, pastatai pagal paskirtį gali būti klasifikuojami į dvi grupes, t. y. gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus. Tokia pastatų klasifikavimo sistema pasirenkama tada, jeigu pastato visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai.
Gyvenamieji Pastatai
Gyvenamųjų pastatų ilgaamžiškumas.
Gyvenamojo pastato patalpų struktūra.
Negyvenamieji Statiniai
Negyvenamųjų pastatų pogrupiai.
Pastatų bendrieji reikalavimai.
Darbo pakeitimo garantija.
Pastatų Klasifikacija Pagal Energinį Efektyvumą
Šiuolaikiniams pastatams tampa labai svarbus energijos taupymas ir efektyvus jos naudojimas, poveikis aplinkai. Kadangi visos Europos mastu siekiama taupyti ir kuo efektyviau naudoti energiją, tai vis dažniau projektuojami tokie pastatai, kurie suvartoja labai mažai energijos arba beveik jos nevartoja.
Įvertinus pastato energinį efektyvumą, pastatai klasifikuojami į:
- Mažai energijos naudojančius pastatus
- Ekologinius pastatus
- Darniuosius pastatus
- Žaliuosius pastatus
Mažai Energijos Sunaudojantys Pastatai
Svarbu, kad tokiems pastatams būtų būdingos tam tikros savybės:
- Pastato forma būtų kompaktiška.
- Atitvaros - kokybiškai apšiltintos ir sandarios.
- Šiluminiai tilteliai sumažinti tiksliai sudūrus konstrukcijas.
- Tiesiogiai naudojama saulės energija pro langus.
- Laikinai apšiltinami langai naktį naudojant langines ar žaliuzes.
- Naudojama vėdinimo sistema su šilumogrąža.
- Paprastai reguliuojama šildymo sistema.
- Aktyviai naudojama saulės ir vėjo energija (vandens šildymas saulės kolektoriuose, saulės fotoelementai ar vėjo jėgainė elektros energijai, šilumai gaminti).
- Taupiai naudojama elektros energija (A ir aukštesnės energinio efektyvumo klasės buitinė įranga, energiją taupančios lemputės, maksimalus natūralaus apšvietimo naudojimas ir t. t.).
Dar kitaip šie pastatai vadinami pasyviaisiais pastatais - tokiais, kuriuose komfortiška temperatūra gali būti palaikoma visus metus ir tam tereikia minimalių energijos sąnaudų.
Ekologiniai Pastatai
Jiems, o ypač jų architektūrai, būdingi atitinkami techniniai parametrai ir medžiagų savybės, nulemiančios statinio kokybę.
Darnieji Pastatai
Tai statiniai, kurių statybos vyko pasitelkus tvaraus planavimo ir projektavimo principus. Esminiai tokio statinio kriterijai yra:
- Tinkamas pastato vietos, orientacijos, užbėrimo gruntu parinkimas, siekiant sutaupyti neatsinaujinančius energijos išteklius.
- Saulės ir vėjo naudojimas didžiajai daliai energijos poreikių patenkinti.
- Žaliųjų (neteršiančių ir galimų perdirbti ar perdirbtų sąnaudų, kurių gamybai reikia mažai energijos) medžiagų ir produktų naudojimas.
- Taupus pastato projektavimas - efektyvus energijos, vandens vartojimo, šildymo, vėsinimo, vėdinimo sistemų, apšvietimo valdymas.
Žalieji Pastatai
Tokie statiniai turi atitikti tam tikrus kriterijus:
- Jie turi būti energiškai efektyvūs.
- Naudoti atsinaujinančius energijos išteklius.
- Turi būti įvertintas jų tiesioginis ir netiesioginis poveikis aplinkai.
- Užtikrinamas išteklių saugojimas, perdirbimas ir vidaus aplinkos kokybė.
Pastaraisiais metais didėjant pastatų energinio efektyvumo reikalavimams, netylant diskusijoms apie globalinį atšilimą ir tvarią plėtrą, efektyviai energiją naudojančiais statiniais domimasi vis dažniau ir vis labiau.