Elektrinis patalpų šildymas: privalumai, trūkumai ir alternatyvos

Lietuvoje šildymo sezonas trunka daugiau kaip pusę metų, o atšalęs oras verčia gerokai padidinti šildymo pajėgumus ir gyventojų išlaidas. Šildytis elektros energija Lietuvoje jau senokai vienas iš brangiausių būdų. Tačiau, ar tikrai elektrinis šildymas yra toks neefektyvus ir brangus? Panagrinėkime šią šildymo sistemą iš arčiau, įvertindami jos privalumus, trūkumus ir alternatyvas. Ekspertai papasakojo daugiau apie skirtingas šildymo sistemas, jų charakteristikas, o taip pat pasidalino, į ką vertėtų atkreipti dėmesį, renkantis šildymo sistemą.

Gyventojams tenka vis dažniau permąstyti savo šildymo sistemos privalumus ar trūkumus, o kartais pasirinkti naują šildymo būdą, kuris labiau atliepia poreikius.

Šildymo sistemos pasirinkimas namams yra vienas svarbiausių sprendimų, kuriuos reikia priimti jau projektavimo etape. Namų šildymo tipai skiriasi pagal kainą, efektyvumą ir poveikį aplinkai. Todėl verta gerai pažinti galimas parinktis prieš priimant galutinį sprendimą.

Nesvarbu, ar svarstote apie dujinį, elektrinį šildymą, šilumos siurblius ar sistemas, pagrįstas kietaisiais kuru, kiekviena iš šių sistemų turi savo privalumų ir trūkumų. Perskaitykite, kuo pasižymi populiariausios namų šildymo priemonės. Yra daug įvairių būdų, kaip šildyti namus, ypač rudenį. Pasirinkimas yra didžiulis, o tinkamo sprendimo rasite priklausomai nuo daugelio veiksnių.

Pagrindiniai šildymo būdai

• Šildymas elektra
• Šildymas dujomis
• Kietasis kuras
• Aeroterminis šildymas (šilumos siurblys oras-vanduo)
• Geoterminis šildymas (šilumos siurblys gruntas-vanduo)

Šildymas elektra

Elektrinis šildymas kuo toliau, tuo dažniau naudojamas moderniuose ir energiją taupančiuose namuose. Jis naudoja elektrinę energiją šildymo sistemoms, tokioms kaip radiatoriai, akumuliaciniai gamyklos ar grindų šildymas. Kaminų statybos nebūtinybė ir paprastas montavimas lemia, kad 2023 metais apie 15-20% naujų namų buvo įrengti šią sistemą.

Šildymas elektra - tai šildymo būdas išvedžiojant šildymo elementus po grindimis arba šildant namus elektriniais radiatoriais. Taip pat rinkoje siūlomas ir šildymo infraraudonaisiais spinduliais sprendimas.

Elektrinis šildymas pigu įsirengti ir nesudėtinga eksploatuoti - tereikia nusipirkt akcijinių el. radiatorių ir įjungti į elektrą.

Privalumai:

• Šildymo sistema užima nedaug vietos.
• Juo paprasta naudotis.
• Reikalingos nedidelės pradinės investicijos (apie 1000 eurų).
• Patikimi, tylūs ir lengvai prižiūrimi.
• Nereikalauja degalų, todėl nereikia laikyti atsarginių dujų ar malkų.
• Ekologiškesni nei dauguma kitų šildymo sistemų, nes nesukelia dūmų ar išmetamųjų teršalų.

Trūkumai:

• Mažas efektyvumas.
• Didelės šilumos kainos.
• Gali būti brangesni naudoti, ypač jei elektros energijos kaina yra aukšta.
• Gali būti mažiau efektyvūs nei kitos šildymo sistemos, tokios kaip šilumos siurbliai šildymui.

Tačiau kainą galima sumažinti bent 3 kartus, įsirengus saulės jėgainę ant stogo arba įsigijus dalį elektrinės saulės parke. Saulės jėgainė gali padėti sumažinti išlaidas elektrai.

Esant situacijai, kai turite elektrą ir nėra galimybės naudoti dujų ar įrengti tradicinio radiatorinio šildymo, yra keletas galimybių šildyti 35 kv.m.

1. Elektrinis grindinis šildymas be grindų daužymo: Tokiu atveju naudojamas specialus plonas elektrinis šildymo kilimėlis, kuris gali būti dedamas tiesiai po grindų danga, pvz., po parketu ar laminatu. Toks sprendimas nereikalauja esamų grindų demontavimo.
   • Trūkumai: Efektyvumas gali priklausyti nuo grindų dangos, pvz., parketas gali prastai praleisti šilumą, todėl reikėtų rinktis tinkamą dangą, kuri būtų suderinama su šildymo kilimėliu.
2. Elektriniai radiatoriai: Paprastas ir prieinamas sprendimas, kuris nereikalauja sudėtingo montavimo. Galite lengvai reguliuoti temperatūrą ir šildyti tik tada, kai to reikia.
3. Šilumos siurblys oras-oras (dažniausiai žinomas kaip oro kondicionierius su šildymo funkcija):
   • Privalumai: Didelis efektyvumas, nes siurbliai naudoja mažiau elektros, nei ją sunaudotų elektriniai radiatoriai.
   • Trūkumai: Pradinės įrengimo išlaidos gali būti didesnės.

Šildymas dujomis

Gamtinių dujų naudojimas namams šildyti yra vienas iš dažniausiai naudojamų sprendimų miestų rajonuose, kur gerai išvystyta dujų infrastruktūra. Šiluma generuojama dujiniame katile, po to paskirstoma visame name naudojant tradicinius radiatorius arba šiuolaikines grindų šildymo sistemas.

Tai populiariausias šildymo būdas Lietuvoje. Jei iki namo yra atvestos gamtinės dujos, galima įsirengti dujų katilą ir dujomis šildyti grindis, radiatorius arba vandenį.

Privalumai:

• Šis šildymo būdas užima nedaug vietos.
• Juo paprasta naudotis.
• Nedidelė tarša.
• Aukštas efektyvumas.

Trūkumai:

• Sparčiai kylančios dujų kainos.
• Nemažas pradines investicijas.
• Reikalingas kasmetinis įrangos aptarnavimas.
• Specifinis katilinės įrengimas.

Autonominio dujinio šildymo investicija priklauso nuo komplektacijos, gamintojo ir dujinio katilo. Viskas priklauso nuo dujinio katilo ir kokį pasirinksi gamintoją, kainos svyruoja nuo 700 iki 3000 Eur.

Kietasis kuras

Tradiciniai šildymo metodai, pagrįsti kietuoju kuru, vis dar populiarūs daugelyje Lietuvos regionų, ypač kaimo vietovėse arba kur prieiga prie dujų tinklo yra ribota. Kietieji palai, tokie kaip anglis, medis ar granulių, užtikrina didelį šilumos efektyvumą ir dažnai pasirenkami namų savininkų dėl lengvos prieigos ir mažesnių kuro išlaidų.

Tai anksčiau buvęs populiarus šildymo būdas įsirengiant katilą ir šildymui naudojant malkas, medžio pjuvenų bei durpių briketus arba medžio granules.

Privalumai:

• Itin mažos šilumos kainos.

Trūkumai:

• Reikalingas kuro sandėliavimas, nes malkos, granulės užima daug vietos.
• Nemažos pradinės investicijos.
• Žemas komforto lygis (suodžiai, malkų kapojimas, reguliarus katilo užpildymas, dūmų kvapas).
• Ganėtinai taršus.
• Reikalingas kamino įrengimas.

Katilų kainos priklauso nuo galingumo ir gamintojo. Malkų katilų kaina gali būti nuo 600 iki pusantro tūkstančio eurų. Granulinių katilų kaina gali svyruoti nuo 2500 iki 4500 eurų.

Aeroterminis šildymas (šilumos siurblys oras-vanduo)

Šilumos iš aplinkos naudojimas namų šildymui dabar yra įmanomas dėl modernių sprendimų, tokių kaip šilumos siurbliai. Ši sistema gauna šilumą iš natūralių šaltinių, tokių kaip oras, žemė ar vanduo, kas lemia didelį energijos efektyvumą ir didelių ekologinių naudų turėjimą. Dėl mažo CO2 išmetimo ir galimybės integruoti su atsinaujinančiais energijos šaltiniais, šie modernūs siurbliai populiarėja tarp žmonių, ieškančių aplinkai draugiškų sprendimų.

Yra ekonomiškas, greitai ir paprastai įrengiamas šilumos šaltinis. Šiluma paimama iš aplinkos oro, o efektyvumas priklauso nuo lauko temperatūros. Kuo lauko temperatūra aukštesnė, tuo šilumos siurblio efektyvumas didesnis. Efektyvumas pasiekiamas kai lauko oro temperatūra yra ne žemesnė kaip -10°C.

Privalumai:

• Ekonomiškas.
• Greitai ir paprastai įrengiamas.

Trūkumai:

• Žemėjant lauko oro temperatūrai mažėja šilumos siurblio efektyvumas ir didėja šildymo išlaidų kaštai.
• Oras-vanduo šilumos siurblio ilgaamžiškumas yra mažesnis negu geoterminio, nes jis dirba daugiau darbo valandų.

Įrengimo kaina priklauso nuo daugybės parametrų, vieni aeroterminį šildymą susimontuoja už 5000 eurų (namui iki 120 kv. m.), o su gera vokiška įranga galima įsirengti ir už 8000 eurų.

Geoterminis šildymas (šilumos siurblys gruntas-vanduo)

Tai ekologiška šildymo sistema, naudojanti žemės gelmių šilumą. Šiluma paimama iš žemės, tada ja sušildomas vanduo, kuris perduoda šilumą per radiatorius, grindis ar gamina karštą vandenį. Didesniuose sklypuose naudojami horizontalūs, o mažesniuose - vertikalūs kolektoriai.

Privalumai:

• Ekologiškas.
• Galima ištisus metus ruošti karštą vandenį, šildyti baseinus ir pan.
• Apie 80%-90% šilumos siurblys paima tiesiai iš grunto.
• Įrengus vertikalius giluminius gręžinius šaltuoju metu laiku yra taupiai ir efektyviai šildomasi.
• Vasara galima komfortiškai vėsintis, nesukeliant pašalinio peršalimo pavojaus.
• Šiai sistemai reikalinga labai minimali priežiūra, kurią galima atlikti nuotoliniu būdu.

Trūkumai:

• Reikalinga vieta sklype (jei naudojamas horizontalaus kolektoriaus metodas).
• Didelės pradinės investicijos.

Jeigu lyginti vokišką „Alpha-InnoTec“ šilumos siurblį oras-vanduo, kintamos galios ir imti tą patį „Alpha-InnoTec“ gruntas-vanduo šilumos siurblį, tai pinigų skirtumas - lauko dalis. Tai ką kainuos gręžiniai namui, tokį jūs turėsite skirtumą. Jeigu 150 kv. m. namui kokybišką įrangą oras-vanduo gali kainuoti susimontuoti apie 9000 eurų, tai geoterminiam tai gali kainuoti 13 000 Eur. Skirtumas gali siekti 4000 Eur, iki 25-30%.

Šilumos siurbliai yra santykinai nauja technologija, kuri tik dabar įgauna pagreitį Europos rinkoje ir šiuo metu didžiausios viltys bei ateities vizija siejama būtent su šilumos siurbliais.

Geoterminis šildymas - ekologiškas ir efektyvus pasirinkimas.

Šildymo būdų palyginimas

Šioje lentelėje pateikiama apibendrinta informacija apie skirtingus šildymo būdus, padedanti geriau suprasti jų privalumus ir trūkumus:

Svarbu pažymėti, kad šios kainos yra apytikslės ir gali skirtis priklausomai nuo konkrečių sąlygų ir pasirinktos įrangos.

Šildymo kaštų skaičiavimas

Apytikslsliai Jūsų butui reikės 13 500 kWh elektros energijos per sezoną. Skaičiuojant, kad elektros kaina šiandien sudaro 0.13 Eur/kWh, išlaidos šildymui sieks 1760 Eur per sezoną. Tačiau šie skaičiai paremti prielaida, kad bus padaryta aukštos kokybės šilumos izoliacija (šilumos poreikis neviršys 55 W/kv.m).

Jeigu Jūsų senos statybos namas nerenovuotas ir Jūs pageidaujate turėti aukštesnę temperatūrą (20-24 laipsniai, vietoj 18-22 laipsnių), išlaidos buto šildymui dar padidės.

Esant lauko temperatūrai -18C, vidaus temperatūrai +20C, renovuojamam arba senos statybos namo šildymui (su sąlyga, kad ne pirmas ir ne paskutinis aukštas) yra skaičiuojama 100 W energijos 1kv.metrui apšildyti. Tai konkrečiai Jūsų butui reiktų apie 8kW energijos. Šilumos prietaisas prie lauko temperatūros -10C dirba apie 10 valandų, tai 8 kW x 10h=80 kW per parą (80x0,10=8 Eur per parą, tai jei tokia temperatūra laikysis mėnesį - x 30=240 Eur mėnesiui). Jei lauko temperatūra aukštesnė - išlaidos mažės, žemėjant - didės. Tai išlaidos žiemos sezonui - priklausys nuo vidutinės žiemos temperatūros.

Pagal visus paskaičiavimus Jums elektrinis šildymas kainuotų 200-320 Eur/mėn. Apie 30-40% būtų galima sumažinti naudojant programinį valdymą.

Prognozuojami kaštai būtų ~3500-4000 Eur per metus. Norint pigesnės eksploatacijos ir tinkamai įrengus c.s.s. pigiau 2-2,5 karto būtų šildyti šilumos siurbliu oras-vanduo.

Ne viskas slypi finansuose

Renkantis šildymo sprendimą, būtina atsižvelgti į būsto technines sąlygas, kurios tiesiogiai sąveikauja su šilumos perdavimu ir praradimais. Pirmasis žingsnis būtų atkreipti dėmesį, į tai, kokia yra šildymo sistema - grindys ar radiatoriai, ar mišri. Grindinio šildymo reikalavimai termofikato temperatūrai yra mažesni nei radiatorių, tad renkantis šildymo sprendimą visuomet reikėtų įsivertinti, kokios temperatūros termofikatą reikia atiduoti į sistemą - nuo to priklausys įrangos efektyvumas ir kaštai.

Kitas klausimas yra šilumos kiekio poreikis - jis iš esmės priklauso nuo šildomo ploto bei nuo būsto energinės klasės, kuri diktuoja šilumos praradimus. Šie du pirminiai kriterijai padės įsivertinti ne tik reikalingus įrangos techninius parametrus, bet ir prognozuojamus sąnaudų kaštus, pradinės investicijos dydį.

Šiomis dienomis taip pat labai aktualu pasvarstyti apie saulės elektrines, kurios iš esmės keičia sąlygas kaštų prognozėms.

Žinoma, ne viskas slypi finansuose, tad nereikėtų pamiršti ir kitų vertybių, kaip suteikiamo komforto ar gamtos tausojimo.

Jeigu yra galimybė įsirengti saulės elektrinę, ar nusipirkti dalį saulės parko, kuris dengtų ir buitines, ir šildymo elektros išlaidas, tuomet atsakymas vienareikšmis - po 6-7 metų tokia investicija pranoksta visas kitas alternatyvas. Tad jeigu pavyksta sujungti pakankamo galingumo saulės elektrinę su šilumos siurbliu oras-vanduo, pergalingas sprendimas jūsų rankose.

Saulės energija - investicija į ateitį.

Europos politika ir ateities tendencijos

Europos sąjunga iki 2050 m. užsibrėžė tikslą, kad grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų lygus nuliui, palaipsniui atsisakoma iškastinio kuro bei skatinama tapti aktyviu energetikos dalyviu - gaminančiu vartotoju. Naujai statybai nustatyti aukščiausi reikalavimai ir lėšos skiriamos modernizuoti senus būstus bei atsinaujinti šildymo sprendimus.

Europos politika energetikos klausimu vienareikšmiškai juda link šildymo ateities, kurioje dominuoja atsinaujinanti energetika bei tvarūs sprendimai.

Atsižvelgiant į žaliąjį Europos kursą, jau keletą metų nebėra siūloma dujinių katilų kaip šildymo sprendimo.

Norint sutaupyti sąnaudų kaštus, pasak J. Kersnausko, reikia atkreipti dėmesį į būsto technines sąlygas - ir tai aktualu nepriklausomai nuo pasirinktos įrangos. Grindinis šildymas arba efektyvesni radiatoriai, sandarūs langai, būsto šiluminė izoliacija - būtent į tai reiktų atkreipti dėmesį, jeigu lūkestis yra taupiai šildytis savo namus. Vienas iš sprendimų tokiu atveju būtų papildomi šildymo prietaisai. Jie sušildo patalpas lėčiau nei konvekciniai, tačiau ir šilumą palaiko ilgiau. Tam tikrų technologijų konvekciniai radiatoriai sušildo patalpas 29 proc. Konvekciniai šildytuvai sausina orą labiau, nei tepaliniai. O ant sienos pakabinami šildytuvai, anot Ž. Čereškos, yra tie patys konvekciniai, tik kabinami ant sienos. Specialistas pridūrė, kad visi šie šildytuvai turi arba paprastą mechaninį valdymą, arba skaitmeninį valdymą be „Wi-Fi“ arba su „Wi-Fi“ funkcija, kitaip vadinami „Smart“ (liet. „Vilpra“ atstovas nurodė, kad visi elektriniai šildytuvai yra 100 proc. Atskirai reikia išskirti „Smart“ modelius. Išmanieji šildytuvai padeda sutaupyti iki 30 proc. Yra 5-10 kartų mažesni instaliacijos kaštai, mobilumas, pritaikomumas, šildymas, kada reikia, greita ir begarsė šiluma, nedegina deguonies ir dulkių, šildytuvai - programuojami, yra galimybė valdyti internetu“, - vardijo Ž. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad viską kompensuoja maži instaliavimo kaštai. T. y. Jei namas - šiltas, tai šildymo sąnaudų skirtumas yra labai nedidelis. O tai, kiek elektros šie prietaisai sunaudoja ir kiek sušildo patalpas, pasak Ž. Pavyzdžiui, kokia yra pastato šilumos izoliacija, pastato šilumos nuostoliai, kokią norima palaikyti šilumos temperatūrą viduje ir t. Tarkime, jei per dieną komfortiškai temperatūrai pasiekti ir palaikyti prireiks 3 valandoms įjungti tokį šildytuvą, viena diena atsieis papildomą 1 eurą prie sąskaitos už elektros energiją“, - aiškino M. Pašnekovas įvardijo, kad mažiau galingi elektriniai radiatoriai naudojami iki 15-20 kv. m. dydžio kambariuose. Gerokai didesni ir galingesni gali apšildyti ir 30 kv. m.

Nors toks įrenginys kainuoja daugiau, skaičiuojama, kad jis atsiperka greičiau, nes juo šildytis yra beveik 3 kartus pigiau nei paprastu elektriniu šildytuvu. Be to, šilumos siurblys naudingas ir vasarą vėsinant namus“, - įžvalgomis dalinosi M. Ž. „O, norint labiausiai taupyti elektros energiją, reikia rinktis išmanųjį modelį. Taip pat pridūrė, kad renkamasi pagal išmatavimus, t. y. Ne ką mažiau svarbus akcentas yra valdymas, t. y. Įtakos pasirinkimui, anot Ž. Pasak M. Taip pat nerekomenduojama elektrinių šildytuvų palikti veikiančių nakties metu.

tags: #patalpu #sildymas #elektra