Per pastaruosius keletą dešimtmečių oro užterštumas visame pasaulyje labai išaugo. Tam tikri aplinkos veiksniai (teršalai vandenyje, maiste ar ore) daro didelę įtaką žmogaus sveikatai. Pavyzdžiui, apytiksliai nustatyta, kad maždaug šeštadalis visų vaikų mirties ir ligų atvejų yra susiję su aplinkos veiksniais.
Dabartinės Lietuvos aplinkos apsaugos pagrindinis tikslas - užtikrinti subalansuotą šalies vystymąsi, išlaikant sveiką gamtinę aplinką, išsaugant kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę optimizuojant gamtonaudą. Tačiau niekas nėra apsaugotas nuo taršos, kurią sukelia pagrindiniai žmogiškieji šaltiniai, išskirdami įvairias kenksmingas žmonių sveikatai medžiagas, tokias kaip anglies monoksidas, anglies dioksidas, azoto dioksidas, azoto oksidas, kietosios dalelės, sieros dioksidas, angliavandeniliai ir kt.
Aplinkos oro taršos poveikis susijęs su daugybe sveikatos problemų atsiradimu. Vis daugėja mokslinių įrodymų, kad oro tarša ne tik neigiamai įtakoja kvėpavimo sistemos veiklą, bet ir kraujotakos sistemos veiklą.
Oro teršalai yra daugelio sveikatos problemų ir didelių nuostolių priežastis. Yra apskaičiuota, kad atmosferinė tarša Europoje sukelia iki 500.000 priešlaikinių mirčių kasmet.
Oro taršalai yra elementarios lauko ar patalpų oro medžiagos, kurios susidaro pavojingų sveikatai kietų dalelių pavidalu - dulkėmis ir suodžiais - arba dujų ar garų pavidalu. Kiti oro teršalai yra skysto pavidalo, pvz., migla, rūkas arba varvantys lašeliai. Teršalai gali būti natūralios prigimties ar atsirasti žmonių veiklos įtakoje. Jie gali būti klasifikuojami kaip pirminiai ir antriniai.
Pirminiai teršalai išskiriami proceso metu, arba jie susidaro žmogaus veiklos metu, pvz., variklio išmetamosiose dujose - anglies monoksidas, arba deginant akmens anglis ir naftą - sieros dioksidas, ar aukštos temperatūros degimo procese - azoto oksidas.
Yra du pagrindiniai kietųjų dalelių šaltiniai ore, kuriuo mes kvėpuojame. Kai kurie atsiranda natūraliai, pvz., iš jūros purslų, iš dykumų, iš gyvosios augmenijos ar miško ir pievų gaisrų. Kai kurios dalelės yra svarbios, pavyzdžiui, žiedadulkės arba labai smulkių dulkių dalelės, ant kurių vandens garai kondensuojasi, sudarydami lietaus lašus. Transporto priemonių srautas yra didžiausias taršos šaltinis, nes jų dyzeliniai varikliai išskiria labai daug kietųjų dalelių.
Kietosios dalelės ir kiti ore pasklidę teršalai įsiskverbia į patalpas pro atidarytus langus, duris, per vėdinimo sistemos, veikiančios be aukštos klasės efektyvių filtrų. Štai kodėl mūsų patalpų oras iš tikrųjų gali būti rimčiau užterštas - iki 50 kartų daugiau nei lauko tarša, keliantis didesnę grėsmę jaunesnių, vyresnių ir chroniškai sergančių žmonių sveikatai, ypač miestuose ir vietovėse, kuriose yra didelis sunkiųjų transporto priemonių eismas.
Kietųjų dalelių klasifikacija ir matavimas
Dalelių sudėtis ir dydis - labai skirtingas. Paprastai dalelės skirstomos į dvi dydžių klases: smulkios dalelės su mažesnių nei 2,5μm diametru ir stambios dalelės, kurių skersmuo didesnis nei 2,5μm. Stambiosios dalelės pagrinde susiformuoja natūraliai, o smulkios dalelės kyla dėl žmogaus veiklos. Taip atsiranda ypatingai mažos dalelės, pvz., smulkios kietosios dalelės, kurios yra mažesnės už tūkstantąją milimetro dydžio (0,1 µm).
Labiausiai paplitęs būdas išmatuoti ir aprašyti atmosferos daleles - matuoti jų svorį ir padalinti jas į dvi frakcijas - PM10 (kietųjų dalelių masė mažesnė nei 10 μm) ir PM2,5 (kietųjų dalelių masė mažesnė nei 2,5 μm). Šios frakcijos suteikia ribines oro kokybės vertes, bet yra nepakankamos apibūdinant, kas per dalelės iš tikrųjų yra, nes jos neapibūdina specifinių dalelių savybių, jų tikrojo dydžio ir/ar cheminio poveikio, o juk tai turi didžiausią reikšmę, nurodant dalelių įtaką sveikatai.
Kita problema yra tai, kad atmosferos dulkėse yra daug smulkių dalelių, kurios turi mažai arba beveik jokios masės arba tūrio. Štai kodėl papildomai prie kietųjų dalelių masės (PM10, PM 2.5) vis dažniau imama skaičiuoti dalelių skaičių. Tam reikia elektroninio dalelių skaitiklio, kuriame oras praeina pro lazerio spindulį. Kai dalelės praeina pro spindulį, dalelių skaitiklis matuoja savo atspindį.
Kitas būdas, taikomas norint išmatuoti dalelių kiekį, - naudoti skenuojantį elektroninį mikroskopą (SEM). Dalelės yra surenkamos ant specialių bandinių tolesnei analizei. Analizėje pateikiama detali informacija apie dalelių skaičius, dydžius ir formas. SEM metodu nustatomi ore esantys teršalai, tokie kaip pelėsių sporos, dulkės ir biologinės medžiagos, kurios gali kelti pavojų žmonių sveikatai namuose ir darbo vietose. Šis metodas įprastai naudojamas siekiant pagerinti patalpų oro kokybę (IAQ) mokyklose ir ligoninėse.
Atliekant tipinį matavimą, yra paimamos dalelės iš mažiausiai dviejų matavimo taškų: iš lauko oro ir už oro filtro ortakyje. Palyginant dviejų šaltinių rezultatus, tampa įmanoma išmatuoti filtro efektyvumą.
Oro filtrai ir valytuvai
Oro filtrai yra būtini užtikrinant sveiką vidinių patalpų aplinką. Oro filtrai apsaugo žmones, procesus ir operacijas. Jie saugo pagamintus produktus ir pastato vėdinimo sistemas. Vieni oro teršalai patenka iš lauko, kiti susiformnuoja patalpose. Jie gali atsirasti gamybos procese arba iš mūsų atliekamos veiklos. Pagrindinis vėdinimo sistemos uždavinys yra pašalinti oro teršalus, išlaikant švarų orą patalpose.
Oras (ištraukiamas oras) pašalinamas iš patalpų ir jam einant per vėdinimo įrenginį (ORK) - filtruojamas, taip apsaugant ORK ir jo vidinius komponentus. Lauko oras tiekiamas į pastatą ir jam einant šildymo/vėsinimo kontūru ir įrenginiu - filtruojamas, prieš jį patiekiant į patalpas (tiekiamas oro). Oro valytuvas naudojamas esamos vėdinimo sistemos papildymui ir siekiant dar labiau pagerinti IAQ.
Gamybos vietose oro valytuvai (pakabinami ant sienos arba lubų ar stovi pavieniui) gali sumažinti energijos sąnaudas, didinti gamybos efektyvumą ir sukurti sveikesnę darbo aplinką, kurioje yra mažiau dulkių ir mažiau kenksmingų dalelių.
Sergančio pastato sindromas ir patalpų oro kokybė
Didžiausią laiko dalį žmonės leidžia uždarose patalpose, todėl jose esantys daiktai ir vidaus oro kokybė yra ypatingai svarbi visuomenės sveikatai bei kasdienei savijautai. Medikai atkreipia dėmesį, kad patalpų viduje esanti teršalų koncentracija žmonėms sukelia vis daugiau negalavimų, o jų priežastis nėra paprasta nustatyti. Sumažėjus šviežio oro cirkuliacijai įvairios paskirties pastatuose atsiranda reiškinys, vadinamas „sergančio pastato sindromu“ (angl. sick building syndrome). „Clean Air Day“ tyrimų duomenimis, oro užterštumas patalpose yra vidutiniškai 3,5 karto didesnis nei lauke.
Yra daug šaltinių, kurie prisideda prie oro taršos patalpose. Orą teršia daug daiktų ir produktų, kuriuos žmonės naudoja, mato ar su kuriais kontaktuoja kiekvieną dieną. Pavyzdžiui, pelėsis, tabako dūmai, namų apyvokos priemonės, dažai, klijai ir tirpikliai, asmens priežiūros ir dezinfekavimo priemonės, oro gaivikliai ir žvakės.
Šeimos gydytojas Julius Dabkus atkreipia dėmesį, kad žmogus per minutę įkvepia vidutiniškai 7-12 litrų oro, o fizinio aktyvumo metu net iki 50 litrų. Siekiant, kad gyvenamųjų patalpų oras būtų pakankamai švarus, pasak mediko, paprasčiausias ir pakankamai efektyvus vėdinimo būdas - natūralus, kai šviežias oras į patalpas patenka pro langus, orlaides ar mikroventiliacijos ertmes.
„Patalpų oro kokybės tema svarbi visada, tačiau oru plintančių virusų rizika sukėlė papildomų rūpesčių ir paskatino imtis veiksmų, siekiant užtikrinti kuo saugesnę ir sveikesnę aplinką pastatų viduje. Reaguodami į vyraujančią problemą pristatėme naują „FusionAir Smart Sensor“ jutiklį, kuris leidžia patalpose stebėti temperatūrą, drėgmę, anglies dioksido (CO2) ar lakiųjų organinių junginių kiekį ir taip sumažinti užsikrėtimo virusais riziką bei pagerinti oro kokybę“, - kalba M. Sadocha. Jo teigimu, įrenginį galima valdyti per programėlę, skirtą temperatūros, ŠVOK (šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas), apšvietimo ar žaliuzių valdymui. Taip užtikrinamas bekontaktis valdymas ir sumažinama viruso plitimo rizika.
„Kai patalpose yra žmonių oro kokybė yra nuolat tikrinama ir, jei oras ima prastėti, dalyviai įspėjami vaizdiniais indikatoriais. Kai patalpa atsilaisvina, išmanusis jutiklis įjungia automatinį patalpos oro valymą ir paruošia ją sekantiems svečiams. Šis prietaisas greitai ir lengvai montuojamas, todėl idealiai tinka įvairiose patalpose: namuose, biuruose, viešbučiuose, švietimo įstaigose, bendrose pramogų ar poilsio zonose“, - teigia M. Sadocha.
Ką galime padaryti?
Be maisto žmogus gali išgyventi keliasdešimt dienų, be vandens - dieną ar porą, o be oro - tik kelias minutes. Oras yra būtinas gyvybei palaikyti. Žengdami net ir mažais žingsneliais galite prisidėti prie pastangų sumažinti oro taršą. Paprasti dalykai, kaip kiekvienas galime prisidėti prie oro taršos mažinimo:
- Mažinkite energijos vartojimą, išjunkite elektros prietaisus iš tinklo, kai jų nenaudojate, išjunkite šviesą, kai išeinate iš kambario, naudokite energiją taupančias lemputes.
- Rūšiuokite atliekas, o organines atliekas galite panaudoti kompostui.
- Būkite atsakingai naudodami šildymo įrangą, jei galite, pakeiskite senas medienos krosnis, židinius į naudojančius mažiau taršias kuro rūšis (pavyzdžiui, dujas, prisijunkite prie centralizuotų šilumos tinklų) arba įsirenkite alternatyvios energijos sistemas.
- Saulės baterijos, saulės kolektoriai, geoterminis šildymas ne tik išvaduoja nuo rūpesčio rūpintis kuru, bet ir visiškai apsaugo nuo patalpų bei aplinkos oro taršos ir galimo jos žalingo poveikio sveikatai.
- Pirkdami buitinę techniką atkreipkite dėmesį į „Energy Star“ ženklu pažymėtas prekes. Tai yra aplinkai nekenksmingi gaminiai, pasižymintys energijos vartojimo efektyvumu ir taupumu.
- Rinkitės daugkartinio naudojimo pakuotes.
- Naudokite daugkartinio naudojimo pirkinių krepšius.
- Pirmumą teikite vietoje išaugintiems produktams (pavyzdžiui, vaisiai ir daržovės), kad mažėtų krovinių gabenimo mastas.
- Dažnai naudojamiems prietaisams pirkite pakartotinai įkraunamus akumuliatorius.
Aplinkos ir patalpų oro užterštumas tiek PSO, tiek ES institucijų yra pripažįstama kaip didžiulė problema. Iš gamyklų kaminų virstantys dūmai, automobilių išmetamos dujos ar virš individualių namų kvartalų šildymo sezonu susidarantis smogas - visa tai yra žalos klimatui ir žmogaus sveikatai ženklai. Dėl pasklidusių teršalų žmones ima dažniau kamuoti kvėpavimo takų sistemos bėdos, širdies ir kraujagyslių sistemos negalavimai.
Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Oro kokybės vertinimo skyriaus duomenys rodo, kad pavasaris oro užterštumo atžvilgiu yra kritinis laikotarpis. O kai ilgesnį laiką šalyje laikosi ramūs anticiklono nulemti orai, sveikatos specialistai rekomenduoja vengti ilgų pasivaikščiojimų ir sporto užsiėmimų lauke, patariama kuo dažniau valyti namus šlapiu būdu. Šios rekomendacijos ypač aktualios miestų gyventojams - antai Vilnius yra priskiriamas prie didelės oro taršos sostinių.
Kai ore pilna kietųjų dalelių, smalkių, sieros dioksido, azoto dioksido, pažemio ozono ir kitų teršalų, verčiau poilsiauti ne mieste, o atokesnėse vietovėse - miškuose, parkuose ar kaime. Kita vertus, pažymėtina, jog vien atkreipę dėmesį į penkis oro taršos šaltinius, esančius mūsų aplinkoje, kiekvienas sąmoningais sprendimais galime sumažinti grėsmę ir žalą sveikatai.
Pagrindiniai oro taršos šaltiniai:
- Transportas: Automobilių spūstys miestų gatvėse - tai ir debesys teršalų.
- Namų šildymas: Šildymo sezono metu individualių namų gyventojai ima kūrenti krosnis ir katilus.
- Rūkymas: Cigarečių dūmai kenkia ne tik rūkančiajam, bet ir esantiems greta.
- Gatvių barstymas žiemą: Druska ir smėlis tonomis pažyra po Lietuvos kelius, kad eismo dalyviai būtų saugesni.
- Švari energijos gamyba: Energetikos pramonė - irgi viena didžiausių aplinkos teršėjų.
Europos aplinkos agentūros duomenimis, Lietuva ir kitos šiauriau esančios Europos valstybės susiduria su specifine problema - tarša, kurią lemia kelių ir gatvių barstymas šaltuoju metų laiku. Druska ir smėlis tonomis pažyra po Lietuvos kelius, kad eismo dalyviai būtų saugesni. Atšilus orams gatvėse ir kiemuose kyla dulkių debesys, pilni druskos ir smėlio dalelių, įvairių teršalų. Su dulkėmis ore sklandančios kietosios dalelės perneša toksines medžiagas, žiedadulkes, bakterijas ir net virusus.
Ne veltui šiemet Aplinkos projektų valdymo agentūra gavo rekordinį skaičių paraiškų iš gyventojų, norinčių gauti paramą saulės elektrinių ir saulės parkų įrengimui. Daugiabučių ir individualių namų gyventojai, norintys įsigyti įprastą arba nutolusią saulės elektrinę, šiemet agentūrai iš viso pateikė beveik 20 tūkst. paraiškų. Imtis permainų gyventojus skatina ne tik noras gyventi tvariau, bet ir išaugusios dujų ir elektros kainos. Taigi, tokia investicija leidžia vienu šūviu nušauti du zuikius. Gyventojų sprendimai pereiti prie švarios energijos gamybos visiškai atitinka šių metų PSO šūkį „Mūsų planeta, mūsų sveikata“.
Europos visuomenės sveikatos aljanso duomenimis, didžiausią žalą dėl oro taršos patiria didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai. Aljanso atliktas tyrimas įvertino, kad vieno asmens patiriama žala vidutiniškai siekia per 1200 eurų. Nuostoliai susidaro dėl prarastų darbo dienų, sutrikusios sveikatos, išlaidų gydymui ir medicinos paslaugoms ir kt. PSO įspėja, kad mirtingumas dėl oro užterštumo Lietuvoje yra itin aukštas - 100 tūkst. gyventojų tenka 82 mirtys, siejamos su oro užterštumu.
Paskutiniu metu Europoje žymiai sumažėjo daugelio į orą išmetamų teršalų kiekiai, todėl oro kokybė regione pagerėjo. Deja oro teršalų koncentracijos vis dar per didelės, tad oro kokybės problema išlieka. Nemaža dalis Europos gyventojų gyvena zonose, ypatingai miestuose, kur nesilaikoma oro kokybės standartų: užterštumas ozonu, azoto dioksidu ir kietosiomis dalelėmis kelia didelį pavojų sveikatai. Oro teršalai, išskirti vienoje valstybėje, gali plisti atmosfera ir pabloginti oro kokybę kitose vietovėse.
Kietosios dalelės, azoto dioksidas ir pažemio ozonas dabar laikomi trimis didžiausią poveikį žmonių sveikatai darančiais teršalais. Prasta oro kokybė sukelia rimtų ekonominių padarinių, lemia padidėjusias medicinines išlaidas, mažesnį darbuotojų darbo našumą, kenkia dirvai, kultūriniams augalams, miškams, ežerams ir upėms, taip pat daro įtaką klimato kaitai. Sumažinus oro užterštumą būtų išgelbėta šimtai tūkstančių gyvybių.
Siekiama ilgalaikio strateginio tikslo - pasiekti tokį oro kokybės lygį, dėl kurio nesusidarytų didelis neigiamas poveikis ir pavojus žmonių sveikatai - Europos Komisija atliko Europos Sąjungos (toliau - ES) oro kokybės valdymo politikos išsamią peržiūrą. Vienas jos rezultatų yra 2016 m. gruodžio 14 d.
Žengdami net ir mažais žingsneliais galite prisidėti prie pastangų sumažinti oro taršą.