Šildymo sezonas - tai metas, kai komfortas ir sveikata tiesiogiai priklauso nuo tinkamos temperatūros mūsų būstuose. Higienos normos nustato tinkamą buto temperatūrą, o jei jūsų namuose per šalta ar per šilta, reikėtų kreiptis į už tai atsakingas institucijas. Patalpų termometras nebuvo itin reikalingas prietaisas, o egzistuojančios sveikatai tinkamos normos mažai ką domino.
Privaloma higienos norma „Kokia turi būti temperatūra patalpose, žmonės pradėjo domėtis tik tuomet, kai šiluma pabrango. Iki tol toks klausimas nieko nejaudino“, - pastebi akcinės bendrovės „Kauno energija“ ryšių su visuomene atstovas Ūdrys Staselka. Anksčiau, jei namuose būdavo per šilta, žmonės tiesiog atsidarydavo langus. Dabar net vienos šeimos nariai diskutuoja dėl tų laipsnių, juk 20 yra pigiau nei 24...
„Mes turime vykdyti higienos normas ir tiekti gyventojams tiek šilumos, kad joms nenusižengtume. Niekuomet ir nenusižengiame, nes iki įvado į pastatą tiekiame 70-110 laipsnių temperatūros vandenį. Šilumos punktuose jis rengiamas vartoti ir nuo to priklauso, kokia temperatūra bus butuose. Tad gyventojai tariasi tarpusavyje, tačiau pagal įstatymus jie negali pageidauti, kad patalpose būtų mažiau nei 18 laipsnių šilumos. Norėti galima visaip, bet reikia laikytis įstatymų“, - tvirtina Ū. Staselka. „Mikroklimato parametrus gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpose nustato Lietuvos higienos norma. Joje nurodytos mikroklimato parametrų ir temperatūrų ribinės vertės.
Kaip vėdinti pirtį – išsamus 2026 m. vadovas
Minimalios temperatūros normos bute
Šaltuoju metų laikotarpiu oro temperatūra gyvenamosiose patalpose turėtų siekti 18-22 laipsnius šilumos, o santykinė oro drėgmė - 35-60 proc. „Esant tokiems mikroklimato parametrams, sveikatos sutrikimų nebūna, - teigia Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovė D. Švėgždaitė.
Kokie skaičiai minimi higienos normose? Patalpose turi būti 18-22 laipsniai šilumos, o skirtumas tarp temperatūros 10 cm aukštyje virš grindų ir metru aukščiau negali viršyti trijų laipsnių. Mat esant didesniam nei 4 laipsnių temperatūros skirtumui, kūno temperatūra kojose sumažėja net 7-10 laipsnių.
Tad būtų neišmintinga į visa tai neatsižvelgti taupant pinigus šildymui. Buto pagalbinėse ar bendrojo naudojimo patalpose temperatūra gali būti kiek kitokia. Laiptinėse ir vestibiuliuose - 14-16 °C, koridoriuose - 18-21 °C, vonios ir tualeto patalpose - 20-23 °C, rūsiuose - 4-8 °C.
„Moksliniais tyrimais nustatyta, kad 18-22 laipsniai šilumos - optimali žmogaus organizmui temperatūra. Tai dažnai sutampa su žmogaus komforto pojūčiu, tačiau gali būti, kad kažkam geresnė laipsniu ar dviem aukštesnė ar žemesnė temperatūra“, - sako Visuomenės sveikatos centro specialistas. Tad jei kas mėgina įtikinti, kad 16 laipsnių yra visai normali kambarių temperatūra, netikėkite. Natūralu, kad tokioje temperatūroje žmogus su naminiais, kad ir šiltais, drabužiais jaučiasi blogai.
Ilgai gyvenant tokiomis sąlygomis, kaip ir per aukštoje temperatūroje, gali sutrikti organizmo termoreguliacija ir sveikata. Termoreguliacija - tai žmogaus organizmo sugebėjimas išlaikyti nuolatinę kūno temperatūrą, keičiantis mikroklimato parametrams ir darbo krūviui. „Kai patalpose yra 16 laipsnių, šalta būna beveik visiems“, - tikina A. Kraulėda. Daug kas priklauso nuo konkretaus žmogaus organizmo, jautrumas temperatūros pokyčiams - taip pat.
Temperatūros rekomendacijos pagal patalpų tipą
| Patalpos tipas | Rekomenduojama temperatūra (°C) |
|---|---|
| Gyvenamosios patalpos | 18-22 |
| Laiptinės ir vestibiuliai | 14-16 |
| Koridoriai | 18-21 |
| Vonios ir tualeto patalpos | 20-23 |
| Rūsiai | 4-8 |
Kur kreiptis, jei temperatūra neatitinka normų?
Jei šalta gyvenamosiose patalpose, reikia kreiptis į savivaldybę, žinoma, prieš tai išsiaiškinus su namo administratoriumi ir kaimynais. Dėl netinkamos šilumos darbovietėje reikėtų šnekėtis su darbdaviu, o nesusitarus ir neapsikentus skųstis darbo inspekcijai.
Kaip nereikia taupyti
Perdėtas taupumas kenkia ne vien savijautai bei sveikatai, jis žalingas ir patalpoms. Esant žemesnei temperatūrai ir didesnei drėgmei, kuri padidėja taip pat iš taupumo prastai vėdinant, atsiranda pelėsis. Drėgmė ore susikaupia kvėpuojant, maudantis, gaminant maistą.
Apskaičiuota, kad efektyviausia vėdinti patalpas kas 4-6 valandas plačiai atvėrus langus 5 minutėms. Šilumos taip prarandama mažiau, nei nuolat laikant atidarytas mažas orlaides. Dar pravartu bent truputėlį atitraukti baldus nuo sienų - oras cirkuliuos vėdindamas ir sienas. Didelius baldus geriau statyti prie vidinių sienų - jos nerasoja, tačiau pastačius prie šaltų išorinių sienų namuose bus kiek šilčiau.
Geriausia, jei centrinis šildymas reguliuojamas termostatais, o ne junginėjant pagal savo poreikius. Viso buto radiatorių termoreguliatorius geriau nustatyti vienodai. Nereguliuokite jų ir nekeiskite patalpų temperatūros keliskart per parą, jeigu lauko temperatūra išlieka nepakitusi.
Per parą kambario oro temperatūra neturėtų keistis daugiau kaip 5 laipsniais. Kad nepelytų vonios sienos ir lubos, patartina nakčiai palikti praviras vonios duris. Kai kambariuose per drėgna, vanduo pirmiausia pasirodo ant lango rėmo prie palangės, vadinasi, reikia vėdinti ar smarkiau šildyti patalpą. Jei nėra geros ventiliacijos, patalpų drėgmė dar labiau padidėja. Šilumos srautą pro langą galima sumažinti įstačius papildomą stiklą ar skaidrią plėvelę tarp stiklų. Žiemą nakčiai nuleiskite žaliuzes. Langas dvigubu stiklu su nuleistomis žaliuzėmis prilygsta langui trigubu stiklu.
Vėdinimas: kokia turi būti oro apykaita?
Yra dešimtys įvairių variantų, kaip galima vėdinti patalpą, kokius būtent teršalus labiausiai reikia pašalinti ir kiekviename jų oro apykaita skaičiuojasi skirtingai. Tarkim, kalbant apie gyvenamojo namo vėdinimą vėdinimo sistemą gali atlikti šias funkcijas: tik namo ventiliacija.
- Optimalūs higienos reikalavimai. Skaitoma, kad optimali oro kokybė pasiekiama, kai į patalpą, kur žmonės būna nuolat (ilgiau nei 2 val. be pertraukos), paduodama po 36m³/h šviežio oro kiekvienam žmogui. Ši higienos norma yra taikoma beveik visoms patalpų kategorijoms, išskyrus tas, kur reikalingos ypatingos sąlygos. Tokia oro apykaita užtikrina tokias deguonies ir CO2 koncentracijas ore, kurie nekenkia nei žmogaus sveikatai, nei savijautai.
- Minimalūs fiziologiniai reikalavimai. Žinoma, kad reikiamą deguonies kiekį valandai žmogus gautu iš ~2 m³ oro. Tačiau, tai būtu jei žmogus tą šviežią orą įkvėptu iš atskiro rezervuaro, o iškvėptų į aplinką. Kai iškvepiamą į tą pačią patalpą iš kur įkvepiama, tiekiamas į patalpą šviežias oras tik šiek tiek atskiedžia bendrą užterštą mišinį, susikaupusi patalpoje. Tam, kad visoje patalpos ertmėje palaikyti tinkamas deguonies ir CO2 koncentracijas, reikia kur kas didesnės oro apykaitos - 10m³/h šviežio oro vienam žmogui. Šį norma naudojama tolimųjų reisų transporte.
Kai drėgnumas pradeda viršyti 60%, žmonės labiau prakaituoja, skundžiasi dėl prastos savijautos ir "blogo" oro. O jei drėgnumas nukrenta žemiau 40% - irgi negerai. Džiūsta gerklė bei oda, dėl kuo stipriai padaugėja susirgimų, susijusių su kvėpavimo takais. Daiktai pradeda kibirkščiuoti, o tie kurie bijo perdžiovinimo - trūkinėti.
Visi daiktai išskiria tam tikrą lakiųjų medžiagų kiekį. Nors tas kiekis yra niekingai mažas, jei patalpą visai ne vėdinama, bėgant laikui, joje gali susidaryti pavojinga vienokių ar kitokių kenksmingų medžiagų koncentracija. Kad tuo išvengti, absoliučiai visose patalpose, įskaitant sandėlius ir rūsius, net tuomet kai jose nėra žmonių turi būti užtikrinta oro kaita ne mažesnė kaip 1.3m³/h į 1m2 grindų ploto (arba 0.3-0.5 karto/val., priklausomai nuo patalpos aukščio).
Higienos normos reikalavimai ikimokyklinio ugdymo įstaigoms
Lietuvos higienos normos HN 75:2016 “Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-93 VIII skyriaus 67 punktas nurodo, kad patalpų, kuriose vykdoma ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programa, priežiūra patalpos, jose esantys įrenginiai ir kitas inventorius turi būti švarūs, patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti tvarkomi, valomi kiekvieną dieną drėgnu būdu ir pagal poreikį, santechniniai įrenginiai (unitazai, praustuvės ir pan.) turi būti techniškai tvarkingi ir švarūs visą laiką, tualetų-prausyklų valymo inventorius turi būti paženklintas.
Lietuvos higienos normos HN 75:2016 “Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-93 IV skyriaus 39 punktas nurodo, kad vaikai gali miegoti jų ūgį atitinkančiose lovose kietu pagrindu arba ant jų ūgį atitinkančių čiužinių, kurių aukštis turi būti ne mažesnis kaip 7 cm. Lovų ar čiužinių turi būti ne mažiau, nei grupėje yra pietų miegą miegančių vaikų, o savaitinėje grupėje - ją lankančių vaikų. Atsižvelgiant į vaiko amžių ir lovos aukštį, įrengiamos saugos priemonės, kad vaikas neiškristų. Iki 1,5 metų amžiaus vaikams skirtos lovos turi būti su sienelėmis.
Lietuvos higienos normos HN 75:2016 “Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-93 VI skyriaus 54 punktas nurodo, kad šildymo prietaisai ir įrenginiai turi būti saugūs, lengvai valomi. Šildymo prietaisų, įrengtų vaikams prieinamose vietose, paviršiaus temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 42 °C.
Lietuvos higienos normos HN 75:2016 “Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-93 IX skyriaus 85 punktas nurodo, kad vaikų veikla lauke neorganizuojama, kai oro sąlygos kelia riziką vaikų sveikatai: aplinkos oro užterštumas viršija Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakyme Nr.
Patalpų paskirtis, norint gauti LHP ikimokyklinio ugdymo įstaigai, privalo būti mokslo (Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintas Aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr.