Registruoti juridinį asmenį galima visų paskirčių patalpose, t. y. gyvenamosiose (name, bute), komercinėse ar kitose patalpose.
Įmonės Registracijos Adresas: Svarbūs Aspektai
Registracijos adreso suteikimas yra skirtingas naujoms ir jau veiklą vykdančioms įmonėms.
Reikalavimai Registruojant Įmonę Gyvenamosiose Patalpose
Kai įmonė registruojama gyventojams priklausančiose patalpose, reikalingas raštiškas notaro patvirtintas patalpų savininko sutikimas. Patalpų savininkas turi vykti pas notarą pasirašyti sutikimą registruoti įmonę jam priklausančiose patalpose. Kai patalpos įgytos santuokos metu, tada sutuoktinis taip pat privalo pasirašyti sutikimą registruoti įmonę.
Kai įmonė registruojama juridiniam asmeniui (įmonei) priklausančiose patalpose, reikalingas įmonės, patalpų savininkės, vadovo raštiškas sutikimas, patvirtintas įmonės antspaudu. Steigiant įmonę internetu, patalpų savininko sutikimas registruoti įmonę jam priklausančiose patalpose turi būti pasirašytas elektroniniu parašu.
Nuo 2010.01.05 pakeitus akcinių bendrovių įstatymą nebereikia įstatuose nurodyti įmonės registracijos adreso. Todėl įmonėms, kurių įstatuose nenurodytas registracijos (buveinės) adresas, jį pakeisti yra labai paprasta.
Juridinio asmens korespondencijos adresas - tai pašto dėžutė, kuri suteikiama už papildomą mokestį tuo adresu, kuriuo užregistruojate juridinį asmenį, arba kitu adresu, kuriuo pageidaujate gauti korespondenciją. Korespondencijos adresą privaloma nurodyti įvairioms institucijoms, tokioms kaip VMI, Sodra ir kt.
Ar Reikia Keisti Paskirtį Vykdant Komercinę Veiklą Bute?
Dažnai kyla klausimas, ar reikia keisti patalpų paskirtį, jei bute vykdoma komercinė veikla. Apie paskirties keitimą minima teisės aktuose, tačiau konkrečių reikalavimų, kada paskirtis keičiama, nėra. Taip pat nėra imperatyvo keisti paskirtį, jei verčiamasi komercine veikla, kuri netrukdo kitiems gyventojams.
Pavyzdžiui, jei kaimynė siuvėja ir jos mašina dūzgia nuo ryto iki vakaro, tai jau yra triukšmas ir galima skųstis. Tačiau, jei darbuotojai susirenka ir ramiai dirba niekam netrukdant, klausimas dėl paskirties keitimo lieka atviras.
Gyvenamosios Vietos Deklaravimas ir Išregistravimas
Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 9 ir 10 straipsniai numato, kad deklaruojant gyvenamąją vietą, turi būti pateikiami duomenys ne tik apie patalpos ar pastato savininką (bendraturčius), bet ir savininko arba jo įgalioto asmens parašu patvirtintas sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui priklausančioje patalpoje ar pastate, arba kitas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate.
Patalpos ar pastato savininkas sutikime arba kitame dokumente, patvirtinančiame asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate, gali nurodyti konkrečią datą, iki kurios asmeniui leista ten gyventi. Tokiu atveju deklaravimo duomenys galioja ne ilgiau kaip iki nurodytos datos.
Kita gyvenamąją vietą deklaravusio asmens išregistravimo galimybė numatyta Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 11 straipsnyje, kuriame sakoma, kad patalpos ar pastato savininkas deklaravimo įstaigai gali pateikti prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis.
Tačiau atkreipiame dėmesį, kad asmens deklaravimo duomenų panaikinimas galimas tik esant abiejų sąlygų visumai, t. y. kai asmuo, besikreipiantis dėl gyvenamosios vietos duomenų panaikinimo, yra patalpos savininkas ir asmuo, kurio deklaravimo duomenis prašoma panaikinti, negyvena gyvenamojoje patalpoje, kurioje yra deklaruota gyvenamoji vieta. Tik esant minėtoms sąlygoms galima panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis pagal patalpos savininko prašymą, t. y. pagal kito asmens, negu to, kuris yra deklaravęs gyvenamąją vietą.
Dėl patalpos ar pastato savininkui kylančių grėsmių, leidžiant kitam asmeniui deklaruoti gyvenamąją vietą, galime pabrėžti tai, kad kai kurie komunaliniai mokesčiai gali būti skaičiuojami pagal būste registruotų žmonių skaičių, be to, gali būti apsunkintas patalpos ar pastato pardavimas tol, kol jame bus registruotas kitas asmuo, taip pat gali kilti problemų siekiant šį asmenį išregistruoti ir iškeldinti.
Virtuali Įmonių Buveinė: Ar Tai Įmanoma Lietuvoje?
2018 m. Vyriausybė pritarė tuometinės Ūkio ministerijos siūlymui įteisinti virtualią įmonių buveinę, sudarančią sąlygas užtikrinti teisinę ir įrodomąją galią turinčią komunikaciją su valstybės institucijomis ir kitais asmenimis virtualioje erdvėje. Dabar eurokomisaro pareigas einantis tuometinis ūkio ministras Virginijus Sinkevičius tuomet teigė, kad daugybės jaunų ir sparčiai augančių įmonių darbuotojai, vadovai dirba nuotoliniu būdu, verslas neapsiriboja vienos valstybės ribomis, todėl fizinis adresas nebėra pagrindinis elementas, kuris apibūdintų įmonės buveinę ir užtikrintų pasiekiamumą.
Virtuali įmonių buveinė turėjo būti įteisinta Seimui priėmus atitinkamas Civilinio kodekso pataisas, tačiau Parlamento Vyriausybės projektas taip ir nepasiekė. 2021-ųjų kovą teikti siūlymus dėl virtualios įmonių buveinės žadėjo ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonatė.
Tačiau praėjus dvejiems metams ministerija Delfi nurodo, kad virtualios įmonių buveinės perspektyvos vis dar analizuojamos, o tokį projektą esą stabdo ir Europos Komisijos reglamentai. Tuo metu verslo atstovai tikina, kad būtinybė bendrovei turėti fizinį adresą yra atgyvena, kurios reikėtų kuo greičiau atsisakyti, kaip buvo atsisakyta fizinio antspaudo. Pasak jų, dabar galiojantys įstatymai priveda prie absurdų, kuomet atsiranda „įmonių inkubatoriai“ - adresai, kuriais registruota tūkstančiai įmonių, nors akivaizdu, kad nė viena jų ten veiklos nevykdo.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija komentare Delfi teigia, kad virtualios įmonių buveinės iniciatyva nėra pamiršta, tačiau klausimas reikalauja išsamesnių diskusijų, siekiant išvengti nacionalinių ir ES teisės prieštaravimų. Ji pažymi, kad šiais metais laukiama Europos Komisijos iniciatyva dėl skaitmeninių priemonių, taikytinų įmonių teisės srityje, kurios galimai palies ir virtualios buveinės steigimo klausimą.
Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis Delfi sako sunkiai suskaičiuojantis, kiek metų girdi įvairių valdžių pažadus dėl virtualios įmonių buveinės, tačiau šis, gyvenimą verslui smarkiai palengvinti galintis sprendimas, į priekį niekaip nepajuda. Pasak jo, visa tai kartais net sukuria situacijas, kai žmogus nusiperka butą ir staiga paaiškėja, kad jame yra registruotos dešimtys įmonių, o jas išregistruoti be teismo sprendimo būna labai sudėtinga. Jo teigimu, fizinis adresas nemažai daliai verslų šiais laikais yra visiškai nereikalingas, be jo puikiausiai galima gyventi ir vykdyti veiklą.
Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Inga Langaitė Delfi taip pat teigia, kad reikėtų atsisakyti būtinybės kiekvienai įmonei turėti fizinį adresą. Pasak jos, šiandien besisteigiančios ir savo patalpų neturinčios bendrovės yra priverstos ieškoti įvairių išeičių, pavyzdžiui, kreipiasi į tokias paslaugas teikiančias teisininkų kontoras, įmones registruojančias savo adresu. „Bet visi supranta, kad prasmės tame nėra daug. Manau, akivaizdu, kad pasikeitus verslo veikimo principams, iš paskos turėtų keistis ir teisinis reguliavimas. Čia yra higienos klausimas“, - įsitikinusi „Unicorns Lithuania“ vadovė.
„Verslo Inkubatoriai“ ir Adresų Prekyba
Internete klesti prekyba adresais, kuriais galima registruoti bendroves, o adresai rekordininkai tokių įmonių turi po kelis tūkstančius. Įstatymai numato, kad įmonės buveinė yra vieta, kurioje reguliariai renkasi bendrovės vadovybė, priimami sprendimai, saugoma informacija, dokumentai. Jeigu nenurodoma kitaip, preziumuojama, kad buveinės vieta yra kartu ir verslo vykdymo vieta. Tokių „verslo inkubatorių“ galima rasti ir Kaune, pavyzdžiui, Partizanų gatvės 61-ojo namo 806-ajame bute registruota 1470 įmonių.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia, kad reikalingumas turėti fizinę buveinę sietinas ne su įmonės veiklos specifika, bet su įmonės dalyvių ir trečiųjų asmenų interesų apsauga, pavyzdžiui, galimybe susipažinti su bendrovės dokumentais bendrovės buveinėje. Tačiau akivaizdu, kad šie tūkstančiai bendrovių minėtais adresais savo dokumentų veikiausiai nesaugo.
Gauti tokius adresus įmonei steigti nesudėtinga. Internete apstu skelbimų, kuriuose nekilnojamojo turto savininkai - įmonės ir privatūs asmenys - siūlo per keliolika minučių išrašyti sutikimą jų patalpose įregistruoti bendrovę. Tokia paslauga kainuoja kelias dešimtis eurų, kaina priklauso nuo adreso lokacijos ir pastato tipo. Registruoti įmonę kur nors miesto pakraštyje esančiame bute kainuoja mažiau, verslo centras labiau prestižinėje vietoje atsieis brangiau.
Teisines ir apskaitos paslaugas teikiančios mažosios bendrijos „Eureka“ vadovas Andrius Tamašauskas savo klientams taip pat siūlo registruoti bendroves Perkūnkiemyje. Jis sutinka, kad toks bendrovės registracijos adresas yra iš esmės fiktyvus, tačiau sako, kad ši paslauga atsirado iš poreikio. Dalis pradedančiųjų verslininkų tiesiog neturi kitos išeities.
Nors savo interneto svetainėje „Eureka“ skelbia adresą suteikusi daugiau kaip šimtui įmonių iš visos Lietuvos, A. Tamašauskas sako, kad palaikytų virtualios buveinės iniciatyvą. Pasak jo, neįmanoma išskirti kokio nors tipo ar veiklos pobūdžio bendroves, kurios dėl registracijos adreso kreiptųsi dažniau už kitas, nes ši problema yra aktuali visam be išimties verslui.
Kaip Išregistruoti Įmonę, Jei Ji Neveikia?
Vien tikslaus neveikiančių įmonių skaičiaus nustatymas yra gana problemiškas. Vienas pagrindinių tokios įmonės ženklų - Registrų centro Juridinių asmenų registrui neteikiamos finansinės ataskaitos ir neatnaujinami privalomi duomenys. 2021 m. prievolę pateikti finansines ataskaitas turėjo per 180 tūkst.
Pasak Registrų centro atstovės, likviduoti „savanoriškai“ verta ir todėl, kad likviduojant juridinį asmenį dalyvių sprendimu, likęs turtas yra paskirstomas juridinio asmens dalyviams. Jeigu juridinis asmuo tvarkingai atsiskaito su biudžetu, moka mokesčius, likvidavimo procedūra yra tikrai nesudėtinga ir greita. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir teisės aktai numato, kad juridinio asmens dalyviai gali priimti sprendimą likviduoti juridinį asmenį ir paskirti likvidatorių, kuris atlieka visus su įmonės likvidavimu susijusius veiksmus, įskaitant likusio turto paskirstymą.
Nors likvidatoriaus terminas skamba sudėtingai, iš tikrųjų juo gali būti paskirtas bet kuris fizinis asmuo, įskaitant įmonės vadovą. Kita vertus, nereta praktika yra samdyti išorinį įmonės likvidatorių - teisės, finansų ar kitų sričių specialistą.
Įmonės Likvidavimo Žingsniai
Visiems juridinio asmens dalyviams (akcininkams, mažosios bendrijos nariams ir kt.) priėmus sprendimą likviduoti įmonę, likvidatorius Registrų centrui turi pateikti prašymą dėl likviduojamos įmonės statuso įregistravimo, dalyvių sprendimą dėl juridinio asmens likvidavimo ir likvidatoriaus paskyrimo. Teisinis statusas „likviduojamas“ įregistruojamas per 3 d. d.
Atlikęs visus su likvidavimu susijusius veiksmus, likvidatorius Registrų centrui turi pateikti prašymą išregistruoti juridinį asmenį, o dokumentus, patvirtinančius dokumentų perdavimą, saugoti Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka. Juridinis asmuo gali būti išregistruotas tik tada, kai VMI pateikia pranešimą, kad juridinis asmuo yra atsiskaitęs su valstybės biudžetais ir fondais. Šį pranešimą VMI tiesiogiai pateikia tiesiogiai Registrų centrui. Juridinis asmuo išregistruojamas per 5 d. d.
Pasak Registrų centro atstovės, Registrų centro inicijuotas likvidavimas yra ganėtinai ilgas procesas: vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, nuo pranešimo juridinio asmens valdymo organui apie numatomą inicijuoti likvidavimą iki juridinio asmens išregistravimo užtrunka apie 15 mėnesių.
Registrų centrui pradėjus likvidavimo inicijavimo procedūrą, pirmiausia buveinės adresu ir valdymo organų narių adresais išsiunčiamas pranešimas apie numatomą inicijuoti likvidavimą. Jeigu juridinis asmuo reikiamų dokumentų nepateikė ir nepašalino aplinkybių, po trijų mėnesių nuo pranešimo išsiuntimo registruojamas statusas „inicijuojamas likvidavimas“. Negavus teismo sprendimo dėl statuso atšaukimo, po vienerių metų nuo statuso įregistravimo juridinis asmuo išregistruojamas. Po išregistravimo juridinis asmuo nebegali vykdyti veiklos.
Įmonių likvidavimo etapai
Štai lentelė, apibendrinanti įmonių likvidavimo etapus:
| Etapas | Veiksmai | Terminas |
|---|---|---|
| 1 | Juridinio asmens dalyvių sprendimas likviduoti įmonę ir paskirti likvidatorių | - |
| 2 | Prašymo dėl likviduojamos įmonės statuso įregistravimas Registrų centre | 3 d. d. |
| 3 | Likvidatoriaus veiksmai, susiję su likvidavimu (atsiskaitymas su kreditoriais, turto paskirstymas) | - |
| 4 | Prašymo išregistruoti juridinį asmenį pateikimas Registrų centrui | - |
| 5 | VMI pranešimo apie atsiskaitymą su biudžetais gavimas | - |
| 6 | Juridinio asmens išregistravimas | 5 d. d. |
Įmonės Buveinės Pakeitimas
Greičiausias būdas pakeisti įmonės buveinę yra susitarti su įmonės akcininkais, kad jie akcininkų susirinkime priimtų sprendimą dėl įmonės buveinės pakeitimo ir pateiktų jį juridinių asmenų registro tvarkytojui.
Tačiau jei akcininkai patalpų savininkui yra nežinomi, su jais nėra galimybės susisiekti arba jie paprasčiausiai atsisako tai padaryti, patalpų savininkas gali pasinaudoti Vyriausybės 2003-11-12 Nr. Remiantis šia procedūra, patalpų, kuriose įregistruota juridinio asmens buveinė, savininkas turi teisę savarankiškai kreiptis į juridinių asmenų registro tvarkytoją su prašymu išregistruoti buveinę iš juridinių asmenų registro.
tags: #patalpu #savininko #sutikimas #del #buveines #pavyzdys