Šiandien, kai namai tampa vis sandaresni, gyvenamosiose patalpose nebeužtenka natūralių vėdinimo kanalų. Įrengiant A ir aukštesnės klasės energinio efektyvumo gyvenamuosius namus, kokybiška rekuperacinė vėdinimo sistema yra vienas iš būtinų elementų, toks pats svarbus kaip stiprūs pamatai, šiltos sienos ar ekonomiškas šildymas.
Vėdinimo sistema skirta šilumai, drėgmei, dulkėms, kenksmingoms dujoms, garams ar kitiems kvapų išsiskyrimams iš patalpų šalinti bei mikroklimato parametrams normalizuoti.
Kas yra mikroklimatas? Mikroklimatas yra patalpos oro rodiklių tokių kaip temperatūra, drėgmė, oro cirkuliavimo kiekis sureguliavimas, suderinimas, kad atitiktų žmogui reikalingus sveikatos parametrus - sveiką aplinką.
Kas yra rekuperacija? Rekuperacija - tai procesas, kurio metu iš patalpų šalinamo oro šiluma panaudojama pašildyti šviežiam orui, atkeliaujančiam iš lauko. Rekuperacijos procese pagrindinį vaidmenį atlieka rekuperatorius, kuris iš patalpų ima užterštą orą ir jį šalina lauk.
Rekuperacija sprendžia dvi problemas vienu metu - sistema tiekia šviežią ir švarų orą bei grąžina su patalpų oru išleidžiamą šilumą. Rekuperatoriuje iš lauko tiekiamas oras pašildomas išleidžiamo oro šiluma, tuo pačiu taupoma šilumos energija. Rekuperatoriuje yra oro filtrai, kurie išvalo tiekiamą orą nuo dulkių ir kitų nešvarumų. Tad įsirengus rekuperaciją turėsite vėdinimo sistemą ir taupysite šilumą.
Rekuperacija yra centralizuota vėdinimo sistema, įrangai patalpinti reikalinga vieta, todėl projektuojant labai svarbu numatyti, kur bus rekuperatorius, kaip bus išvedžioti ortakiai. Naujiems pastatams paprastai greta visų inžinierinių sistemų projektų rengiamas ir vėdinimo projektas, kuriame pagal patalpų tūrį nurodomi reikalingi oro kiekiai, kanalai ortakiams išvedžioti. Dažniausiai ortakiai slepiami sienų, lubų ar grindų konstrukcijose.
Yra apskaičiuota, kad įvertinus vien tik šilumos kiekį, kurį grąžina rekuperatorius, jis atsiperka per 6-10 metų. Nepamirškime ir gryno oro įtakos savijautai bei sveikatai.
Rekuperacinės sistemos schema
Rekuperacinės sistemos pasirinkimas
Pirmiausia reikėtų apsispręsti, kokios klasės pastatą žmogus stato, ir pagal tai parenkama vėdinimo sistema ir jos efektyvumas. Be abejo, reikia paisyti energijos sąnaudų ir triukšmo lygio. Rekuperatorinis vėdinimo įrenginys turi būti aukšto naudingumo koeficiento, ventiliatoriai turi būti ekonomiški, įrenginys turi veikti tyliai, nes dirbs nuolat.
Rekuperacinės sistemos gaminamos įvairaus galingumo ir skirtingų modifikacijų. Pagrindinis jų efektyvumo kriterijus - grąžinamos šilumos koeficientas procentais. Įrenginys gali grąžinti nuo 75 iki 95 proc. iš patalpos išeinančios šilumos.
Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar įrenginys dirbs žemose temperatūrose. Šiuo metu rinkoje yra įvairių įrenginių, pavyzdžiui, kai kurie rekuperatoriai gali būti sujungiami su šildymo sistema (pavyzdžiui, prijungiamas vandens kontūras), tad šilumokaitis neatšąla per didžiuosius šalčius.
Taip pat reikėtų pasirinkti sistemą - centralizuotą ar decentralizuotą. Centralizuota sistema turi vieną didelį vėdinimo įrenginį ir nuo jo po visas patalpas išvedžiojami ortakiai. Decentralizuota sistema - kai namuose įrengiami keli vienas nuo kito nepriklausomi rekuperatoriai - jie gręžiami tiesiog į sieną.
Žmogus, prieš apsispręsdamas, kokią sistemą (centralizuotą ar decentralizuotą) įsirengti, turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ortakių sistemą maždaug kas 5-7 metus reikia iš esmės valyti - ten prisikaupia labai daug nešvarumų, o tai didelis ir brangus darbas. Be to, centralizuotose sistemose maždaug kas pusę metų reikia keisti filtrus. Labai gerai, jei filtrai yra daugkartinio naudojimo. Tai sumažina eksploatacinius kaštus.
Rekuperatorių tipai
Šiuo metu rinkoje vyrauja dviejų tipų rekuperatoriai: rotaciniai ir priešpriešinių srautų, šie dar vadinami plokšteliniais arba šešiakampiais. Plokštelinių rekuperatorių efektyvumas (šilumos grąža) yra aukštesnis, rotacinių mažesnis. Kadangi plokštelinio rekuperatoriaus efektyvumas yra didesnis, įpučiamas iš lauko oras yra šiltesnis, o rotaciniuose rekuperatoriuose beveik visada įmontuotas šildytuvas, kuris prireikus įeinantį orą pašildo.
Rotacinis rekuperatorius viduje truputėlį sumaišo ištraukiamo ir tiekiamo oro srautus. Plokštelinis srautų visiškai nemaišo, nes ten yra du visiškai atskiri oro srautai - vienas įeinantis, o kitas išeinantis.
Kadangi rotaciniame rekuperatoriuje yra judanti detalė - rotorius, ant jo nesiformuoja kondensatas ir nereikia galvoti apie kondensato nuleidimą. Plokšteliniame rekuperatoriuje keičiantis skirtingos temperatūros srautams, susidaro kondensatas, todėl daromas kondensato nuleidimo sistema. Kondensatas neigiamoje temperatūroje užšąla. Dėl to plokšteliniuose rekuperatoriuose yra įdiegta papildoma apsauga nuo užšalimo, vadinamoji frost protection funkcija.
Ši apsauga būna dviejų tipų. Pirmuoju atveju įsijungia elektrinis tenas (šildytuvas) ir pašildo lauko orą - tam papildomai vartojama elektros energija. Antruoju atveju sistema mažina iš lauko tiekiamo oro srauto kiekį mažindama ventiliatoriaus greitį ir taip automatiškai atitirpina šilumokaitį iš namo ištraukiamu šiltu oru.
Šiuolaikiniuose plokšteliniuose rekuperatoriuose frost protection funkcija nereikalinga iki -14 laipsnių, senesnės kartos prietaisuose ši funkcija įsijungia esant 5-8 laipsnių šalčiui.
Patalpų šildymas oru
Patalpų šildymas, vėdinimas, drėkinimas, filtravimas ir šaldymas vyksta vienoje sistemoje. Esant poreikiui, šaldymo sistemą galima įrengti ir vėliau. Sistema uždara - tai sumažina dulkių kiekį patalpose, mažina alergenų atsiradimą. Nekintamas papildomas (10-25 proc.) oro kiekis imamas iš lauko ir per filtrą patenka į sistemą. Patalpose cirkuliuojantis oras į sistemą grįžta taip pat per filtrą.
Blogas oras iš WC ir virtuvės išmetamas lauk. Oro judėjimas, kai nereikia šildyti ar vėsinti, užtikrina gerą patalpų vėdinimą, o sistemos sukuriamas mažas oro „antslėgis“ patalpose apsaugo jas nuo skersvėjo ir dulkių patekimo iš išorės. Namų mikroklimatui pagerinti ir norimam oro drėgniui palaikyti į sistemą montuojamas drėkintuvas.
Temperatūra reguliuojama termostatu, sujungtu su sistemos automatika. Galima reguliuoti oro srautus atskirose patalpose, taip kiekvienoje jų pasiekiant pageidaujamą temperatūrą.
Integruotos funkcijos ir valdymas
- Šildymas - šildymo sistema neinertinė, šiluma juntama po kelių minučių. Temperatūrą galima reguliuoti laipsnio tikslumu.
- Vėdinimas - dėl sandariame name cirkuliuojančio nuolat atšviežinamo oro nereikia atidarinėti langų, išleisti laukan pašildytą ar atvėsintą orą.
- Filtravimas - patalpose cirkuliuojantis oras atšviežinamas filtrais (antibakteriniais, elektrostatiniais ir pan.), pašalinamos kenksmingos medžiagos, bakterijos, statinis krūvis, vabzdžiai ar kvapai.
- Drėkinimas - sausas oras kenkia ir interjero detalėms, ir jūsų savijautai: traukiasi mediena, sausėja oda, gleivinės. To išvengiama drėkinant orą drėkintuvu.
- Vėsinimas - karštuoju metų laiku kondicionierius maloniai atvėsina orą ir pašalina nereikalingą drėgmės kiekį.
Visos minėtos funkcijos valdomos programuojamu termostatu. Jis reguliuoja visos sistemos darbą. Termostatą galima užprogramuoti keliems režimams: ryto, dienos, vakaro, nakties, darbo dienų, savaitgalio, atostogų ir pan.
Vėdinimo būdai
Vėdinimas skirstomas į kelis būdus:
- Natūralus vėdinimas
- Mechaninis vėdinimas
Natūralus vėdinimas
Natūralus vėdinimas - paprasčiausias patalpų vėdinimo būdas, kai oras į patalpas patenka pro pastate esančius tarpus, langus, orlaides, mikroventiliacijos ertmes bei varstomas lauko duris. Oras šalinamas vertikaliais traukos kanalais natūralios traukos principu, kai patalpose sušilęs oras kyla į viršų. Tokie kanalai paprastai įrengiami wc, vonios kambaryje, virtuvės zonoje.
Mechaninis vėdinimas
Mechaninis vėdinimas - oras tiekiamas ir šalinamas iš patalpų priverstinai, ventiliatorių pagalba. Pagal paskirtį mechaninės vėdinimo sistemos skirstomos į:
- Oro ištraukimo sistema, kuri šalina iš patalpos panaudotą orą į lauką;
- Oro tiekimo sistema, kuri tiekia į patalpą iš lauko šviežią orą, jį filtruoja, pašildo (arba atšaldo) pagal poreikį iki reikiamos patalpos temperatūros.
Vėdinimo sistemos komponentai
Rekuperacinės vėdinimo sistemos sudėtis:
- Vėdinimo įrenginys (rekuperatorius)
- Triukšmo slopintuvai
- Ortakiai
- Lauko grotelės
- Difuzoriai, išpūtėjai
- Alkūnės, pereigos, atšakos (kitos fasoninės dalys)
- Reguliavimo, uždarymo sklendės
- Antikondensacinė izoliacija
- Valdymo pultas
Ekonomiškas vėdinimas
Ekonomiškiausias vėdinimas yra naudojant šilumą taupančias ir oro srautus kontroliuojančias rekuperacines sistemas. Naujausi rekuperatoriai sutaupo iki 85% iš patalpų pašalinamo oro turimos šilumos. Užsandarindami namą ir įrengdami ekonomišką patalpų vėdinimo sistemą, Jūs įgaunate galimybę kontroliuoti į patalpas patenkančio oro srautus ir išeinančio oro išnešamus šilumos kiekius.
Ką daryti, jei nėra galimybių įrengti rekuperacinę vėdinimo sistemą?
Dažnai, renovuojant namą, vėdinimo sistemą įsirengti nėra galimybių, tokiu atveju patalpas reikėtų vėdinti natūraliu būdu.
Kaip vėdinti natūraliu būdu patalpas?
Pirmiausiai reikia pasirūpinti, kad iš patalpų būtų nuolat šalinamas panaudotas oras. Turi būti angos į vėdinimo kanalus kurios dažniausiai įrengtos virtuvės zonoje, san. mazguose, koridoriuose būtų atviros ir trauktų orą. Jei to nebus, šviežias oras į patalpas nepateks, nes patalpos tebebus užpildytos senu oru.
Vėdinti reikia visas patalpas ir visada, nesvarbu kokio sandarumo jos bebūtų. Priešingu atveju kaupsis drėgmė, pelėsis, grybelinės bakterijos.