Patalpų vėdinimo normos Lietuvoje: kaip užtikrinti sveiką mikroklimatą?

Oro kokybė patalpose, kuriose praleidžiame didžiąją dalį savo laiko, turi didelę įtaką mūsų sveikatai ir savijautai. Tinkamas vėdinimas yra būtinas norint užtikrinti gerą oro kokybę, pašalinti teršalus ir palaikyti optimalų drėgmės lygį. Tačiau, kokios yra oro kokybės higienos normos ir kaip užtikrinti tinkamą vėdinimą įvairiose patalpose?

Mikroklimato parametrai ir jų įtaka sveikatai

Patalpų mikroklimatas tai patalpų oro temperatūros, temperatūrų skirtumo, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio derinys. Mikroklimato parametrų ribinės vertės - optimalios mikroklimato parametrų vertės, kurioms esant aplinkoje, nėra neigiamo poveikio sveikatai. Higienos normoje mikroklimato parametrų ribinės vertės pateikiamos šaltajam ir šiltajam metų laikotarpiui.

Šaltasis metų laikotarpis laikomas tuomet, kai lauko oro vidutinė paros temperatūra yra ne aukštesnė kaip plius 10o C. Ji nustatoma pagal trijų parų iš eilės lauko oro vidutinę temperatūrą. Higienos normoje, šaltuoju metų laikotarpiu, nustatytos gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų mikroklimato ribinės vertės yra: oro temperatūra 18-22o C, santykinė drėgmė 35-60%, oro judėjimo greitis 0,05-0,15 m/s.

Vertinant patalpų temperatūrą svarbu, kad temperatūrų skirtumas 0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų būtų ne didesnis kaip 3o. Esant didesniam temperatūros skirtumui į aplinką perduodama žymiai daugiau šilumos ir jaučiamas diskomfortas.

Kaip žmogaus organizmą veikia netinkamas mikroklimatas? Žinoti reikėtų kiekvienam. Žema aplinkos temperatūra sutrikdo kraujotaką, dėl to nukenčia sąnarių ir galūnių aprūpinimas maisto medžiagomis, paūmėja sąnarių ir nervų ligos, sumažėja imunitetas, dažniau sergama kvėpavimo takų ligomis. Patalpose, kuriose yra žema temperatūra, dažniausiai būna drėgna. Tai sudaro sąlygas atsirasti pelėsiui, kuris užteršia namų orą.

Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ apibrėžia oro drėgmę. Oro temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamosiose patalpose turi būti 18-22 °C, santykinė oro drėgmė - 35-60 proc. Nesiimant priemonių, gyvenamosiose patalpose komforto lygis gali labai stipriai svyruoti: žiemą vėdinamose patalpose oras būna pernelyg sausas, santykinė drėgmė gali nukristi net žemiau 10 proc. Jautresni žmonės jaučia didelį diskomfortą - džiūsta oda, akių ir nosies gleivinės, jutiminė aplinkos temperatūra yra žemesnė už faktinę temperatūrą.

Vasarą dažnai iškyla kita problema - kai lauke didelė santykinė drėgmė ir gana šilta, patalpose taip pat pakyla drėgmė, dėl ko pablogėja savijauta ir krinta produktyvumas.

Oro drėgmės santykinei oro drėgmei namuose pamatuoti yra skirti specialūs prietaisai, kuriuos galima rasti specializuotose namų apyvokos prekių parduotuvėse. Žinoti, kokia jūsų namuose yra oro kokybė, svarbu, nes tik tuomet galite ją pagerinti.

Kaip palaikyti tinkamą oro kokybę namuose:

  • Jeigu jūsų namuose oras per drėgnas, dažniau juos vėdinkite. Taip pat galima ieškoti problemos priežasties, tačiau jeigu ji bus statybinė, jau tektų konsultuotis su specialistų, kaip ją išspręsti.
  • Jeigu jūsų namuose oras per sausas, galite pasitelkti paprastą priemonę - džiaustyti skalbinius namuose. Jie skleidžia drėgmę, todėl tikėtina, kad kuriam laikui drėgmė kambaryje pakils. Tačiau jeigu kambarys didelis, akivaizdaus rezultato tikėtis nereikėtų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus patarėja D. Švėgždaitė savo ruožtu primena, kad tinkamos oro kokybės palaikymui patalpose rekomenduojamas patalpų vėdinimas. Patalpas reikėtų vėdinti ne mažiau kaip 2-3 kartus per dieną. Kad vėdinimo metu nebūtų atvėsinamos patalpos siūloma 10 min. plačiai atverti langus ar balkono duris arba keletui minučių padaryti patalpose skersvėjį. Taip pat tinkamos oro kokybės palaikymui ne mažiau svarbus veiksnys yra patalpų švara.

Patalpų vėdinimo svarba ir normos

Patalpų vėdinimas - vienas svarbiausių mikroklimatą lemiančių veiksnių. Gyvenamąsias patalpas reikia vėdinti reguliariai, bent kelis kartus per dieną. Jei nėra galimybės tai atlikti reguliariai, patalpas reikėtų vėdinti ryte ir vakare prieš miegą.

Vėdinamose patalpose judantis oras skatina odos kraujagyslių refleksus ir normalią šilumos reguliaciją, nuo to priklauso odos temperatūra, pulso dažnumas bei šiluminis komfortas. Ilgai nevėdinamose patalpose ore sumažėja deguonies kiekis, kuris įtakoje nuovargio atsiradimą, galvos skausmą, nervingumą.

Vaikų ugdymo įstaigoms mikroklimato parametrai yra reglamentuoti Lietuvos higienos normoje HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Lietuvos higienos normoje HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Mokyklos patalpų mikroklimato reikalavimai: mokymo klasėse, kabinetuose, aktų salėje oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18o C ir šaltuoju metų laiku ne aukštesnė kaip 22o C, o šiltuoju metų laiku ne aukštesnė kaip 28o C, sporto salėje oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 15o C ir šaltuoju metų laikotarpiu ne aukštesnė kaip 17o C, o šiltuoju metų laikotarpiu ne aukštesnė kaip 24o C, persirengimo kambariuose, dušuose oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20o C.

Griežtėjant pastatų energinio naudingumo reikalavimams, vis didesnis dėmesys skiriamas pastatų vėdinimui, kuris stipriai lemia tiek pastato eksploatacines sąnaudas, tiek komforto lygį patalpose. Vėdinimas su rekuperacija tapo savaime suprantamu dalyku ir norma. Tiek ES normatyviniuose dokumentuose, tiek Lietuvos statybos techniniuose reglamentuose yra apibrėžti minimalūs šilumogrąžos temperatūrinio efektyvumo reikalavimai, tačiau nėra jokių reikalavimų oro drėgmei.

Štai keletas oro apykaitos normų, kurios dažniausiai taikomos:

  • Optimalūs higienos reikalavimai: Skaitoma, kad optimali oro kokybė pasiekiama, kai į patalpą, kur žmonės būna nuolat (ilgiau nei 2 val. be pertraukos), paduodama po 36m³/h šviežio oro kiekvienam žmogui.
  • Lietuvos STR reikalavimai gyvenamojo namo vėdinimui: Paskutinėje Statybų reglamento redakcijoje, kas liečia gyvenamųjų namų vėdinimo sistemas, įprasta higienos norma yra sumažinta iki ~18m³/h šviežio oro vienam žmogui.
  • Pilnas komfortas: Tai pasiekiama, kai oro kaita patalpose yra ~3-4 kart/val.
  • Minimalūs fiziologiniai reikalavimai: Tam, kad visoje patalpos ertmėje palaikyti tinkamas deguonies ir CO2 koncentracijas, reikia kur kas didesnės oro apykaitos - 10m³/h šviežio oro vienam žmogui.
  • Minimalus (budintis) ventiliacijos režimas: Absoliučiai visose patalpose, įskaitant sandėlius ir rūsius, net tuomet kai jose nėra žmonių turi būti užtikrinta oro kaita ne mažesnė kaip 1.3m³/h į 1m2 grindų ploto (arba 0.3-0.5 karto/val., priklausomai nuo patalpos aukščio).

Siekiant užkirsti kelią mikroorganizmų plitimui iš WC, dušo, vonios, virtuvės bei kitų "nešvarių" patalpų, išvardintuose patalpose įrengiamas oro ištraukimas, kuris be sustojimo veikia 24 val. per parą. Oro kiekiai nustatomi ne mažesni nei minimaliai leidžia higienos normos ir STR.

Vėdinimo sistemos: tipai ir funkcijos

Vėdinimo sistemos atlieka svarbų vaidmenį palaikant gerą oro kokybę patalpose. Jos gali atlikti įvairias funkcijas, įskaitant:

  • Namo ventiliaciją.
  • Oro apykaitos užtikrinimą.
  • Drėgmės lygio reguliavimą.
  • Šildymą arba vėsinimą.
  • Teršalų pašalinimą.

Patalpos atšaldomos be kompresorių ar kitų elektrą naudojančių prietaisų. Pvz., pasinaudojant tuo, kad naktį oro temperatūra yra ~10 ºC žemesnė nei dieną, vėdinimo sistema naktį įsijungia pilnu pajėgumu (kelis kart padidina oro apykaitą) ir, tiekiant didelius kiekius šalto oro, per naktį atvėsina vidines sienas, baldus ir viską, kas yra patalpoje. Dieną ventiliacija persijungia į minimalias apsukas, kad kuo mažiau karšto oro patektų į patalpas, o sienos atiduoda sukauptą "vėsumą", neleisdamos orui patalpose per daug įšilti.

Gali būti suprojektuotas namo kondicionavimas, panaudojant kanalinį šildytuvą ir šaltą vandenį, cirkuliuojantį požeminiame geoterminio šildymo sistemos kontūre, arba orui vėsinti panaudojant žemės šilumokaitį (ŽŠ). Rengiant tokį vėdinimo projektą, bendra oro apykaita taip pat skaičiuojama, vertinant patalpų šaldymo poreikį.

Renovuotų daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių langai yra itin sandarūs, gyventojai susiduria su vėdinimo problema, kadangi nėra pratę vėdinti patalpų atidarant langus žiemą. Tokiais atvejais siūloma dažniau naudoti taip vadinamą „mikroventiliacinę“ langų padėtį. Planuojant langų keitimą rekomenduojama pagalvoti ar nevertėtų pasikeisti langų su orlaidėmis.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal visas išvardintas metodikas namo vėdinimo sistemos našumas apskaičiuojamas kaip visų patalpų apykaitų sumą (atskirai - padavimo ir ištraukimo). Galima pasirinkti kompromisą, kai tam tikrose pasirinktose patalpose bus taikomos mažesnės apykaitos normos (ir atitinkamai - mažesni reikalavimai oro kokybei).

Kai kurie taiko supaprastintą metodiką, kai bendrą oro apykaitą skaičiuojama pagal tai, kiek žmonių yra visame name, nekreipiant dėmesio į faktą, kad šviežias oras kartais paduodamas visai ne į tas patalpas, kuriose tuo metu randasi žmonės, tačiau priimant maksimalią rekomenduojamą normą: vienam žmogui - 36 m³/h.

Rekomenduojama į visus paminėtus metodus, kurie kaip ir leidžia pasirinkti mažesnę oro apykaitą, atsižvelgti tik tuomet, kai dėl ekonomijos sumetimų norima žiemą iki minimumo sumažinti vėdinimo našumą.

Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys patalpų vėdinimą

Patalpų vėdinimo ir mikroklimato reikalavimus Lietuvoje reglamentuoja šie teisės aktai:

  • Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“
  • Higienos norma HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“
  • Higienos norma HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“
  • Higienos norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas"

Šie teisės aktai nustato reikalavimus oro temperatūrai, drėgmei, judėjimo greičiui ir kitoms charakteristikoms, kurios turi būti užtikrinamos patalpose, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir gerovę.


Parametras Šaltasis metų laikotarpis Šiltasis metų laikotarpis
Oro temperatūra gyvenamosiose patalpose 18-22 °C -
Santykinė oro drėgmė 35-60% -
Oro judėjimo greitis 0,05-0,15 m/s -
Oro temperatūra mokymo klasėse, kabinetuose, aktų salėje ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 22°C ne aukštesnė kaip 28°C
Oro temperatūra sporto salėje ne žemesnė kaip 15°C ir ne aukštesnė kaip 17°C ne aukštesnė kaip 24°C
Oro temperatūra persirengimo kambariuose, dušuose ne žemesnė kaip 20°C -

Laikantis šių normų ir rekomendacijų, galima užtikrinti sveiką ir komfortišką mikroklimatą įvairiose patalpose Lietuvoje.

Namų vėdinimo sistemų paaiškinimas (HRV, „Smartvent“, DVS ir kt.)

tags: #patalpu #vedinimo #normos