Patalpų reguliavimas dujiniai katilai: principai ir reikalavimai

Namų ūkyje pagalbinės patalpos yra būtinybė, tarp jų yra ir katilinė ar skalbykla, vadinti galima įvairiai, nepriklausomai nuo to, kokią planuojate šildymo sistemą. Net jeigu namas A++ energinės klasės ir šildysitės kondicionieriumi, visvien verta numatyti vietą katilinei. Kur ir kokio dydžio turi būti katilinė, sprendžiama individualiai, priklausomai nuo planuojamos šildymo sistemos. Jei bus kieto kuro katilas, geriau įėjimą planuoti iš negyvenamos patalpos, jei automatizuotas dujinis katilas ar šilumos siurblys, katilinė gali būti arčiau gyvenamosios erdvės.

Kokį plotą skirti katilinei, priklauso nuo numatomos šildymo sistemos, jos automatizavimo lygio, tačiau praktiškai katilinės patalpa neturėtų būti mažesnė nei 8 kv.m. Senos statybos namuose atskira katilinė nebūdavo planuojama, nes kambarius šildydavo juose esanti krosnis.

Bendrieji reikalavimai katilinės patalpai

Bendri reikalavimai katilinės patalpai yra surašyti „Katilinių įrenginių įrengimo taisyklėse“:

• Pastato viduje įrengtos katilinės nuo gretimų patalpų turi būti atskirtos 1 tipo priešgaisrinėmis pertvaromis ir 3 tipo priešgaisrinėmis perdangomis.
• Priešgaisrinės užtvaros turi būti pagamintos iš A1 ar A2 degumo klasės statybos produktų.
• Pristatomos katilinės nuo pagrindinio pastato turi būti atskirtos 1 tipo priešgaisrine siena, o katilinės stogas turi tenkinti BROOF (t1) klasės reikalavimus.
• Perdangos tarp aukštų ir katilinės patalpų sienos, taip pat sienos, skiriančios katilinę nuo pagrindinio pastato, turi būti nesugeriančios garų ir dujų.
• Darbai atliekami vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga“.
• Katilinių, įrengtų viduje ir pristatytų prie pastatų, išėjimo durys turi atsidaryti į išorę.
• Katilinių, įrengtų patalpų viduje, laiptų maršus leidžiama išdėstyti bendrose laiptinėse, atskirtus nuo likusios laiptinės dalies nedegamomis pertvaromis ir perdangomis, esančiomis ne mažiau kaip 0,75 val.

Katilinės projektavimas prasideda nuo ŠVOK - šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo projekto. Šildymo sistemos projektas yra dalis ŠVOK projekto. Nors daug kas reikalavimus A++ klasei vertina kaip perteklinius, bet šilumos taupymo požiūriu jie atsiperka. Apskaičiuota, jog investicija į A++ klasės namą yra 20-30 proc. didesnė lyginant su B energinės klasės namo statyba, tačiau dėl mažų šildymo sąnaudų ji atsiperka per 4-8 metus, priklausomai nuo namo ploto.

Šildymo sistemos pasirinkimas turėtų būti pagrįstas šilumos poreikiu, pradinėmis investicijomis ir eksploatacinėmis išlaidomis. Naujos statybos namui, kurio šilumos poreikis mažas, racionaliausia pasirinkti oras-oras arba grindinį šildymą ir oras-vanduo šilumos siurblio sistemą. Beje, pastaraisiais metais ši sistema naujoje statyboje yra populiariausia.

Vadovaudamiesi namo šildymo ir karšto vandens poreikiu, atsižvelgdami į skiriamą pradinės investicijos dydį ir galimybes bei numatomas eksploatacines išlaidas, specialistai parenka šilumos šaltinį ir apskaičiuoja šildymo sistemos įrengimo kainą.

Katilinės su šilumos siurblio oras vanduo vidiniu bloku arba visos šilumos siurblio šildymo sistemos projektavimas prasideda nuo pradinių duomenų:

• Objekto paskirtis
• Namo tipas ir medžiagos
• Energinis efektyvumas arba šilumos nuostoliai
• Grindų planas
• Reikiamos temperatūros ir drėgmės patalpose nustatymas

Atliekamas šiluminis kontūro skaičiavimas, atsižvelgiama į lauko sienų medžiagų termofizikinius parametrus, langų ir durų angų skaičių ir kt. Apskaičiuojamas optimalus šildymo sistemos pajėgumas, parenkamas optimalus šilumos siurblio tipas, kad būtų pasiekti reikiami parametrai. Atliekami šildymo sistemos hidrauliniai skaičiavimai (pagrindinio vamzdyno, atšakų, slėginės jungties skerspjūvio). Parenkami uždaromieji ir reguliavimo vožtuvai. Apskaičiuojamas reikiamas šildymo prietaisų (radiatorių, konvektorių, fankoilų ir kt.) skaičius.

„Profesionaliai parengtas šildymo sistemos projektas leidžia susidaryti išsamų vaizdą apie būsimas išlaidas, susijusias su įrangos pirkimu ir įrengimu, būsimomis kuro sąnaudomis ir sistemos priežiūra.

Dujinis šildymas: privalumai ir reikalavimai

Nemažai gyventojų šildymui, maisto ir karšto vandens ruošimui naudoja dujas. Tai patogus ir švarus kuras, deja, neatsinaujinantis. Šildymo kaštams sumažinti ir didesniam atsinaujinančios energijos panaudojimui galima įsirengti šilumos siurblį oras vanduo, jis efektyvus pereinamaisiais laikotarpiais tarp sezonų, vasarą gali patalpas vėsinti.

Kai kurių gamintojų šilumos siurbliai turi tiesioginį dujinio katilo pajungimą ir gali valdyti dujinį katilą kaip tenas. Pavyzdžiui, nustačius valdiklyje -15 laipsnių C temperatūrą, jei lauke šilčiau nei -15 C, dirba šilumos siurblys, jei šalčiau - siurblys išsijungia ir pradeda šildyti dujinis katilas. Taip pat galima sumontuoti kambario daviklį arba termostatą ir pastarojo pagalba valdiklis gali išjungti abu katilus. Radiatorių temperatūros reguliuoti nereikia, nes į juos paduodamą temperatūrą pagal lauko daviklį reguliuoja tiek dujinis katilas, tiek šilumos siurblys.

Kombinuota šildymo sistema su kieto kuro ar dujiniu katilu ir šilumos siurbliu naudinga ir tuo atveju, jei sename name yra nedidelė elektros įvado galia. Elektros energija šilumos siurbliui reikalinga ne tik kompresoriui, lauko ventiliatoriui ir cirkuliaciniam siurbliui, bet ir tenui, kuris įsijungia esant šaltam orui.

Dujinio katilo įrengimo reikalavimai

Dujinio šildymo katilai yra nedideli, jie gali būti pastatomi arba kabinami ant sienos. Dujų degimas ir šalinami degimo produktai švarūs. Todėl dujiniai katilai gali būti atskiroje katilinėje, virtuvės, vonios ar tualeto patalpose (tik C tipo), garažuose (irgi tik C tipo) ir pan.

B - prietaisas jungiamas prie dūmtraukio, skirto pašalinti degimo produktams į lauką iš patalpos, kurioje prietaisas įrengtas (prietaisas neizoliuotas aplinkoje).

• Katilinė turi būti vėdinama, tose pačiose patalpose negali būti mechaninės vėdinimo sistemos su rekuperacija, mechaninė katilinės vėdinimo sistema negali būti sujungta su kitų patalpų vėdinimo sistema.
• Patalpos turi būti su varstomu langu arba langu su orlaide ir durimis.
• Dujinius prietaisus galima įrengti patalpose, kurių aukštis ne mažesnis kaip 2,2 m.
• Lango plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,05 m² kiekvienam patalpos tūrio kubiniam metrui. Jei patalpos tūris 20 m³ ir didesnis, lango angos plotas (suminis angų plotas) turi būti ne mažesnis kaip 1 m².
• Jei patalpoje yra įrengta uždujinimo signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas, langas yra privalomas, bet lango angos plotas nereglamentuojamas (nenormuojamas).
• Jei dujinis katilas planuojamas cokoliniame aukšte ar rūsyje, o langas yra žemiau žemės paviršiaus ir antžeminis lango angos plotas mažesnis nei reikalaujama, tai prieš langą turi būti įrengta prieduobė.

Atstumas nuo rūsio sienos iki prieš langą esančios prieduobės atraminės sienutės turi būti lygus lango požeminės dalies aukščiui. Šis atstumas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m, o prieduobės plotas viršutinėje dalyje turi būti ne mažesnis kaip lango požeminės dalies angos plotas, jei langas įgilintas daugiau kaip 0,5 m.

Dujotiekio vamzdynas

Dujotiekio vamzdžiai viduje gali būti atviri, paslėpti, užtinkuoti, taip pat betoninėse grindyse, pakabinamų lubų ertmėse, sienų kanaluose ir nišose. Praėjimuose per sienas dujų vamzdis turi būti apsaugotas dėklu. Dujų vamzdžio negalima pravesti per angas, langus, duris, jis negali būti tvirtinamas prie kitų vamzdžių, negali būti naudojamas kaip atrama, būtina užtikrinti jo stabilumą pritvirtinant laikikliais. Geltonos spalvos dujų vamzdžiai turi nesikirsti su kitų inžinerinių sistemų vamzdynu, dujų vamzdis turi būti tiesiamas tiesiomis linijomis, vertikaliai arba horizontaliai, turi būti kiek įmanoma trumpesnis.

Patalpos, kuriose planuojamas dujinis katilas, dydis turi atitikti gamintojo nurodymus. Jeigu gamintojas nenurodo, patalpų dydis turi būti ne mažesnis kaip aptarta straipsnio pradžioje minėtose taisyklėse.

Dujinio katilo pasirinkimas

Svarbiausia dujinio katilo dalis yra šilumokaitis. Kad jis neužkalkėtų, reiktų rinktis dujinį katilą su vientisu, didesnio ploto šilumokaičio paviršiumi, padidinto pralaidumo iš nerūdijančio plieno. Kitas svarbus dujinio katilo parametras yra moduliacijos lygis, kitaip tariant, galios reguliavimo ribos. Pigūs dujiniai katilai turi 4 galios pakopas, tai reiškia, kad katilo galia reguliuojama tik didelėse ribose, jis nuolat įsijunginės ir išsijunginės, o tai trumpina prietaiso ilgaamžiškumą ir sąlygoja didesnes dujų sąnaudas. Geri dujiniai katilai turi 9-10 galios reguliavimo pakopų ir netgi didesnės galios dujinis katilas gali veikti 2-3 kW galia. Geri dujiniai katilai turi elektroninę degimo kontrolę, tai reiškia, kad automatiškai reguliuojamas oro ir dujų srautas. Dujinio katilo pagrindiniai ir būtini priedai yra lauko daviklis ir termostatas, geriausia yra pasirinkti katilo gamintojo termostatą, nes jis suderintas su katilo automatika ir reguliavimas yra tikslesnis. Dujiniai katilai gali būti su momentiniu vandens pašildymu, jungiami prie vandens šildytuvo ir su integruotu vandens šildytuvu. Praktikai pastebi, kad dujiniai katilai su integruotu vandens šildytuvu turi šiek tiek mažesnį šildymo efektyvumą.

Dujų balionai

Šildymui dujų balionais prie namo arba atokiau nuo jo montuojama sandari metalinė dujų balionų spinta. Dujų balionai grupuojami į pagrindinę ar rezervinę grupes. Dujų naudojimą fiksuoja skaitiklis, pagal jo rodmenis ir atsiskaitoma už dujas, balionų kiekis ir keitimo dažnumas neturi reikšmės.

Svarbus momentas tas, kad 95 proc. dujų balionų tūrio sudaro propano dujos, kurios degdamos išskiria mažiau šiltnamio efektą sukeliančio anglies dioksido. Be to, propano virimo temparatūra yra -40 laipsnių šalčio, todėl šios dujos sėkimingai pasieks namus net ir esant labai dideliems šalčiams. Tuo tarpu butanas nustoja garuoti esant -0,5 C temperatūrai, todėl, atšalus orams, krenta butano dujų slėgis ir jos nepasiekia šildymo katilo. Dėl šios priežasties labai svarbu pasirinkti patikimą dujų tiekėją, kuris sąžiningai užpildo balionus propano dujomis.

Visos dujų balionų katilinės įrengimas ir dujų atvedimas į namą yra gana greitas, trunka 2-3 dienas.

Šildymo sistemų modernizavimas: efektyvumas ir valdymo automatizavimas

Pagrindinis šildymo sistemų modernizavimo tikslas - sumažinti aplinkos taršą ir sistemų priežiūros sąnaudas, automatizuoti jų valdymą. Montuojant modernius šildymo katilus galima ir valstybės parama. Jei senieji kieto kuro katilai dirbo atvirose sistemose ir dažniausiai su gravitacine šilumnešio cirkuliacija, tai modernūs automatizuoti katilai (dujiniai, skysto kuro, granuliniai) gali būti eksploatuojami tik uždarose sistemose ir su priverstine šilumnešio cirkuliacija. Jie užtikrina didesnį komfortą ir saugesnį darbą. Dingus maitinimo įtampai, katilas stabdomas ir nutraukiamas kuro padavimas. Perkaitimo pavojaus nebus net granulinio katilo atveju, nes kuro kiekis pakuroje mažas. Tačiau sutrikus elektros tiekimui nei karšto vandens ruošimas, nei patalpų šildymas negalimas.

Apsauginė sistema

Moderniuose katiluose įrengti šilumokaičiai dirba su dideliu paviršiniu apkrovimu. Jungiant katilus lygiagrečiai ir paliekant senąjį kaip rezervinį, reikia įsitikinti, ar jis gali dirbti esant tokiam slėgiui, ir numatyti jam apsauginę sistemą, susidedančią iš apsauginio vožtuvo, manometro ir membraninio išsiplėtimo indo. Pastarasis kompensuoja šilumnešio tūrio kitimą, keičiantis temperatūrai cirkuliaciniame kontūre. Jo dydis parenkamas pagal sistemoje esantį vandens kiekį (apie 5 proc. sistemos talpos), o pradinis slėgis sausoje sekcijoje apie 1,2 bar. Slėgis cirkuliaciniame kontūre užpildant pakeliamas iki 1,5 bar. Esant avariniam režimui, šilumnešis pripildo maksimaliai galimą vandens kiekį, o slėgiui kylant toliau dalis šilumnešio išteka per atsidariusį apsauginį vožtuvą.

Vandens kokybė

Didesnėse sistemose su keliais šilumos generatoriais (kieto kuro katilai, židiniai su šildymo „marškiniais“) būtina sumontuoti specialius oro separatorius, pašalinančius oro ir garo burbuliukus. Sistemai užpildyti naudojamo vandens kokybė taip pat svarbi. Esant dideliam karbonatų („kietas vanduo“) ir geležies kiekiui, gali būti pažeisti šilumokaičiai, cirkuliacinių siurblių sandarikliai, automatiniai oro išleidikliai. Tokiu atveju rekomenduojama naudoti specialius inhibitorius, o grįžtamajame vamzdyje sumontuoti nuosėdų filtrą. Jame dažnai montuojamas magnetas geležies dalelėms surinkti. Naudoti antifrizus / glikolius sistemai užpildyti galima tik patikimų tiekėjų ir nurodytų katilų gamintojų markių, bet ne daugiau kaip 25-30 proc.

Hidraulinė pusiausvyra

Norint suderinti naują ir seną šildymo sistemą, būtina užtikrinti hidraulinę pusiausvyrą. Tai reiškia, kad kiekvienas šildymo prietaisas (radiatorius, grindų šildymo kontūras) turi gauti reikiamą šilumnešio kiekį. Jei radiatoriai prijungti prie vieno vamzdžio sistemos, įrengiami termostatiniai ventiliai su išankstiniu nustatymu, kad būtų galima sureguliuoti šilumnešio kiekį. Dviejų vamzdžių sistemose, be termostatinių ventilių, taip pat gali būti naudojami balansiniai ventiliai ant grįžtamojo vamzdžio.

Populiariausi dujinių katilų gamintojai

Šiuolaikiniai dujiniai katilai pasižymi efektyvumu, patikimumu ir saugumu. Renkantis dujinį katilą svarbu atsižvelgti į gamintojo reputaciją, garantijas ir energijos efektyvumo klasę. Štai keletas populiariausių dujinių katilų gamintojų:

• Bosch: Vokiškos kokybės ir inovacijų derinys.
• Buderus: Patikimi ir ilgaamžiai katilai su pažangiomis technologijomis.
• Protherm: Kompaktiški ir efektyvūs katilai, gaminami Slovakijoje.
• Vaillant: Patikimi ir lengvai valdomi vidutinės klasės katilai.
• Viessmann: Aukštos kokybės ir energiją taupantys katilai.

Šiame straipsnyje aptarėme esminius dujinių katilų patalpų reguliavimo principus, reikalavimus ir modernizavimo galimybes. Tikimės, kad ši informacija padės jums priimti teisingus sprendimus, siekiant efektyvaus ir saugaus šildymo jūsų namuose.

tags: #patalpu #reguliavimas #dujiniai #katilai