Prie Varduvos vingiuojančių krantų, Mažeikių rajono Renavo kaime, stovi vienas gražiausių ir geriausiai išlikusių Lietuvos dvarų - Renavo dvaras. Tai vieta, kur istorija susitinka su romantišku parku, o kultūra - su gamtos ramybe.
Nuo daugelio naujai atgijusių dvarų Renavo dvaras išsiskiria tuo, kad savo kultūrinį potencialą vysto jau beveik keturiasdešimt metų. Nenuostabu, kad per tokį ilgą laiko tarpą susikaupė turtingas įspūdžių komplektas, kurį dvaro šeimininkai gali pasiūlyti čia atvykstantiems svečiams ir vietos gyventojams.
Dvaro Istorija ir Raida
Renavo istorija siekia 1589 metų gruodžio 26-ąją, kai dokumentuose pirmą kartą paminėtas dvaras tuomet vadintas Gaurais. Iš pradžių tai buvo medinis, šiaudiniu stogu dengtas pastatas. Tačiau tikrieji pokyčiai atėjo XVII a. Anksčiau šis dvaras buvo vadinamas Gaurų, o vėliau, kai XVII a. XIX a. pirmoje pusėje Renavo dvarą valdė Antanas Renė, plačiai garsėjęs savo pomėgiu sodininkauti.
1830-1833 m. iškilo dabartiniai rūmai - elegantiškas vėlyvojo klasicizmo stiliaus ansamblis. Tai buvo ne tik šeimos rezidencija, bet ir kultūros židinys. Rūmų salėse koncertavo orkestrai, diskutuodavo politikai, rinkdavosi menininkai. Renavo vardas įrašytas ir į dramatiškąją Lietuvos istoriją. 1863 m. sukilimo metu dvare buvo susirinkęs sukilėlių būrys, vadovaujamas ūkvedžio Liudžinskio.
Spėjama, kad nedidelis mūrinis pastatas čia jau turėjo stovėti XVIII pabaigoje ar XIX a. pradžioje. Po jo mirties dvaras atiteko Eugenijui Rönnei, o vėliau grafui F. Mielžinskiui, kuris šalia Varduvos upelio gražioje vietoje įkūrė naują apie 6 ha ploto parką. Apie 1880 m. šlaito viršuje buvo perstatyti jau minėti kuklūs, bet gana puošnūs rūmai.
Būtent baronas Antanas Rionė ir yra laikomas vienu žymiausių Renavo dvaro šeimininkų. XIX amžiaus antroje pusėje jis buvo ne tik Lietuvos majoras bei Šv. Be to, XIX amžiaus viduryje šis dvaras garsėjo ne tik savo puošnia architektūra, bet ir išskirtiniu angliško stiliaus parku bei įspūdingo dydžio biblioteka, kuri tapo svarbiu švietimo ir mokslo centru. Po Antano mirties Renavo dvarą paveldėjo jo giminaitis baronas Eugenijus Rionė, kuris taip pat aktyviai rūpinosi dvaro reikalais, atnaujino sodybos rūmus, biblioteką bei parką.
Jie garsėjo vertingomis paveikslų bei antikvarinių meno dirbinių kolekcijomis. Yra žinoma, kad Mielžinskiai itin didžiavosi Europos miestuose pagamintais senovinio porceliano dirbiniais.
Sovietmetis ir Atgimimas
Sovietmečiu rūmų erdvės prarado savo didybę - čia įsikūrė kolūkio administracija, biblioteka ir kultūros namai. Tačiau 1985 m. prasidėjo pirmieji restauracijos darbai, o galutinis dvaro atgimimas įvyko 2012 m., kai rūmai vėl atvėrė duris lankytojams. Tačiau 1940-aisiais dvaras buvo nacionalizuotas, o į Telšius iškeltas archyvas Antrojo pasaulinio karo metu sudegė. Dėl šios priežasties Renavo dvaro istorijos liudijimų yra išlikę labai mažai. Po Antrojo pasaulinio karo dvaras buvo paskelbtas kolūkio valdžios nuosavybe, jame įsikūrė kolūkio kontora, kultūros namai, sandėliai ir biblioteka. Nuo 1996 m. Renavo dvaro rūmai pradėjo veikti kaip muziejinė ekspozicija ir kultūros centras, pritraukiantis turistus bei kultūros entuziastus.
Sovietmečiu (1980 m.) dvaro rūmai buvo pradėti restauruoti. Rūmuose išsaugota autentiška dvaro laikų bibliotekos aplinka. Joje buvo daugiau kaip 1000 tomų knygų (daugiausia - gražiai įrištos, išleistos vokiečių ir lotynų kalbomis). Naujesnėje rūmų bibliotekoje daugiausia buvo XIX a.
Beje, pirmąkart XVI a. paminėto Renavo dvaro rūmams istorija buvo pakankamai palanki - tušti jie stovėjo gan neilgai (nuo 1940 m. iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos). Todėl dešimtmečiai, per kuriuos daugelis Lietuvos dvarų nunyko, čia buvo gyvi. Pavyko išsaugoti ir nemažą dalį unikalaus interjero, kurio ekspozicija atnaujinta prieš dvejus metus. Tai ypatinga proga gyvai žvilgtelėti į XIX a.-XX a. pr. Lietuvos dvarų kultūrą: interjerą, baldus, paveikslus, dekoro elementus.
Renavas Šiandien: Kultūros Židinys ir Muziejus
Šiandien Renavo dvaras priklauso Mažeikių muziejui ir pristato XIX a. Renavas - ne tik istorijos liudytojas, bet ir gyvas kultūros centras. Čia vyksta koncertai, spektakliai, edukacinės programos. Nuo 2012 m. restauruotoje XIX a. Renavo dvaras, įsikūręs vaizdingoje vietovėje ties Varduvos upės vingiu, yra ne tik istorijos ir kultūros lobynas, bet ir puiki vieta praleisti laiką gamtos apsuptyje.
Renavo dvaro rūmai jau kelis dešimtmečius yra vietos kultūros židinys - čia veikė kultūros namai, vėliau ir Mažeikių krašto muziejaus filialas. Kultūros žinovai Renavo dvarą itin vertina dėl išlikusios bibliotekos, čia eksponuojamos antrą šimtmetį skaičiuojančios knygos su originaliais savininkų parašais.
Dvaro lankytojai turi unikalią galimybę susipažinti su išsaugotu ir restauruotu rūmų interjeru, kuriame puikiai atsispindi XIX amžiaus Lietuvos dvarų kultūra. Nuo 2012 metų restauruotas dvaras veikia kaip muziejus, supažindinantis lankytojus su Lietuvos dvarų kultūra. Svečiai gali apžiūrėti ne tik puikiai išsaugotus rūmus, bet ir įvairias ekspozicijas, atspindinčias skirtingus dvaro gyvenimo aspektus. Šis Mažeikių rajone įsikūręs dvaras gali pasigirti tiek išskirtiniais interjero elementais, tiek ir įvairiomis meno parodomis. Svečiams taip pat rekomenduojama apsilankyti ir dvaro bibliotekoje, kuri yra tikras lobynas kultūros žinovams. Joje galima atrasti dalį dvaro savininko Antonijaus (Antano) Ronne knygų. Šios knygos nėra išduodamos skaitytojams, nes tai - didelė muziejinė vertybė.
Renavo dvaro istorijos paslaptis nagrinėjanti muziejininkė Nomeda Vėlavičienė, kultūros projektus administruojanti Vilma Vžesniauskienė į kultūrines veiklas kviečia įsijungti tiek visos šalies, tiek vietinius kūrėjus. Renavo dvaro sodyba sudomino ir du žinomus Lietuvos grandus - istoriką prof. Rimvydą Laužiką ir vieną geriausių šalies kraštovaizdžio specialisčių dr. Ingę Auželienę. Išnagrinėję Renavo dvaro sodybos istorines paslaptis jie atvyko savo atradimais pasidalinti su vietiniais gyventojais. "Prisijungė ir vietos kultūros atstovai. Paskanavus Renavo sodo obuolių, arbatos, pyrago ir obuolių sūrio, visų dėmesį užkariavo Mažeikių savivaldybės kultūros centro Juozo Vaičkaus "Skrajojamojo teatro" spektaklis "Ivinskio obelys", - prisiminė V. Vžesniauskienė.
Architektūrinis paveldas - Dvarai ir dvarvietės (Elektrėnų krašto praeities liudytojai)
Edukacinės Programos
Renavo dvaras kviečia moksleivius į turiningus ir įdomius edukacinius užsiėmimus, kurie atveria duris į Lietuvos kultūros paveldą, gamtos grožį bei istorijos lobius. Šie edukaciniai užsiėmimai yra puiki galimybė mokiniams iš arčiau pažinti Lietuvos kultūros ir gamtos paveldą bei įgyti praktinių įgūdžių.
Edukacinės programos:
- „Metskaitlius kūrybiškai“: Supažindina su Lauryno Ivinskio gyvenimu, švietėjiška veikla bei gamtamoksliniais tyrinėjimais Renavo dvare.
- „Renavo dvaro parko turtai“: Supažindina su dvaro sodybos ir parko kultūros bei gamtos paveldu.
- „Per molį patirk dvaro istoriją“: Mokiniai susipažįsta su XVIII-XX a. pr. Žemaitijos dvarų kultūra.
- „Paslaptingieji nakties skrajūnai - šikšnosparniai“: Dalyviai gali sužinoti apie šikšnosparnių gyvenimo būdą, jų biologines savybes bei įvairovę Lietuvoje ir pasaulyje.
- „Sekant Lauryno Ivinskio pėdomis Renave - nuostabusis grybų pasaulis“: Moksleiviai turi galimybę išgirsti daugiau apie garsųjį XIX a. pedagogą Lauryną Ivinskį, kuris Renavo dvare tyrinėjo gamtos įvairovę.
- „Kvapusis augalų pasaulis. Hidrolatų gamyba“: Kviečia ne tik pasinerti į kvapų pasaulį, bet ir patiems pasigaminti hidrolatą - distiliuotą vandenį, praturtintą augalų gerosiomis savybėmis.
- „Pasėjau linelį ant pylimo“: Moksleiviams yra pasakojama apie linų sėmenų aliejų, jo svarbą mūsų maisto racione ir vartojimo būdus, išsaugančius jo maistinę vertę.
- „Gėlių dėžutės gaminimas“: Aptariama atsakingo vartojimo kultūra ir jos įtaka mūsų aplinkai.
Gamtos Oazė: Parkas ir Apylinkės
Renavo dvaras yra ne tik istorijos bei kultūros oazė, bet ir puiki vieta praleisti laiką gamtos apsuptyje. Dvaro parkas, apsodintas vertingais medžiais, kviečia svečius pasivaikščioti ir pasigrožėti gamtos bei architektūros harmonija. Vietiniams bemaž į kraują įaugusios, o atvykėliams nuostabą ir pasigėrėjimą kelia istorijos apie XIX amžiuje Renave šeimininkavusį baroną Antaną Rionė. Šis veiklus, išpuoselėto skonio filantropas į dvarą sutraukdavo ne tik Europos kultūrinį elitą, bet ir garsėjo aistra gamtai: vietoje gamino šilką, užveisė aštuoniolikos hektarų angliško stiliaus parką.
Išskirtinių pramogų gerbėjai visus metus kviečiami susipažinti su paslaptingaisiais nakties gyvūnais - šikšnosparniais, kurių žiemojimo namais jau ilgą laiką tapęs Renavo dvaro sodo rūsys. Atnaujindami dvaro pastatus darbuotojai į tai atsižvelgė ir pritaikė rūsius šikšnosparnių žiemojimui bei sukūrė pažintinę edukaciją. Už tokią originalią bei gamtai palankią idėją renaviškiai pelnė Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros apdovanojimą.
Savo šviesuolio L. R. Ivinskio žemaičiai niekada nepamirš, o dvaro sodybos darbuotojai stengiasi, kad jo dvasia čia gyventų nuolat. Jie sugalvojo edukaciją, supažindinančią moksleivius su švietėjiška ir gamtamoksline šios asmenybės veikla: siūlo kurti asmeninį kalendorių - metskaitlį, dekoruojant iš parke surinktomis gamtinėmis medžiagomis, išskiriant savo šeimai svarbiausias datas. "Nepamiršome ir L. Ivinskio pomėgio tyrinėti grybus. Eksponuojame jo itin kruopščius grybų piešinius, supažindiname su Renavo dvaro parke augančių grybų pasauliu. Galbūt susidomėję lankytojai patys panorės juos piešti ar pasigaminti iš jų dažus", - šypsojosi D.
"Renavo dvaro sodyba yra šio krašto, Žemaitijos ir visos Lietuvos istorijos saugotoja, stebinanti atradimais ficivietos šviesuoliams. Todėl nuoširdžiai laukiame visų dvare ir jo organizuojamose veiklose", - kvietė direktorius D. Makavičius.
Jei dar nebuvote Renave - įtraukite šį dvarą į savo kelionių maršrutą. Renavo dvaras ir jį juosiantis parkas yra Mažeikių rajono Sedos seniūnijos Renavo kaime.