Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius patalpų nuomos aspektus Klaipėdoje ir kituose Lietuvos miestuose. Aptarsime Eglės turgaus apylinkių atsiliepimus, taip pat pateiksime patarimų pensininkams, kaip organizuoti savo poilsį.
Klaipėdos senamiesčio žemėlapis
Atsiliepimai apie gyvenimą šalia Eglės turgaus
Gyventoja, gyvenanti Rambyno gatvėje, teigia, kad namas yra geras, tačiau garso izoliacija prasta. Laiptinę valo viena valytoja, o šalia yra Eglės turgus. Jai patinka, kad viskas yra šalia.
Kitas gyventojas teigia, kad namas yra tvarkingas, bet garso izoliacija bloga. Daug ką galima išgirsti, daug nuomininkų.
Artūras, šiuo metu gyvenantis šiame name, teigia, kad aplinka tvarkinga, prižiūrima, kaimynai draugiški. Bet kuriuo paros metu grįžęs su automobiliu rasi vietos. Susisiekimas patogus viešuoju transportu. Jis mano, kad tai puiki vieta ir nereikia laikytis stereotipų, kad Ribportas yra blogas rajonas.
Gyventoja manė, kad bus baisiau, bet įsikėlė nuostabus vyrukas, statysis duris koridoriuje su čipu, ir neslampinės kam nereikia, nes susirenka iš kitų laiptinių. O kaimynai labai geri, ramūs, moterys su vaikais.
Tadas teigia, kad bendrabutis nėra toks baisus, kaip jam visi sakė prieš perkant, gyvena normalūs žmonės, aišku, visokių būna, bet jokių incidentų nebuvo ir manau nebus. Viskas tvarkoje su tuo 129 bendrabučiu.
Gyventojas teigia, kad bute labai šalta, šildymas pastoviai prisukinėjamas, kambariuose vos 14-15 laipsnių, nors lauke 0-+3 laipsniai. Jis neįsivaizduoja, kaip šiame name gyvena šeimos su mažais vaikais. Viskas labai puikiai sutvarkyta, išskyrus šildymo sistemą.
K teigia, kad aukštos šildymo kainos ir triukšmas iš gatvės. Dėl kaimynų gyventi galima. Arti parduotuvės ir šiaip geras susisiekimas. Rami vieta. Nesigirdi mašinų triukšmo. Čigonai tik prie Maximos. Tik vienintelis minusas - ganėtinai aukšta šildymo kaina.
G teigia, kad labai daug čigonų, narkomanų. Nafi teigia, kad triukšmas, nesandarumas namo.
Gyventojas teigia, kad namas pastatytas kokybiškai (vasarą vėsu, žiemą šilta), jo butas 2 aukšte, nekampinis. Vietos automobiliui visada yra. Kaimynai ramūs. Tik vaikų žaidimo aikštelės trūksta.
Patalpų nuomos kainos ir verslo parama karantino metu
Vyriausybės siūlymą naikinti subsidijas patalpų nuomai Matas vadina mirties nuosprendžiu. Keturių patalpų nuoma sostinės centre atsieina daugiau nei 40 tūkstančių eurų per mėnesį.
Jau nuo rugpjūčio mėnesio nuomos lengvatos nebetaikomos. Tai turim didžiulius nuostolius. Tai be valstybės pagalbos tikrai, tikrai nebeišgyvensim. Ir tikrai šneku ne už mano keturis barus, bet visi, kas nuomojasi patalpas, susiduria su tomis pačiomis problemomis.
Vyriausybė siūlo per antrąjį karantiną paramą skirti mažesniam verslų ir dirbančiųjų savarankiškai ratui. Valstybė turi iš esmės visą laiką taupyti ir galvoti, ką daryti. Ir pagalba būtent turi būti laiku, tinkama ir tikslinga.
Ruošiamas paketas nors ir mažesnis, tačiau esą tikslingesnis - orientuotas į labiausiai pažeidžiamas įmones. Numatyta kompensacijas skirti tiems verslams, kurių apyvarta krito bent 30 procentų.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas naują paramos paketą verslui vertina teigiamai. Yra tikslinga diferencijuoti paramą, kadangi daliai verslų nereikia tos paramos ir tikėtina, kad nereikės, jei karantinas nebus griežtinamas. Tačiau kitai daliai verslų situacija yra pakankamai sudėtinga ir jiems toks paramos reikia ir reikės ne mažiau nei pavasarį.
Be to, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 257 eurų subsidija siūlo remti ir ne visus dirbančius savarankiškai, o tik tuos, kurie bus įtraukti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sudarytą nukentėjusiųjų sąrašą.
Mes manome, kad tiktai tuo atveju, kai žmonės yra nukentėję dėl tam tikrų verslo apribojimų, taip, jie turi teisę gauti valstybės pagalbą. Stebėdami rinkos pokyčius, mes atkreipiame dėmesį, kad greičiausiai atsigauna individualus verslas, t. y. tie savarankiški žmonės. Jie labai greitai adaptuojasi, prisitaiko. Jeigu jie nebegalėjo pardavinėti tam tikrų prekių turguje, jie atsidarė savo internetines parduotuves ir taip toliau.
Beje, 21-oje šalies savivaldybėje įvedus karantiną, proga gauti papildomų pinigų sudomino nedaugelį - dėl 257 eurų išmokos kol kas kreipėsi vos 225 savarankiškai dirbantys asmenys, beveik pusė jų - Vilniuje.
Kretingos turgaus istorija
Tarpukariu prie Laisvės paminklo prasidėdavo visos valstybinės, tautinės, religinės ir miesto šventės, buvo iškeliama tautinė vėliava. Turgus vyko pirmadieniais ir ketvirtadieniais, o mugės - pirmą dieną po Trijų Karalių bei Grabnyčių, Verbų sekmadienį, Šv. Jurgio, Devintinių, Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios ir Šv.
Apskrities viršininko įsakyme buvo reikalaujama, kad „turgų ir prekymečių dienomis turgavietė ir į ją įeinančios gatvės turi būti nuvalomos ir nušluojamos tuojau turgui ar prekymečiui pasibaigus“. Tamsiu paros metu aikštė buvo apšviečiama. Joje stovėjo keletas medinių stulpų su šviestuvais, kurių lemputėms elektros energiją iš pradžių tiekė mieste veikusios privačios elektrinės, o nuo 1936 m.
Savivaldybė daug dėmesio skyrė miesto centro estetinei išvaizdai, 1937 m. atnaujino aikštės važiuojamosios dalies grindinį nuo Vilniaus iki Vytauto gatvių, o 1938 m. išgrindė pietinę aikštės dalį. Tuo pat metu aikštės pakraščiuose buvo įrengti šaligatviai, daromi iš „cementinių plytų bei asfalto“.
Statinių priežiūrą ir statybų tvarką reguliavo apskrities valdybos priimtas reglamentas. Visi tinkuoti mūriniai namai privalėjo būti tvarkingai nutinkuoti, o „plyšiai tarp plytų turi būti sutvarkyti“. Medinių namų „fasadai turi būti apkalti obliuotomis lentomis ir nudažyti aliejiniais dažais […] Skiedrų stogai turi būti nudažyti švediškais raudonais dažais“.
Ikonografija liudija, kad miestiečiai laikėsi savivaldybės reikalavimų. Tarpukariu ryškiausiai pasikeitė rytinė aikštės kraštinė, kurioje vietoje 1915 m. sudegusių trijų medinių namų tarp 1920-1931 m.
Ilgiausiai neužstatytas išbuvo kampe su Vytauto gatve esantis sklypas. Jį nusižiūrėjus Kretingos vartotojų bendrovei, minint jos įkūrimo 20-metį, sklype 1931 m.
Pagrindinis įėjimas į komercines patalpas vedė nuo aikštės ir gatvės sandūros, pro nusklembto kampo sienoje įrengtas duris. Kiek anksčiau, iki 1928 m., į pietus nuo bendrovės rūmų iškilo pora privačių mūrinių namų. Pirmasis pastatas buvo raudonų plytų mūro, dviejų aukštų, su dvišlaičiu apskardintu stogu.
Toliau esančiame vieno aukšto tinkuoto mūro Markaus Gutmano name veikė pora parduotuvių, o 1936-1940 m. Tarp M. Gutmano namo ir evangelikų liuteronų bažnyčios buvusiame sklype nuo XIX a. pabaigos stovėjęs vienaukštis namas apie 1936 m.
Parduotuvę 1937 m. Tarp šio namo ir evangelikų liuteronų bažnyčios buvo platus tarpas, priešais kurį aikštės pietrytinėje dalyje stovėjo medinė gaisrinė, pastatyta kretingiškio vokiečio Bernardo Kublico 1918 m.
Prie gaisrinės šiaurinio galo buvo pristatytas karkasinės konstrukcijos medinis ažūrinis stebėjimo bokštas, kuriame budėdavo vienas iš ugniagesių, stebėjęs miestą. Senąjį bokštą nugriovus, apie 1925 m. jo vietoje iškilo tinkuoto mūro stačiakampis bokštas su dvišlaičiu stogeliu ir signaliniu varpu.
Pastačius Kęstučio gatvėje mūrinę gaisrinę, senasis pastatas 1938 m. Kitapus Kęstučio gatvės buvusioje posesijoje stovėjo galu į Žemaičių gatvę ir Viešąją aikštę atsuktas vienaukštis mūrinis namas, priklausęs žydui Sie Rašui, kuris vertėsi autobusų nuoma.
Pirmuoju numeriu buvo pažymėtas kampe su Birutės gatve stovėjęs mūrinis muitinės pastatas, kretingiškių vadintas Tamužine. Jame pirmaisiais pokario metais veikė valdinė iždinė ir kalėjimas, o 1921 m.
Tarpukariu pastato išvaizda nežymiai keitėsi: nebeliko medinės verandos su balkonu, o vietoje išėjimo į balkoną antrajame aukšte buvo įrengtas langas. Pirmojo aukšto patalpose nuo 1921 m. veikė Ūkio banko skyrius. Antrojo aukšto patalpas bendrovė nuomojo apskrities savivaldybės raštinei, apskrities viršininko, policijos vado ir inžinieriaus būstinėms. Kieme stovėjusiame ūkiniame pastate nuo 1939 m.
Į šiaurę nuo banko buvusį medinį namą apie 1920 m. Nuo aikštės pusės jis įrengė papildomą įėjimą į name atidarytą kirpyklą. Be kirpyklos, šiame pastate buvo savininko butas, bendrovės „Taicas ir Šeras“ (nuo 1937 m.
Per 1915 m. gaisrą smarkiai nukentėjusį buvusios Karolštato aukštesniosios mokyklos pastatą, iš kurio buvo belikusios tik mūrinės sienos ir kaminai, jo savininkas grafas Aleksandras Tiškevičius apie 1925 m.
Abu korpusai tarpukariu tapo atskirais namais, kurie iki 1930 m. buvo atstatyti, o iki 1936-1938 m. - pilnai įruošti. Greičiausiai savo pastato dalį įsirengė Stasys Ščefanavičius. Namas buvo su blizgiu skardiniu stogu, turėjo du įėjimus, įrengtus fasado šonuose, ir ties viduriu naujai atkurtą balkoną su metaline ažūrine baliustrada.
Pro kairėje pusėje esantį įėjimą buvo patenkama į gyvenamąsias antrojo aukšto patalpas, o dešinysis įėjimas vedė į pirmajame aukšte apie 1936 m. atidarytą vaistinę. Šiaurinis korpusas buvo pradėtas naudoti jau nuo 1930 metų. Jis buvo kuklesnės išvaizdos, su čerpėmis dengtu stogu.
Sienas puošė tik abu aukštus skiriantis figūrinis karnizas, o iki karo buvusių durų ir langų figūrinių apvadų nebeliko. Pastate patalpas 1930 m. Už jo stovėjęs nedidelis tinkuoto mūro namas buvo su dvišlaičiu skardos stogu bei kairiajame fasado krašte įrengtu balkonu su metaline ažūrine baliustrada.
Pirmajame aukšte įrengtose komercinėse patalpose tebeveikė savininko geležies ir jos dirbinių krautuvė, o apie 1936 m.
„Naujasis turgus“, UAB veikla
„Naujasis turgus“, UAB (kodas 140842886) buvo įkurta 1994-01-27. Pagrindinė įmonės veikla yra nekilnojamasis turtas. Įmonę valdo 1 akcininkas (įmonė). 2024 metais „Naujasis turgus“, UAB pardavimo pajamos siekė 1 425 403 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 541 858 Eur. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 16. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip žemiausia.
Kitos veiklos, kuriomis užsiima bendrovė, yra mažmeninė prekyba, turgavietės. Šiuo metu „Naujasis turgus“, UAB įsikūrusi adresu Taikos pr.
Štai keletas nekilnojamojo turto vystytojų, kurie sėkmingai plėtoja gyvenamosios paskirties pastatų projektus:
- UAB „Rinvest“ - ypatingą dėmesį skiria gyvenamajai aplinkai.
- „Tarptautinės investicijos“ - NT nuoma ir pardavimas sostinėje ir pajūryje.
- #CitusDNR - išskirtinių būsto projektų bei lanksčių sprendimų verslui generatoriai ir įgyvendintojai.
Atostogos pensininkams
Išeiti į pensiją Lietuvoje – kiek tai kainuoja?
Atostogos - laikas sau. Nepriklausomai nuo amžiaus ar statuso. Nes ir medicinine, ir psichologine patirtimi įrodyta, kad nors ir trumpam pakeitę aplinką ar veiklos pobūdį, pasisėmę naujų įspūdžių (arba ramybės), sustipriname save. Ir, jei pasiseka, net susikaupusį negatyvą ištriname.
Dirbantiems pensininkams (jei jie dirba penkias dienas per savaitę) priklauso 20 darbo arba 24 kalendorinės atostogų dienos. (Jei pensininkas dirba ne visą dieną, atostogos skaičiuojamos proporcingai, o asmenims su negalia priklauso 28 kalendorinės atostogų dienos).
Pietų Amerikoje jie mėgsta poilsį prie jūros ir ilgus 2-3 savaičių vizitus pas giminaičius. Australijoje populiariausia atostogų forma - kelionė kemperiais. Azijoje pensininkų labiausiai mėgstamos trumpos kelionės po savąją šalį. JAV ir Kanadoje populiarus reiškinys - „snowbirds“ (rudenį išvyksta į Floridą, Arizoną, Meksiką, sugrįžta tik pavasarį). Skandinavai, paprastai, suka ratus į šiltąją Europą, o italai, ispanai, graikai dažniausia atostogauja vietoje - savo valstybės kaime ar pajūryje.
Galbūt todėl, kad jau nuvargino tas nuolatinis rūpestis anūkais. (Nebūtina gi kartoti, kad jie - tik vienas malonumas!) Galbūt norite pailsėti nuo kasdienio darbo sode ar įkyraus kaimyno. Galbūt net savanorystė išvargino. (Bet neprisipažinsite gi, kad per metus šiek tiek pasenote ir vis dažniau pavargstate.) O gal pakaks teigiamai atsakyti į vienintelį klausimą: ar nesate ant savo pečių per daug užsikrovęs?
Atostogų privalumai:
- Rutinos pakeitimas.
- Kelionė - tai visiškai nauji ir netikėti įspūdžiai.
- Ramybė gamtoje ar prabangus SPA - sveikata.
- LAIKAS SAU.
- Naujos pažintys.
- Platesnis matymas ir mąstymas.
- Psichologinė atgaiva.
JAV „Framingham Heart Study“ duomenimis, neatostogaujantys pensininkai patiria 30 procentų didesnę širdies smūgio riziką. O keturių (vos keturių!) dienų poilsis netradicinėje aplinkoje nerimą mažina visam mėnesiui.
Galite ginčytis, tačiau patarčiau išvengti atostogų piko (liepos antra pusė, rugpjūtis). Kitas variantas: vietoje Palangos pasirinkit Šventąją, Karklę, Girulius. Patarčiau išbandyti ir Ventės ragą. Pusryčius (ir net pietus) puikiai pasigaminsite patys. Tik paieškokite nuomos pasiūlymo su virtuvėle.
Pramogos: nereikia mokamų muziejų ar atrakcionų. Kelionės rudenį taip pat atpinga. (Plius nuolaidos pensininkams. Ir, žinoma, susikurkite spec. planą, jei išvykti negalite (Pavyzdžiui, jei neturite kam pavesti katės ar šuniuko priežiūros).
Tuomet galimos - ir būtinos! Net viena diena baseine ar mineralinėje vonioje (nepagailėkite kelių eurų!) pataisys nuotaiką ir sveikatą. Išsinuomokite kartu su draugu dviračius. (Pedalų nemynėte gal jau 30 metų, bet šitas „mokslas“ neužsimiršta. Tik šalmas būtinas!)
Ir dar patikrinkite, ar rasite ką veikti, jei ta diena bus be televizoriaus, telefono ir...