Pastaraisiais metais pastebimos tendencijos, susijusios su patalpų temperatūros reguliavimu ir energijos sąnaudų optimizavimu. Gyventojams mažesnes išlaidas už būsto šildymą šį lapkritį lėmė mažesnis šilumos kiekio suvartojimas ir pigesnė šiluma nei prieš metus. Lyginant su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, sąskaitos už šildymą vidutiniškai 12,4 proc. mažesnės. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie veiksniai lėmė šiuos pokyčius ir kaip jie susiję su bendra patalpų temperatūros statistika.
Šildymo sąnaudų mažėjimo priežastys
Sąskaitų dydis tiesiogiai priklauso nuo suvartojamo šilumos kiekio šildymui, o jo dydis proporcingas vidaus patalpų ir išorės lauko temperatūrų skirtumui - tai yra kuo aukštesnė išorės temperatūra, tuo mažiau suvartojama šiluminės energijos reikiamai vidaus temperatūrai namuose palaikyti. Šį lapkritį vidutinė lauko oro temperatūra Panevėžyje siekė +4,0 °C šilumos, kai pernai tuo pačiu metu buvo apie +2,1 °C. Taigi, kur kas šiltesnis šių metų lapkritis apie 9,8 proc.
Sąskaitų dydžiui už būsto šildymą įtakos turėjo ir mažesnė šilumos kaina. Šį lapkritį AB „Panevėžio energija“ šilumos kaina, palyginus su praėjusių metų lapkričiu, buvo 12 proc. mažesnė. Nors šįmet nebeliko nulinio PVM centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui, tačiau galutinė šilumos kaina gyventojams buvo vis tiek mažesnė. Šį lapkritį panevėžiečiams šilumos kilovatvalandė kainavo 6,98 cento, įskaičiavus 9 proc.
Naujuose ar renovuotuose daugiabučiuose namuose 50 kv. metrų buto šildymui šį lapkritį vidutiniškai reikėjo 430 kWh (8,6 kWh vienam kv. m) šilumos. Tokio dydžio buto šildymas vidutiniškai kainuoja 30 Eur (0,60 Eur už vieną kv. metrą). 2023 m. lapkritį buvo mokėta apie 34,50 Eur (0,69 Eur už vieną kv. metrą), šildymui buvo suvartota 475 kWh (9,5 kWh vienam kv. Senų ir energetiškai neefektyvių daugiabučių namų gyventojai moka didesnes sąskaitas už šildymą, kadangi per nesandarias pastato vietas prarandama daugiau šilumos, patiriami didesni šilumos nuostoliai. Nerenovuotuose daugiabučiuose namuose 50 kv. metrų buto šildymui lapkričio mėnesį vidutiniškai buvo suvartota 620 kWh (12,4 kWh vienam kv. metrui) šilumos.
Gyventojai už tokio dydžio buto šildymą vidutiniškai mokės 43 Eur (0,86 Eur už vieną kv. metrą). Prieš metus tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 695 kWh (13,9 kWh/m2) šilumos, o vidutinės sąskaitos sudarė apie 50,50 Eur (1,01 Eur už vieną kv. Statistika rodo, kad renovuotų namų gyventojai gauna apie 40% mažesnes sąskaitas už šildymą nei nerenovuotų.
Šiuo metu Panevėžyje dar yra 137 daugiabučiai namai su technologiškai pasenusiais elevatoriniais šilumos punktais, kuriuose nėra arba neveikia karšto vandens temperatūros reguliatoriai, nėra automatizuoto šildymo reguliavimo. Tokiuose namuose sunku užtikrinti tolygų pastato šildymą, efektyviai naudoti šilumą bei tiekti karštą vandenį, atitinkantį higienos normas.
AB „Panevėžio energija“ Panevėžio gyventojams siūlo savo paslaugą - modernizuoti šilumos punktą ir suteikia galimybę už atliktus darbus išsimokėti dalimis per sutartą laikotarpį. Daugiabučių gyventojai, norėdami pagerinti šildymo kokybę ir sumažinti energijos suvartojimą, turėtų kuo greičiau priimti sprendimą dėl namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų sutvarkymo, juolab, kad valstybė teikia paramą inžinerinei renovacijai. Šiuo metu Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia teikti paraiškas gauti paramą daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui, geriau žinomam kaip „mažoji renovacija“.
Nuo š. m. lapkričio 21 d. gali būti skiriama iki 30 proc. modernizavimui (jos bus priimamos iki 2020 m. liepos 1 d.). įrengimui, vamzdynų pakeitimui ir pan.
Šildymo sąnaudų palyginimas: Renovacija vs. Nerenovuoti namai
Šildymo sąnaudos labai skiriasi priklausomai nuo pastato energetinio efektyvumo. Žemiau pateiktoje lentelėje galite pamatyti skirtumus tarp renovuotų ir nerenovuotų namų:
| Pastato tipas | Šilumos suvartojimas (kWh/m²) | Kaina už kv. m (Eur) |
|---|---|---|
| Renovuoti namai | 8,6 | 0,60 |
| Nerenovuoti namai | 12,4 | 0,86 |
Oro kondicionierių priežiūros ir energijos vartojimo efektyvumo svarba Havajuose
Oro kondicionieriai: komfortas ir priežiūra
Vasarą, kai karščiai pasiekia piką, oro kondicionieriai tampa nepakeičiamais pagalbininkais, užtikrinančiais komfortą ir gaivą namuose. Pasak Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (KTU MIDF) docento dr. A. Balčiaus, svarbu tinkamai prižiūrėti oro kondicionierius, kad jie veiktų efektyviai ir ilgai. Jis teigia, kad gamintojai nurodo filtrų rūšį ir rekomenduojamą jų keitimo dažnį.
„Vienus filtrus galima valyti ir plauti, kitus - būtina keisti. Svarbu skaityti naudotojo instrukciją. Paprastai apie filtrų užterštumą galima spręsti pagal atsiradusį pašalinį kvapą, suprastėjusią oro cirkuliaciją ir žmogui sukeliamas pašalines reakcijas - alergiją, kvėpavimo takų problemas ir panašiai“, - sako A. Balčius. Garintuvas yra vidiniame bloke, pakabintame patalpoje. Šaldymo agento garus atsiurbia kompresorius - suslegia juos ir tiekia į kondensatorių (sumontuotą išoriniame bloke lauke), kur jie vėl paverčiami į skystį, šilumą „išmetant“ į lauką. Aukšto slėgio skystis droseliuojamas iki virimo slėgio.
Šaldymo agentas parenkamas taip, kad virtų prie temperatūros, žemesnės nei patalpos oro temperatūra. Pavyzdžiui, normaliomis sąlygomis (atmosferinis slėgis) vandens virimo temperatūra yra apie 100 °C. KTU profesorius teigia, kad oro kondicionierių, ventiliatorių ir vėdinimo sistemų funkcijos yra skirtingos. A. Balčius pasakoja, kad ventiliatorius nevėsina patalpų oro, tai yra nesumažina oro temperatūros, tačiau oro judėjimas sukelia žmogui vėsumos pojūtį.
„Nevėsina patalpų ir oro valymo įrenginiai, nebent papildomai panaudojamas ledas. Pasak jo, natūrali vėdinimo sistema taip pat niekada nepakeis oro kondicionieriaus, tačiau tam tikrais atvejais gali suaktyvinti oro cirkuliaciją. A. Balčius dalijasi, kad oro kondicionieriai puikiai dera su saulės elektrinėmis. „Šiuolaikiniai buitiniai vėsinimo įrenginiai dažnai yra universalūs: šiltuoju metų laiku veikia kaip oro kondicionieriai, o šaltuoju - kaip šilumos siurbliai, šildydami patalpas. KTU mokslininkas teigia, kad oro kondicionierių gamintojai dažniausiai nurodo, kokiam plotui vėsinti yra skirtas įrenginys.
A. Balčius aiškina, kad pagal šią dieną galiojančius Europos Sąjungos (ES) reglamentus į rinką draudžiama pateikti įrenginius su šaldymo agentais, kurių visuotinio atšilimo potencialas (VAP, angl. „Rinka kaip alternatyvą siūlo mobilius oro kondicionierius. Jų privalumas - galimybė lengvai perstumti iš patalpos į patalpą, o trūkumas - reikalinga anga šilto oro išmetimui per lankstų ortakį. Taip pat didesnis skleidžiamas triukšmas patalpoje“, - sako A. Balčius.
„Jei palaikomas didelis temperatūrų skirtumas tarp kondicionuojamos patalpos ir išorės oro, yra pavojus peršalti. Tai ypač aktualu automobilių oro kondicionavimo procesui. Patalpas oro kondicionierių gamintojai paprastai rekomenduoja vėsinti iki 20-22 °C. Jei įrenginys perkamas iš patikimos įmonės, eksploatuojant problemų neturėtų kilti.
Jei įrenginį prižiūri patys savininkai, reikėtų periodiškai išoriškai apžiūrėti oro kondicionierių, laiku pakeisti ar valyti vidinių blokų oro filtrus, bent kartą per sezoną išvalyti vidinio ir išorinio bloko šilumokaičius, patikrinti, ar nesulankstytos šilumokaičių briaunos, kad vienodai pasiskirstytų cirkuliuojantis oras. Pasak jo, dėl galimybės veistis bakterijoms reikėtų periodiškai dezinfekuoti vidinio bloko šilumokaitį, naudojant antibakterines dezinfekavimo priemones.
„Turėtume suprasti, kad nuo palaikomos temperatūros priklauso ne tik savijauta, kuri yra kiekvienam žmogui individuali, bet ir sunaudojamos elektros energijos kiekis. Pavyzdžiui, kiekvienas oro kondicionieriaus palaikomos temperatūros pakėlimas laipsniu virš 22 leidžia sutaupyti apie 3 proc. elektros energijos“, - sako KTU mokslininkas A. Balčius.
Higienos normų pokyčiai
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Prienų skyrius informuoja, kad nuo 2020 m. gegužės 1 d. Pasikeitė šių Lietuvos higienos normų reikalavimai: HN 21:2017 ,,Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“; Lietuvos higienos normos HN 20:2018 ,,Neformaliojo vaikų švietimo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“; Lietuvos higienos normos HN 75:2016 ,,Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turi atitikti dydžius, nurodytus šios higienos normos 2 lentelėje, o šiltuoju metų laikotarpiu turi būti ne aukštesnė kaip 260C. Vaikų veikla lauke neorganizuojama, kai oro sąlygos kelia riziką vaikų sveikatai t. y. Specialistai atkreipia dėmesį, kad esant karščiams daugiau prakaituojama, netenkama daug skysčių, taip pat ir vitaminų bei mineralinių medžiagų - magnio ir kalio.
Būtent šios medžiagos reikalingos palaikyti normalų širdies darbą, todėl gali sutrikti širdies ritmas, padidėti ar sumažėti arterinis kraujo spaudimas, sutrikti medžiagų apykaita, ištikti šilumos smūgis. Sunkiausias karščio sukeltas klinikinis sindromas yra šilumos smūgis, kurio priežastis -ūmus termoreguliacijos centro nepakankamumas. Dėl to išsivysto hiperpireksija ir centrinės nervų sistemos disfunkcija, pažeidžiama širdies ir kraujagyslių sistema: dažnai įvyksta elektrokardiogramos pakitimai, rečiau būna plaučių edema, dešiniojo skilvelio disfunkcija su arterine hipotenzija ir cirkuliaciniu kolapsu.
Higienos normų pakeitimai privalomi švietimo įstaigų vadovams, jų steigėjams. Apie būsimus karščius būtina pagalvoti jau dabar ir numatyti galimas priemones, kad karščių metu patalpų oro temperatūra neviršytų leistinų higienos normų reikalavimų. Jei turite klausimų, susijusių su ugdymo įstaigų veiklą reglamentuojančiais teisės dėl konsultacijos kreipkitės adresu Prienai, J. El.
tags: #patalpu #temeraturos #pries #30metu