Valstybinės Žemės Nuoma Lietuvoje: Kaip Tai Veikia?

Žemės nuoma yra aktuali tema tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius žemės nuomos aspektus Lietuvoje, įskaitant mokesčius, sutartis ir naujausius reglamentus.

Valstybinės Žemės Nuomos Procesas

2024 m. pradžioje įsigaliojus Žemės įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo pakeitimams bei juos įgyvendinus, valstybinė žemė patikėjimo teise buvo perduota savivaldybei. Klausimus, susijusius su valstybinės žemės nuoma, nuomos teisių įkeitimu, perleidimu, naujų sutarčių sudarymu nuo šiol buvo pavesta spręsti savivaldybių taryboms, tačiau dėl to, sulėtėjo bet kokių sprendimų, susijusių su valstybine žeme priėmimas.

Visų pirma, tai, kiek valstybinės žemės nuomos sutarčių klausimas yra aktualus, puikiai parodo statistika. Štai, pavyzdžiui, šių metų pradžioje skelbta, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2023 m. sudarė 18,2 tūkst. valstybinės žemės nuomos sutarčių - 50 proc. Remiantis gautais asmenų prašymais, iki 2023 m. pabaigos įteisinant žemės nuomos santykius suprojektuota 2186 ha bendro ploto žemės sklypų nuomai iš valstybės.

Valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo etapai:

1. Pateikiamas prašymas savivaldybei dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo pastatų įgijėjo vardu.
2. Numatyta atlikti patikrinimą.
3. Ruošiama medžiaga komitetams, derinamas projektas su nuomininku, teikiama tarybai.
4. Taryba balsuoja.
5. Pasirašoma nuomos sutartis.
6. Siunčiama Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) išvadai pateikti.

Procesas buvo šiek tiek palengvintas ir nuo 2024 m. birželio klausimus dėl sutikimų ir sprendimų dėl savivaldybės patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės naudojimo, susijusius su statytojo teisės įgyvendinimu, valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo ar įkeitimo klausimas pavestas savivaldybės merui.

Svarbu paminėti, kad nuomos sutarties sudarymas ar pakeitimas priskiriamas išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai. Tarybos posėdžiai vyksta nebūtinai reguliariai, todėl iki numatytos posėdžio datos ne tik turi būti atliktas faktinis duomenų patikrinimas vietoje, suderintas planas (jeigu sklype yra keli nuomininkai), tačiau klausimas aptartas komitete. Visas procesas užtrunka kelis mėnesius.

Žemės Mokesčiai

Valstybinė mokesčių inspekcija administruoja žemės mokestį už gyventojams ir įmonėms nuosavybės teise priklausančią privačią žemę. Žemės mokesčiu nėra apmokestinama miško žemė ir žemės ūkio paskirties žemė, kurioje įveistas miškas.

Nuo 2003 metų valstybinės žemės nuomos mokestį administruoja savivaldybės. Dėl to daugiau informacijos šia tema galėtų pateikti savivaldybė, kurioje ant valstybinės žemės yra pastatytas daugiabutis.

Daugiabučių Namų Savininkai

Daugiabučių savininkai, kurių būstai pastatyti ant valstybinės žemės, nėra šios žemės savininkai, todėl žemės mokesčio mokėti jiems nereikia. Ant valstybinės žemės stovinčių daugiabučių gyventojus nuo žemės mokesčio atleidžia savivaldybės. Ant privačios žemės stovinčių daugiabučių šeimininkai kasmet turi mokėti žemės mokestį.

Vilniaus miesto savivaldybės Mokesčių poskyrio vedėja Edita Žilinskienė tikino, kad gyventojas, įsigijęs butą daugiabučiame name, neturės mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio, nes daugiabučiams namams Vilniuje yra taikoma valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvata. Už daugiabučius namus žemės nuomos mokestį moka tik juridiniai asmenys, turintys turtą daugiabučiame name.

Daugiabučio Namo Savininkų Bendrija (DNSB)

Tuo atveju, kai yra įkurta Daugiabučio namo savininkų bendrija (DNSB), ji turi pateikti prašymą NŽT sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Jeigu DNSB nėra, tuomet patalpų savininkai pateikia prašymą NŽT sudaryti sutartį dėl valstybinės žemės sklypo dalių nuomos, o patalpų nuomininkai - prašymą sudaryti sutartis dėl valstybinės žemės sklypo dalių nuomos patalpų nuomos laikotarpiui.

Nuomininkas žemės nuomos mokestį moka pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės. Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nurodoma, kad, savivaldybės tarybai pakeitus žemės nuomos mokesčio tarifą, sumažinus žemės nuomos mokestį arba nuo jo atleidus, šios sutarties šalys privalo vadovautis savivaldybės tarybos sprendimais.

Vadovaujantis savivaldybės tarybos sprendimu pakeisti žemės nuomos mokesčio tarifą ar sumažinti žemės nuomos mokestį, perskaičiuojamas žemės nuomos mokesčio dydis. Savivaldybė taryba taip pat gali priimti sprendimą atleisti DNSB ar daugiabučio namo savininkus nuo žemės nuomos mokesčio ar jį sumažinti.

Verslo Patalpų Nuomos Sutartys

Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą (butą, namą, biurą, prekybines patalpas, sandėlius ar kitą nekilnojamajį turtą) laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

Nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. Nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre.

Nuomos sutartis gali būti terminuota arba neterminuota, tačiau visais atvejais sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip vienas šimtas metų. Nuomos sutarties terminas nustatomas šalių susitarimu. Jeigu sutarties terminas joje nenustatytas, tai laikoma, kad nuomos sutartis neterminuota. Įstatymai gali nustatyti kitokius daikto, kuris yra valstybės nuosavybė, nuomos terminus.

Jeigu nuomos sutartis yra neterminuota, tai abi šalys turi teisę bet kada nutraukti sutartį įspėjusios apie tai viena kitą prieš vieną mėnesį iki nutraukimo, o kai nuomojami nekilnojamieji daiktai - prieš tris mėnesius iki nutraukimo.

Nuomotojas suteikia nuomininkui teisę nuo sutarties pasirašymo dienos ir per visą jos galiojimo laikotarpį savarankiškai, t.y. vienam, naudoti ir eksploatuoti patalpas. Nuomotojas garantuoja nuomininkui, kad pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra sutvarkyti visi formalumai ir gauti visi oficialūs sutikimai (leidimai) naudoti patalpas pagal sutartyje numatytą paskirtį.

Mokėjimai ir Atsiskaitymai

Šalių susitarimu patalpų nuomos laikotarpiu kas mėnesį pagal žemiau išdėstytas nuostatas yra mokamas patalpų nuomos mokestis. Nuomos mokestis per vieną patalpų nuomos laikotarpio mėnesį už visų patalpų nuomą mokamas litais, įskaitant sutartą nuomos sumą ir pridėtinės vertės mokestį, apskaičiuojamą pagal Lietuvos Respublikos teises aktų nuostatas, jei nuomotojas pateiks nuomininkui PVM sąskaitą- faktūrą.

Nuomos mokestis, nurodytas sutartyje, nustatytas remiantis nuostata, kad oficialus lito ir euro keitimo kursas sutarties pasirašymo dieną yra lygus 3,4528 litams už 1 eurą. Jeigu Lietuvos Banko nustatytas komerciniams bankams privalomas lito ir euro keitimo kursas nuomos mokesčio mokėjimo dieną yra kitoks, nei sutarties pasirašymo dieną, minėtas nuomos mokestis mokėjimo dieną litais mokamas tokio dydžio, kad jį konvertavus į eurus tą dieną, eurų suma būtų gaunama ta pati, kaip sutartyje numatytą nuomos mokestį konvertavus į eurus pagal šios sutarties pasirašymo dienos kursą.

Nuomos mokestis mokamas tik litais kas mėnesį avansu, t,y, už kiekvieną einamąjį mėnesį iki sutartos dienos, jei nuomotojas tinkamai ir laiku pateikė nuomininkui atitinkamą sąskaitą - faktūrą (arba PVM sąskaitą - faktūrą). Šiuo atveju nuomotojas įsipareigoja prasidėjus naujam nuomos laikotarpio mėnesiui per 1 (vieną) kalendorinę dieną nuo minėto mėnesio pradžios pateikti nuomininkui atitinkamą sąskaitą - faktūrą (arba PVM sąskaitą-faktūrą), surašytą pagal Lietuvos Respublikos teises aktų reikalavimus.

Nuomos ir kiti mokesčiai pagal sutartį, kuriuos turį mokėti nuomininkas, yra pradedami skaičiuoti ir mokėti pagal sutarties nuostatas nuo jos pasirašymo tarp šalių dienos, t.y. nuo patalpų nuomos laikotarpio pradžios. Nuomos mokestis turi būti pervestas nuomotojui į sutartyje žemiau nurodytą sąskaitą banke arba į kitą iš anksto nuomotojo raštu nurodytą sąskaitą. Nuomos mokestis laikomas sumokėtu nuo nuomininko atlikto pavedimo bankui dienos.

Į nuomos mokesčio sumą yra įskaityti visi galimi mokesčiai ar kiti privalomi mokėjimai, kurie yra nustatyti ar gali būti nustatyti ryšium su patalpomis, žemės sklypu ar nuomos mokesčiu, t.y. visi nuomotojo mokami mokesčiai už patalpas ar žemės sklypą, taip pat susiję su nuomos mokesčiu, yra besąlygiškai įtraukti į nuomos mokestį, įskaitant PVM ir gyventojų pajamų mokestį.

Nuo sutartyje nurodytos nuomos mokesčio sumos nuomininkas atskaičiuoja ir sumoka į biudžetą nuomotojo pajamų mokestį Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Nuomininkas papildomai moka tik sutartyje nurodytus mokėjimus už suteiktas į patalpas komunalines paslaugas. Nuomininkas kas mėnesį kartu su nuomos mokesčiu papildomai apmoka už šias suteiktas paslaugas: šalto ir šilto vandens, elektros energijos tiekimą, patalpų šildymą ir kitas komunalines paslaugas; už naudojimąsi telefono linijomis, internetu, kabeline televizija, signalizacija ir kitomis paslaugomis nurodytomis sutartyje.

Nuomininkas privalo atlikti tik tuos mokėjimus, kurie yra tiesiogiai išvardinti sutartyje, nuomotojas prisiima visus kitus mokėjimus, mokesčius, rinkliavas, kompensacijas, įmokas ir kitas turtines pareigas, kurios yra ar gali būti susiję su patalpomis, pastatu ar žemės sklypu.

Pagal naująjį Civilinį Kodeksą, jei sutartis sudaryta tarp įmonių ar verslu užsiimančių asmenų ir jie laiku neatsiskaito, skaičiuojamos 6% metinės palūkanos, jei viena iš sutarties pusių yra valstybinė institucija ar privatus asmuo - palūkanos siekia 5%.

Sutarties galiojimo metu nuomotojas privalo pateikti nuomininkui technines instrukcijas ir kitas taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos teisės aktų ir susijusias su patalpų ar pastato naudojimu, eksploatacija, kurias nuomotojas, kaip patalpų savininkas, privalo turėti.

Nacionalinė Žemės Tarnyba (NŽT)

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) informuoja, kad jau yra priimtas Vyriausybės nutarimas Nr. 322 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ pakeitimo“, kuris detaliau reglamentuoja statybas valstybinėje žemėje.

Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimą (esant poreikiui) bei atlyginimo už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius apskaičiavimą valstybinės žemės sklypo nuomininko prašymu atlieka Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius pagal žemės sklypo buvimo vietą.

Pagal Nutarimo nuostatas, statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje) galima, kai valstybinės žemės sklypas (jo dalis) išnuomotas Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta tvarka.

Galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius nuomininko prašymu (galima pateikti ir laisva forma) gali būti įrašoma sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, prireikus, pakeičiant išnuomoto žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.

Nacionalinės žemės tarnybos specialistai galės apskaičiuoti atlyginimo dydį tik gavę visus privalomus dokumentus. Nuomininkui sumokėjus apskaičiuotą atlyginimą, savivaldybės administracija turės teisę išduoti statybą leidžiantį dokumentą (jeigu toks dokumentas reikalingas) ir statytojas galės pradėti statybos ar rekonstrukcijos darbus išnuomotoje valstybinėje žemėje.

Patalpų Nuomos Pasiūlymai

Štai keletas patalpų nuomos pasiūlymų:

Asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę išsinuomoti naudojamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus, prašymą ir su juo susijusius dokumentus teikia per Žemės informacinę sistemą (ŽIS), kurios nuoroda viešinama per Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą www.planuojustatau.lt, pateikiant naudojamo žemės sklypo planą ar įstatymų nustatyta tvarka patvirtinta jo kopija.

tags: #patalpu #nuoma #valsybiniame #zemes #sklype