Lietuvos verslo aplinka nuolat kinta, o sėkmingam verslui svarbu prisitaikyti prie rinkos poreikių. Vienas iš esminių verslo elementų yra patalpų nuoma, kuri tiesiogiai veikia įmonės veiklos efektyvumą ir kaštus. Šiame straipsnyje aptarsime patalpų nuomos kainas Lietuvoje, įtakojančius veiksnius ir verslo plėtros galimybes.
Verslui svarbu prisitaikyti prie klientų poreikių ir norų, užtikrinant maksimalų funkcionalumą. Pavyzdžiui, slapukai internetinėse svetainėse prisimena vartotojų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas prekes ar paslaugas, kad nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šie įrankiai leidžia įgyti įžvalgų apie tai, kaip lankytojai naudojasi svetaine, įskaitant informaciją apie tai, iš kur jie atėjo, datą, laiką ir naudotus paieškos žodžius. Taip pat, galima sužinoti, kaip vartotojai naršo svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete.
Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobiliojo prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje.
„Pixel“ žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas. vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę. atliekate mūsų svetainėje.
Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų. Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. paštu. įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę. teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai. susisiekę su mumis el. paštu.
Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus.
Kaip lengvai gauti kreditą verslui? 5 dalis: Kaip pasirinkti kredituotoją?
Verslo Plėtros Galimybės ir Globalizacija
ISM Executive School vyr. konsultantas, mokymo programų vadovas, ISM Inovacijų bazės vadovas Ugnius Savickas teigia, kad prie dabartinės verslo ekosistemos ir komunikacijos galimybių, negalvoti apie globalumą, būtų savižudybė.„Lietuvoje mes turime labai lokalią rinką. Labai santūrius ir konservatyvius vartotojus, kurie ne visada išdrįsta pabandyti naujoves. Reikia ieškoti vartotojų, kurie patys yra inovatoriai. Tai yra įvairiausių priežasčių, kaip verslininkai turi mąstyti geografine prasme neribotai apie visą planetą ir, tikriausiai, tokie tik ir pasiekia rezultatų“, - sako verslo konsultantas.
Pasak jo, normalu ir tai, kad verslas apskaičiavęs pastangų ir rezultatų balansą keliasi į tas šalis, kur tą patį ar net geresnį rezultatą gali pasiekti greičiau, su mažiau žmonių. Be to gamyba, nukreipta į mastą. O Lietuvos rinka, būtent tiems stambiesiems verslininkams, per maža.
„Tai mūsų istorinė rinkos praeitis. Lietuvoje prieš dešimtų prasidėjo tokie verslai kaip statyba, gamyba. Ten sukaupėm žinių. Lazeriuose ir visur kitur mes, pasauliniu mastu žiūrint, esame pradinukai. Taip, mes tose srityse turime labai solidžių intelektinių žinių, bet neturim dar masto. Nes tas pozicijas rinkose yra užėmę jau seniau tą darantys rinkos senbuviai. Tam tikrus verslus iš šio topo dabar išstumti neįmanoma, nebent juos kas nors nupirks ar jie susijungs. Antra vertus, tų vienadienių milijonierių gali dar išlįsti ir pasirodyti, jei koks startuolis pritrauks daug investicijų.
Jog būtum milijonieriumi, reikia subręsti. Tai tas nuoseklumas arba buvimas, tegu ir turtingo ar didelio verslo savininku, nepasidaro per vieną naktį. Norėčiau manyti, kad svarstyklės kažkiek keisis ir bus judama link tų naujų industrijų, tačiau pagal vartojimo masiškumą ir visos planetos poreikius, man atrodo, kad dar ne vienas topas labai drastiškai nesikeis“, - įvertina verslo konsultantas. Viskas priklausys ar tradiciniai verslai sugebės tinkamai į savo veiklą integruoti naująsias technologijas.
Patys verslininkai pabrėžia, kad ne vien viskas priklauso nuo rinkos dydžio. Svarbu ir teisinė sistema, kuri, anot kai kurių, Lietuvoje itin prasta.
„Mokesčiai Lietuvoje aukščiausi Europoje. Valstybė visiškai nekreipia dėmesio. Tikra negerėjo sąlygos nuo 1990 metų. Aš manau, kad per tą laiką tik daugiau biurokratų atsirado daugiau. Ypatingai visos finansinės ataskaitos neadekvačios. Reikia paruošti daugybę visokių ataskaitų, o valdininkai patys sėdi ir nieko nedaro, tik tikrina ar įmonės jiems duoda ataskaitas. Mažai įmonei ir sąlygos nelygios visiškai. Vieni gali neimti PVM, kiti privalo imti PVM. Tie, kurie moka mokesčius, juos tikrina visą laiką, tie kurie nemoka, jų ir netikrina, nes patys sako, na ką tu iš jų paimsi“, - kritikos teisinei sistemai negailėjo milijonierius verslininkas Benas Gudelis.
Jis tvirtai teigia, jei dirbtų tik Lietuvoje, tikrai emigruotų. Pašnekovas sako, kad Lietuvoje vyksta genocidas, už kurį atsakinga visa valdžia - nuo prezidentės ir žemyn. Reikia tokių struktūrinių reformų kaip seimo narių skaičiaus sumažinimas, PVM atstatymas iki 18 proc.. Nes apie tai tik kalbama, žadama, bet nieko nedaroma. B. Gudelio teigimu valdžios suinteresuotumas yra gauti kyšį, o ne padėti. To kitose šalyse nėra.
„Jie žymiai kitaip bendrauja, pergyvena, kad šalyje reikia sukurti darbo vietas. Niekas nebėga iš Airijos, nes ten yra sąlygos. Į Airiją net amerikiečių kompanijos bėga, kaip „Apple“, „Google“, nes sąlygos geresnės. Tai dėl to ir prasidėjo vajus Amerikoje, kad gerintų sąlygas, jog verslas nebėgtų. O Lietuvoje niekas tuo nesirūpina, jiems labiau rūpi kokia partiją kokią ministeriją užims, o kad Seimo narių dvigubai daugiau negu turėtų būti, niekas apie tai nekalba“, - tv3.lt portalui sakė jis.
Jis kritikuoja ir tai, jog ministerijos įkurtos senamiestyje, kur yra brangus NT, kurį būtų galima išnuomoti verslui. Ir iš šios valdžios per daug nesitiki, nes visos valdžios pažada aukso kalnus, tačiau to ko reikia, neįvykdo.
Reitingą sudarę analitikai naudojosi visais viešai prieinamais informacijos šaltiniais: Registrų centru, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktomis finansinėmis įmonių ataskaitomis bei asmenų pajamų ir turto deklaracijomis, kitų žiniasklaidos priemonių publikacijomis. Be to, įvertinta įmonių veiklos istorija ilgesniu periodu, suskaičiuota, kiek dividendų buvo išmokėta akcininkams ir kur šis privatus kapitalas papildomai investuotas. Šio metodo prieš tai nenaudojo joks kitas leidinys.
Šiauliai, Liejyklos g. EVRK 2.1 red. - viešbučių, svečių namų, poilsio namų, nakvynės vietų, stovyklaviečių, priekabinių namelių parkų ir kitų negyvenamųjų ar laikinojo apgyvendinimo vietų (įskaitant studentų apgyvendinimą) trumpesniam nei vienų metų laikotarpiui eksploatavimas, žr. - gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos projektų įgyvendinimas pardavimo tikslais, žr. - mašinų nuoma, žr. - stacionarinė vyresnio amžiaus arba asmenų su fizine negalia priežiūros veikla, įskaitant stebėjimą ir kasdienę pagalbą, žr. Pakeistas registracijos adresas iš Šiauliai, Liejyklos g. 10 į Šiauliai, Liejyklos g. Pakeistas registracijos adresas iš Šiaulių m. sav. Šiaulių m. Liejyklos g. 10 į Šiauliai, Liejyklos g. Informacijos šaltinis: VĮ Registrų centras, VIRSIS. Informacija apie PVM kodus - VMI. Susipažindami ir naudodami rekvizitai.lt viešinamus įmonių vadovų asmens duomenis tampate savarankišku duomenų valdytoju, kuriam taikomi ES reglamento Nr. 2016/679 (BDAR) reikalavimai.
Turtingiausi Lietuvos Verslininkai: Apžvalga
Žemiau pateikiamas turtingiausiųjų Lietuvos verslininkų penkiasdešimtukas.
- 50. Gintautas Kūlokas, 64 mln., „Fatalitas“
Verslininkas G. Kūlokas užsiima ir visuomenine veikla, jam buvo suteiktas inovatyviausios sodybos apdovanojimas. Jis yra atstatęs savo tėvo, Sibiro tremtinio sodybą ir ten įrengęs kultūrinę erdvę kaimo gyventojams. Vidzgalių kaime esančioje sodyboje vyksta poezijos dienos. Sukviečiama daugiau kaip 600 žmonių, žinomi Lietuvos aktoriai, poezijos skaitovai muzikantas. Visą organizuoja ir finansuoja G. Kūlokas, o atvykusius dar ir vaišina elniena ar kitu naminiu maistu. Jo įmonė „Fatalitas“ beveik 15 metų užsiima bemuite (duty free) prekyba Lietuvos pasienyje. G. Kūlokas yra vienintelis bendrovės akcininkas. 2002 m. įkurta įmonė prekiauja pasienio kontrolės postuose Kybartuose, Nidoje, Šalčininkuose, Raigarde (Druskininkuose) ir Ramoniškiuose. Bendrovė taip pat investuoja Baltarusijoje. Nuo 2017 m. įmonei gali tekti išsikelti iš Rusijos ir Baltarusijos pasienyje veikiančias parduotuves, nes nuo sausio 1 d. bemuitės prekybos punktams nebebus taikomos mokesčių lengvatos. Skaičiuojama, kad dėl galimo parduotuvių uždarymo pasienio kontrolės punktų direkcija neteks 2 mln. eurų, kuriuos iš „Fatalito“ surinkdavo už patalpų nuomą. - 49. Andrius Kiznis, 64 mln., „Lietpak“
Septyniasdešimtmetį paminėjusio „Lietpak“ įkūrėjo Prano Kiznio sūnus Andrius yra jo dešinioji ranka ir po truputį perima šeimos verslą. Tačiau jei P. Kiznis labai labai retai pamatoams viešumoje, apie Andriaus gyvenimą praktiškai iš vis nieko nežinoma. Įmonėje jis eina plėtros direktoriaus pareigas ir valdo 40 proc. akcijų. Pati įmonė „Lietpak“ taip pat slapukauja ir daug informacijos apie jos sėkmes ar nesėkmes nerasi. Žinoma, kad yra valdant konservatorių Vyriausybei, maistui ir kitiems produktams pakuoti skirtos plėvelės gamintoja „Lietpak“ gavo valstybei svarbaus ekonominio projekto statusą. Spaudoje buvo teigiama, kad bendrovei vienu metu buvo teikiama išskirtinė valdžios globa, gaunama labai daug ES paramos. - 48. Alvydas Barsteiga, 65 mln., „Nemuno vaistinė“, „CGP Management“
Farmacijos ir kailinių verslus vystantis A. Barsteiga apie asmeninį gyvenimą nekalba. Daugiausia jo pasisakymų rasite, kaip apie šinšilų ūkio puoselėtoją. Utenos rajone, buvusiame Vaikutėnų mokyklos pastate laikoma apie 2000 graužikų, vykdoma mokslinė tiriamoji veikla. Jie auginami ne tik dėl mėsos, bet svarbiausia - dėl kailio. Gyvūnėlis kainuoja 40-60 eurų, o pasiūti kailiniai - apie 30 tūkst. eurų. A. Barsteiga yra pasakojęs, kad kailinių paklausa auga dėl to, kad žmonija gerai gyvena. Nes pirmiausia svarbiausi tokie poreikiai, kaip šeima, saugumas, meilė, o po to jau prestižas ir pripažinimo siekimas. „Ir kuo žmonija geriau gyvens, tuo daugiau žmonių stengsis patenkinti šį poreikį. Todėl ir kailinių paklausa auga. Bet štai užeitų koks karas - niekam tų kailinių nereikėtų. Akimirksniu“, - žiniasklaidai yra pasakojęs A. Barsteiga. Be to, jis yra pagrindinis bendrovės „CGP Management“ akcininkas (76 proc.). Pastaroji įmonė valdo „Nemuno vaistinės“ grupę, kontroliuojančią didžiausią Lietuvoje vaistinių tinklą „Camelia“. Grupei taip pat priklauso vaistus ir maisto papildus gaminančios Latvijos bendrovės „Ingen Pharma“ ir „Medigate“, reabilitacijos klinikos „MediCA“. „CGP Management“ šiemet paskelbė planuojanti įsigyti kontrolinį sveikataos paslaugų bendrovės „Kardiolita“ akcijų paketą. - 47. Rolandas Vingilis, 65 mln., „MG Baltic“
Žemės ūkio universitetą baigęs R. Vingilis žiniasklaidos puslapiuose nešmėžuoja. Dariaus Mockaus koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Vingilis yra vienas įtakingiausių asmenų šioje lietuviškoje verslo imperijoje, ne tik einantis vadovaujančias pareigas, bet ir turintis kapitalo. R. Vingilio kontroliuojama bendrovė „Extera Baltic“ turi dviejų iš trijų koncernui „MG Baltic“ priklausančių įmonių grupių akcijų - 25 proc. „MG Baltic Trade“ ir 33,3 proc. „MG Valdos“. „MG Baltic Trade“ jungia alkoholio importo, prekybos ir gamybos įmones „Mineraliniai vandenys“, „Stumbras“, „Tromina“, „Alita/Anykščių vynas“. „MG Valda“ užsiima nekilnojamojo turto plėtros projektais - stato ir valdo gyvenamuosius namus, verslo centrus, viešbučius ir kitus objektus. 2015 m. „MG Baltic Trade“ uždirbo daugiau nei 11 mln. eurų, o „MG Valda“ - 5,8 mln. eurų. „MG Baltic“ 2015 m. pasiekė rekordinį pelną per pastarąjį dešimtmetį. - 46. Rimandas Stonys, 65 mln., „Dujotekana“
Mažėjant rusiškų dujų poreikiui, kai Suskystintų dujų terminalas pradėjo veiklą, pradėjo menkti ir R. Stonio įtaka šalyje. Mat jis laikomas Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ vietininko Lietuvoje. 2016 m. tebesitęsė konfliktas su buvusiais verslo partneriais, mažaisiais „Dujotekanos“ akcininkais Piotru Vojeika ir Vladimiru Orechovu, kurie apkaltino R. Stonį siekiu parduoti akcijas Šveicarijoje registruotai savo įmonei. Dabar teismuose P.Vojeika ir V.Orechovas bando išreikalauti 7,655 mln. eurų iš R. Stonio už 2012 metais „Dujotekanos“ jam suteiktą paskolą bei nuo to laiko susikaupusias palūkanas ir delspinigius. Praeitų metų gruodį teismas buvo priėmęs sprendimą areštuoti 9,026 mln. eurų jo turto. Verslininkas per JAV registruotą „Clement Power Venture“ bendrovę valdo Kauno termofikacijos elektrinės kontrolinį akcijų paketą, yra bendrovių „Braitas“, „Etelipsus“ akcininkas. Ryšiais su Rusijos institucijomis ir neskaidriu Lietuvos politinių partijų finansavimu įtarinėtas R. Stonys pastaruoju metu viešojoje erdvėje beveik nesirodo. - 45. Virginijus Strioga, 66 mln., „E energija“
V. Striogos įkurta, du dešimtmečius valdoma „E energijos“ įmonių grupė tiekia šilumą keletui Lietuvos savivaldybių ir pramonės įmonių, verčiasi biokuro gamyba, stato katilines. Žiniasklaidai verslininkas yra pasakojęs, kad šilumos ūkio nuoma 1999-2000-aisiais nebuvo lengva. „Prisimenant tuos laikus galima pasakyti, kad situacija buvo tokia, jog beveik visos šilumos tinklų įmonės bankrutavusios, visur skolos viršija turtą ir taip toliau. Iš tiesų tada buvo nepaprasta įrodyti, kad savivaldybių šilumos ūkiuose yra vadybos problema, kad savivaldybės neturėtų dirbti ūkinio darbo, o tai turėtų daryti privati kompanija. Nors įrodyti nebuvo paprasta, dabar patirtis rodo, kad tai buvo teisingas požiūris. Bankai mumis nenusivylė“, - prieš daugiau nei dešimtmetį pasakojo verslininkas. 2015 m. „E energijos“ kontroliuojama bendrovė „Pramonės energija“ atidarė biokuro katilinę Vilniuje, į kurią investuota 7 mln. eurų. Vasarą įmonių grupė už daugiau nei 2 mln. „Kauno energijai“ pardavė Petrašiūnų katilinę. „E energijos“ grupė taip pat veikia Ukmergėje. V. Strioga viešojoje erdvėje buvo dažnai matomas dėl šešerius metus besitęsiančio jo įmonių grupei priklausančios „Miesto energijos“ ir su ja šilumos tinklų nuomos sutartį nutraukusios Ukmergės savivaldybės teisminio ginčo. Teismas nustatė, kad Ukmergės valdžia sutartį nutraukė teisėtai, bet turi išmokėti verslininkams kompensaciją, dėl kurios dydžio ir nesutariama. - 44. Juozas Magelinskas, 67 mln., „Megrame“
Ne vieną apdovanojimą pelnęs verslininkas karjerą pradėjo įvairiose statybinėse organizacijose, kol 1992 m. ėmėsi savo verslo - „Megrame“. Manoma, kad kiauri sovietinių daugiabučių langai bei nuolat brangstantis šildymas greičiausiai ir padiktavo verslo idėją. Tad jo įkurta įmonė pirmoji pradėjo gaminti ir montuoti langus bei duris, vitrinas, įvairias konstrukcijas, teikia šių gaminių priežiūros paslaugas. Bendrovės atstovybės veikia daugelyje šalies miestų - priskaičiuojama apie 40 atstovybių ir kontroliuojamų „Megrame“ įmonių. J. Magelinskas taip pat priklauso elektros prekių gamintoja AB „Vilma“. Ši įmonė turi atstovybes Latvijoje ir Rusijoje. Vyras žiniasklaidos dėmesio tikrai nesivaiko. Susisiekus su jo kolega Juru Šiaučiūnu informacijos tv3.lt portalui daug gauti nepavyko. Tiek, kad verslas sekasi gerai, bet nei įmonė, nei pats verslininkas nemėgsta reklamuotis. - 43. Tadas Karosas, 69 mln., „LTk Capital“
Tadas Karosas, kažkada dirbęs Vilniaus prokuratūroje tardytoju, lietuviams geriau pažįstamas kaip verlininkas ar net „picų karalius“. Anksčiau jis buvo vienu iš „MG Baltic“ savininko Dariaus Mockaus verslo partnerių, valdė bendrovę „Minvista“. Tačiau 2000 m. įvyko didelio atgarsio sulaukusios verslo skyrybos, ir atsiriekęs savo dalį - viešojo maitinimo, kosmetikos prekybos įmones, nekilnojamojo turto, T. Karosas ėmėsi plėtoti asmeninį verslą. „Picų karaliumi“ T. Karosas vadinamas neveltui, nes jam priklauso „Čili“ restoranų tinklas. „Tačiau tuo verslininkas neapsiriboja. Jam taip pat priklauso ir bendrovė „LTk Capital“, ne tik valdanti didžiausią restoranų tinklą Lietuvoje ir Latvijoje, bet ir investuojanti į internetines parduotuves (pigu.lt, amazingsales.com, dlb.lv ir kt.). 2014 m. investavo į maisto užsakymo sistemą „FoodOut“. Yra toks terminas serijinis verslininkas, būtent taip galima apibūdinti T. Karosą. Tai verslininkas, kuris per sąlyginai trumpą laiką sukuria naują įmonę, ją išplėtoja, o po to parduoda. Tai rodo tokie pavyzdžiai, kaip Lietuvos interneto televizija CTV, ar 2013 m. įkurta elektroninė parduotuvė „sau.lt“, kuri buvo parduota elektroninės komercijos lyderiui. Taip pat įvyko ir su projektu „amazingsales.com“. Pats vilnietis jau kelis metus gyvena Pietų Afrikos Respublikoje. Ne tik dėl verslo galimybių, bet ir dėl teisinės sistemos. Pasak jo, net užsienio investuotojai nenori žengti į Lietuvą. Ir tai ne dėl rinkos dydžio, bet politinių ir teisinių procesų. Žiniasklaidai jis yra teigęs, kad įkalbinėjo į Lietuvą ateiti „Starbucks“, tačiau šie teigė, kad rinka dar tam nepasiruošusi. - 42. Rimas Varanauskas, 70 mln., „Freda“
Yra teigiama, kad R. Varanausko valdoma įmonė „Freda“ - seniausia baldų pramonės įmonė Lietuvoje. Mat jos veikla skaičiuojama dar nuo tada, kai buvo tik lentpjūvė 1880 metais. Pats R. Varanauskas perėmė šios įmonės veiklą 2001 m., kai ją įsigijo UAB „Baltijos baldų grupė“. Verslo partneriai Rimas Varanauskas ir Kęstutis Linkus „Baltijos baldų grupę“ sukūrė palikę SBA koncerną. Įmonės tikslas buvo įsigyti baldų pramonės įmones. Taip bendrovės rankose atsidūrė „Freda“. Visgi 2011 m. verslininkų nuomonės ar tikslai pradėjo skirtis. Skyrybų detalės nežinomos, tačiau aišku tai, kad K. Linkus tapo BBG akcininku, o R. Varanauskas „Fredos“. Keletas pastarųjų metų „Fredai“ buvo itin sėkmingi, medienos paklausa ir baldų gamybos apimtis išaugo daugiau nei 15 proc. Įmonės specializacija - prieškambario ir gyvenamojo kambario baldai, komodos, batų dėžės. Jau ne vienus metus „Fredos“ strateginė partnerė yra Švedijos baldų ir...
Nekilnojamojo turto sektoriaus apžvalga