Užšalusios upės, sniego patalais kone visą žiemą užsikloję miškai ir laukai, regis, tėra gražus sapnas iš praeities. Mokslininkai konstatuoja, kad nuolatinis karštis jau tapo nauja Lietuvos realybe, o šalčio rekordų seniai nebėra. Miestus užtvindo gausūs krituliai, dažnėjančios smarkios audros pridaro vis daugiau žalos. Prognozuojant, kad ekstremalių klimato reiškinių tik daugės, anot klimatologų, būtina iš esmės keisti miestų infrastruktūrą ir sveikatos apsaugos pasirengimą.
Remiantis Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos duomenimis, per pastaruosius 30 metų galima stebėti labai ryškų vidutinės metinės temperatūros kilimą. Lyginant su XX a. pradžia Lietuvoje vidutinė metinė temperatūra pakilo 0,7-0,9 °C. Prognozuojama, kad oro temperatūra XXI amžiuje Lietuvoje augs.
Lietuvoje vidutinė metinė temperatūra nuo 1961 iki 2022 m. pakilo 2,3 °C. Numatoma, kad ateityje šis rodiklis pakils dar nuo 1 iki 3 laipsnių. Karštų dienų, kai maksimali paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 30 °C, skaičius išaugo daugiau nei tris kartus, vidutiniškai 5,8 dienomis. Metinis kritulių kiekis per minėtą laikotarpį išaugo apie 73 mm arba 11 proc., o saulės spindėjimo trukmė - 7 proc.
Remiantis Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos duomenimis, lyginant su XX a. pradžia Lietuvoje vidutinė metinė temperatūra pakilo 0,7-0,9 °C. Prognozuojama, kad oro temperatūra XXI amžiuje Lietuvoje augs. Alinant karščiams vis dažniau pagalvojame, kaip būtų gera gyventi namuose, kuriuose žiemą šilta, o vasarą - vėsu. UAB ROCKWOOL techninis vadovas dr. Andrius Buska tvirtina, kad tai tikrai įmanoma - tereikia statant ir įrengiant namus dėmesio skirti ne vien estetikai, bet ir pritaikyti keletą sprendimų, užtikrinančių, kad oro temperatūra būtų maloni tiek žiemą, tiek vasarą.
Prognozuojama, kad Vilniuje vidutinė maksimali ir vidutinė minimali oro temperatūra iki 2100 m. gali pakilti 4 °C, o atskirais mėnesiais 7 °C. Augant temperatūrai keisis ir ekstremalių kaitrų pasikartojimas. Stichinių kaitrų tikimybė išaugs apie 31 proc. Manoma, kad oro temperatūra 2085 m. už dabartinį vidurkį bus aukštesnė 2,4-2,5 °C, o rugpjūčio mėn. temperatūra gali išaugti iki 3,1 °C. Pavasario ir rudens temperatūra keisis šiek tiek daugiau ir prognozuojama, kad iki XXI a. pabaigos ji išaugs 2,9 °C.
„Dienos klausimas“: Kodėl sausio šaltis išsilaiko taip ilgai?
Klimato Kaitos Tendencijos ir Pokyčiai
„Tikėtina, kad šis dešimtmetis buvo šilčiausias per 125 tūkst. metų. Vidutinė temperatūra pasaulyje per pastaruosius 12 mėnesių pakilo daugiau nei 1,5 °C. Šių metų klimato svyravimai Lietuvoje atspindi klimato kaitos tendencijas. Balandį turėjome ir aukščiausios oro temperatūros rekordus, ir sniego. Kai kur mėnesio kritulių norma iškrito per vieną snygį.
Pasak klimatologo, oro temperatūra iki 2050 metų kils dar 0,5-1 laipsniu. Iki šio šimtmečio pabaigos oras turėtų atšilti dar keliais laipsniais. Šylant klimatui, daugėja ekstremalių gamtos reiškinių, o jų poveikis žmonių gyvenimui didėja. Prognozuojama, kad šaltuoju metų laiku kritulių kiekis augs apie 20 proc., o vasarą intensyvės liūtys, todėl didės potvynių rizika.
Karštų dienų ir vadinamųjų tropinių naktų, kai temperatūra net naktį nenukrenta žemiau nei 20 laipsnių Celsijaus, daugės pagal abu scenarijus. Tačiau, pasak mokslininko, pagal raudonąjį scenarijų šis augimas bus drastiškas. Tai kels grėsmę sveikatai, nes karštis neleis pailsėti nei dieną, nei naktį. Ypač sunku tai bus pakelti senyvo amžiaus žmonėms ir vaikams. Didės patalpų vėsinimo poreikis, reikės daugiau kondicionierių, o tai lems ir didesnes elektros energijos sąnaudas.
Iki 2100 metų vidutinė oro temperatūra kils visais mėnesiais, tačiau didžiausi klimato pokyčiai Klaipėdoje ir Vilniuje numatomi šaltuoju metų laiku. Oras labiau šiltės Vilniuje, todėl jau dabar būtina galvoti apie miesto pritaikymą karščiams.
Taigi kokio miesto klimato sąlygomis gyvensime po pusšimčio metų? Jeigu scenarijus bus optimistiškiausias, Vilniaus klimatas turėtų būti panašus į Baltarusijos miesto Bresto. Jeigu scenarijus bus prasčiausias, galima tikėtis klimato kaip Pėče (Vengrija). Du kiti Vilniaus klimato variantai 2067 metais - Niurnbergo (Vokietija) ir Užhorodo (Ukraina).
Prognozuojama, kad iki šio šimtmečio pabaigos daugės karščio bangų ir tropinių naktų, pailgės augalų vegetacijos sezonas, o šaltų dienų sumažės. Numatoma, kad toliau didės ir bendras metinis kritulių kiekis nuo dabartinių 684 mm - 42-98 mm, ypač žiemos sezonu.
Pasak J. Liukaitytės-Kukienės, prognozuojama, kad artimiausią dešimtmetį 4 iš 5 pasaulyje kilsiančių stichinių nelaimių ir kitų pasaulinių problemų lems klimato kaita.
Didžiausi pokyčiai laukiami žiemą, jos bus žymiai šiltesnės, bet tam irgi reikia ruoštis, nes ilgalaikė temperatūra apie nulį ypač kenkia keliams, kai tai atšyla, tai atšąla, formuojasi duobės. Taip pat smarkiai išaugs rugpjūčio mėnesio temperatūra, bus daugiau karščio bangų. Tam turime pritaikyti savo pastatus.
Anot mokslininko, pastaruosius penkerius metus Lietuvoje nebuvo didesnio nei 15 laipsnių šalčio. Tokių šiltų žiemų paeiliui nėra pasitaikę per visą orų stebėjimų istoriją. Teigiama, kad tai esminis, nerimą keliantis klimato pokytis Lietuvoje. Visiems teks prisitaikyti ne tik prie šiltėjančių žiemų, bet ir karštėjančių vasarų.
Klimato kaitos poveikis Lietuvai. Šaltinis: manokiemas.lt
Klimato Kaitos Poveikis ir Pasekmės
Su klimato kaitos poveikiu ateityje siejamas padidėjęs mirtingumas ir sergamumas širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, vis labiau vargins stresas dėl karščio ir terminis diskomfortas.
Augant vidutinei šaltojo laikotarpio temperatūrai, žmonės tampa mažiau atsparūs šalčiams, todėl neigiamas šalčio poveikis sveikatai didės. Nors žiemą šaltų dienų mažės, vis tiek reikės keisti padangas, barstyti gatves.
Karščio bangos kelia vis didesnių iššūkių, nes Lietuvos miestai nėra pritaikyti atlaikyti ilgalaikius didelius karščius. „Jei tris dienas laikosi 30 laipsnių karštis, smarkiai išauga greitosios medicinos pagalbos iškvietimų skaičius, apkraunama sveikatos apsaugos sistema. Būtina didinti pajėgas, ruoštis, mokytis gyventi karštyje, nes karščio bangų tik daugės“,- perspėja mokslininkas. Jis atkreipia dėmesį, kad dėl karščių kenčia ir miestų augmenija. Plačiose betoninėse aikštėse sunkiai prigyja jauni medžiai, džiūva senieji. Karščio efektą didina ir naujoji architektūra, ypač stikliniai pastatai.
Gamta mums taip pat duoda signalus: vis labiau atakuoja ligas platinančios erkės, eglynai, pušynai kenčia nuo kenkėjų, plinta sergamumas alergijomis. Kritulių gausa, ypač kai per dieną iškrinta mėnesio norma, niokoja parkus, miškus. Liūtis keičia sausringi periodai, kuriems irgi turime būti pasiruošę, nes padidėja gaisrų pavojus.
Kritulių Pokyčiai
Pasak J. Kilpio, metinis kritulių kiekis Lietuvoje išlieka panašus, bet keičiasi jų pasiskirstymas sezonais. „Žiemą vis dažniau sulaukiame lietaus, o ne sniego, ir kritulių kiekis pastebimai didesnis. Šaltuoju metų laiku kritulių daugėja, pavasarį jų mažėja. Vasarą ir rudenį kritulių kiekis svyruoja - aiškios tendencijos nėra. Nesikeičia ir metinis lietingų dienų skaičius. Keičiasi kritulių intensyvumas - jei lyja, tai lyja smarkiai“,- pastebi J. Kilpys.
Potvynių Rizika
Smarkėjančios liūtys kelia rimtus išbandymus miestų lietaus nuotekų sistemoms. Potvynių riziką didina ir kylantis Baltijos jūros vandens lygis - per pastaruosius 50 metų jis pakilo apie 16 cm. Tokios tendencijos ateityje gali paveikti visą pajūrio regioną.
Potvynis Klaipėdoje. Šaltinis: LRT
Prisitaikymo Strategijos ir Sprendimai
Šiandien turime kalbėti ne tik apie klimato kaitos mažinimą, bet ir apie prisitaikymą. Pernai kilo potvyniai pajūrio regione, griuvo nuotekų valyklos, tai lėmė apie 250 mln. eurų nuostolius. Vakar stebėjome, kiek daug kai kur prisnigo. Šiemet jau turėjome dešimt šilumos rekordų. Tai rodo, kad krizė bus, klausimas, ar mes jai sugebėsime pasiruošti, apsaugoti savo žmonių sveikatą, miestus ir miestelius, gamtą, kelius, energetiką, žemės ūkį.
Reikia galvoti, kaip gyvensime toliau, kaip susiplanuoti savo kasdienes veiklas, kad valstybės, savivaldybių biudžetai, gyventojai patirtų kuo mažesnius nuostolius.
Prisitaikyti prie karščio padeda ir paprasti dalykai, kuriuos jau šiandien daro savivaldybės - tai fontanų, vandens kolonėlių įrengimas miestuose, tačiau reikėtų plėsti jų tinklą.
Savivaldybės turi pasirengti individualius planus, kuriuose būtų numatyti konkretūs veiksmai. Mūsų šalies savivaldybės, nors ir nedidelės, bet labai skirtingos. Projekto „ClimAdapt-LT“ metu parengtoje savivaldybių jautrumo studijoje pažeidžiamiausiomis 2100 m.
Prisitaikymo prie klimato kaitos planą turi Klaipėdos miesto savivaldybė, kuriai, kaip vienai jautriausių klimato pokyčiams, jis buvo parengtas įgyvendinant projektą „ClimAdapt-LT“, finansuojamą iš 2014-2021 m. Europos ekonomines erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo programos.
Nauja miestų infrastruktūra turi būti pritaikyta prie ateities sąlygų. „Miestuose didesnė ir klimato kaitos rizika, ir kartu geresnės galimybės spręsti klimato kaitos problemas“,- reziumavo mokslininkas.
Individualūs Sprendimai
Pasak dr. A. Buskos, įšilimo galima išvengti teisingai pasirinkus vietą sklype ir tinkamai suprojektavus namą. Renkantis vietą sklype, verta pasirūpinti, kad namas nestovėtų plyname lauke - didelė atvira erdvė be medžių neapsaugos nuo įkaitimo. Priešingai, pastačius namą medžių apsuptyje - bus maloni oro temperatūra tiek žiemą, tiek vasarą. Kuo išorėje daugiau augmenijos ir mažiau asfalto, tuo vėsiau tiek dienos, tiek nakties metu. Žiemą medžiai apsaugo nuo vėjo, o vasarą - paslepia nuo saulės spindulių ir šešėliu uždengia labiausiai įkaistančias patalpas.
Namo stogui tenka didžiausias saulės spindulių kiekis, todėl jo pralaidumo mažinimas yra labai svarbus. Kitas svarbus aspektas - namo spalva, todėl apie ją derėtų kruopščiai pagalvoti. Šviesi išorinių sienų apdailos spalva mažiau įkaista.
Kai pastato langai nukreipti tiesiai į pietus ar vakarus ir šaltuoju metų laiku džiugina didesniu šviesos kiekiu, tai vasarą į juos karščiausiu paros metu tiesiogiai spigina saulė, o kuo langai didesni, tuo labiau ji juntama. Specialistai siūlo užtikrinti, kad saulės spinduliai nepatektų į vidų. Vienas iš daugybės sprendimų galėtų būti pietų šalyse dažnai ant langų montuojamos išorinės žaliuzės. Lietuvoje jas aktualu naudoti uždengiant kampinių kambarių langus, kuriuos pasiekia daugiausiai saulės. Kitas labai greitas ir paprastas būdas, tinkantis tiesioginiams saulės spinduliams sulaikyti - speciali stiklo plėvelė. Ji šiek tiek užtamsina stiklą bei leidžia išlaikyti vėsesnę vidaus temperatūrą.
Pastatų šiltinimui rekomenduojama rinktis akmens vatą, nes ji puikiai izoliuoja šilumą, yra didesnio tankio nei kitų rūšių šiltinimo medžiagos, pasižymi didele savitąja šiluma, yra nedegi medžiaga, pagaminta iš natūralių žaliavų. Visa tai ir nulemia, kad ši medžiaga geriau akumuliuoja šilumą bei užtikrina, kad vasarą namuose nebus per karšta, o žiemą - bus išlaikyta šiluma. Kaip rodo patirtis „sunkių medžiagų“ pastatai (pvz., mūriniai), apšiltinti akmens vata, perkaista vėliau nei lengvų konstrukcijų (karkasiniai).
Vyraujant karštiems orams, geriausias sprendimas yra vėdinti būstą naktį arba anksti ryte, kai temperatūra yra nukritusi, o langus uždaryti iki orui pradedant kaisti. Tačiau ko gero vienintelis ir neišvengiamas būdas palaikyti vėsią temperatūrą būste yra kondicionierius.
Klimato Kaitos Scenarijai
Šie klimato pokyčiai kuriuos matome ir jaučiame dabar, yra tam tikras signalas apie tai, kas mūsų laukia ateityje. Mokslininkas pateikė du ateities scenarijus: raudonąjį ir žaliąjį. Juos pritaikė Klaipėdai ir Vilniui, svarstydamas, kokių klimato pokyčių ateityje gali tikėtis šių miestų gyventojai, pasirinkę vieną ar kitą scenarijų.
Esant didelei šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijai, tai yra pagal raudonąjį scenarijų, pavojingų meteorologinių reiškinių rizikos lygis nuolat didės, o prisitaikymo poreikis augs. Pasirinkus ŠESD mažinimo kelią, vadinamąjį žaliąjį scenarijų, rizikos lygis keisis nedaug ir prie jo bus galima lengviau prisitaikyti.
Galimi klimato kainos scenarijai
Galimi klimato kainos scenarijai (oro temperatūros, oro drėgmės ir dirvos drėgmės) pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC, Intergovernmental Panel on Climate Change) 2021 m.
Iš esmės, kalbama apie 3 scenarijus: optimistinį (pokytis sieks 1,5 laipsnio Celsijaus), vidutinį (2 laipsnių) ir pesimistinį (4 laipsnių). Deja, pastarasis laukia mūsų, jei ir toliau elgsimės taip, kaip elgėmės iki šiol. Statistiškai, tiek optimistinis, tiek pesimistinis scenarijai vienodai galimi.
Tačiau lemiamas veiksnys, nusversiantis vieno kurio realizaciją, yra… žmogiškasis faktorius, t. y. viską lems mūsų pačių veiksmai: kiek mes esame pasiruošę mažinti savo poveikį klimatui? Ar pavyks veik nebeteršti gamtinės aplinkos?
Išvados
Klimato kaita yra neišvengiama, tačiau jos mastą ir poveikį galime sumažinti. Svarbu imtis veiksmų tiek individualiu, tiek savivaldybių lygiu, siekiant prisitaikyti prie naujų sąlygų ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai.
tags: #patalpu #temperaturos #pries #30 #metu