Patalpų veterinarijos ir higienos reikalavimai Lietuvoje

Lietuva jau nuo seno pasižymėjo kaip agrarinis kraštas, greta kitų žemės ūkio šakų puoselėjantis gilias pienininkystės tradicijas. Lietuvoje pieno ūkis yra viena svarbiausių žemės ūkio šakų. 2009 metais Lietuvoje pieno gamyba sudarė apie penktadalį visos žemės ūkio produkcijos, pieno produktų eksportas - apie 15 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto. Lietuvoje pieną gamina apie 99,5 tūkst. ūkių (iš jų 57,4 tūkst. prekinių ūkių). Lietuvoje kasmet superkama apie 1,4 mln. tonų pieno: 50 proc. pieno produktų suvartojama vidaus rinkoje, 50 proc. parduodama į Europos Sąjungos ir kitas šalis. Nuo įstojimo į ES dienos Lietuvoje kasmet gerėja superkamo pieno kokybė, tuo labiau, kad pasikeitė ir reikalavimai pieno kokybei.

Daugelyje pasaulio valstybių yra priimti įstatymai ir kiti norminiai aktai, reglamentuojantys valdymo sistemas, skirtas reguliuoti ir užtikrinti maisto saugą, ne išimtis ir Lietuva. Šiame darbe pieno supirkimo punktų veikla nagrinėjama X rajono patikrinimo metu nustatomiems pažeidimams požiūriu. Pieno supirkimo punktų patikrinimai atliekami siekiant užtikrinti superkamo pieno kokybę ir sanitarijos bei higienos reikalavimus. Praktinė tyrimo dalis yra paruošta naudojant pirminės ir antrinės informacijos sisteminimo, apibendrinimo bei matematinius statistinius duomenis apdorojimo metodus.

Šiai dienai formuojasi privatus žemės ūkio sektorius, kuriasi šeimos ūkiai, diegiamos naujos technologijos. Sėkmingai veikia tie ūkininkai, kurie pasinaudoja ES teikiama finansine parama, kuri užtikrina ūkių stabilumą ir žemės ūkio produkcijos kokybę. Per 2004 m. sumažėjo labai mažų (1-2 karvės) ir padaugėjo stambesnių (21-50 karvių) ūkių. Per paskutiniuosius penkerius metus tokių ūkių skaičius išaugo daugiau kaip 4 kartus.

Iki 2004 m. gegužės 1 d., jeigu pieno supirkėjas teisės aktais nustatytais terminais neatsiskaito su pieno gamintojais, rajono žemės ūkio skyriaus teikimu, kai į jį kreipiasi daugiau kaip pusė to punkto pieno gamintojų, teritorinė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba leisdavo ir mobiliojo pieno supirkimo punkto veiklą. Mobiliojo pieno supirkimo punkto veiklą pieno supirkėjas galėjo vykdyti tik gavęs iš teritorinės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą verstis šia veikla, suteikiant jam veterinarinės priežiūros numerį ir išduodant kiekvienam pieno supirkimo maršrutui patvirtinantį Pieno supirkimo maršruto pažymėjimą. Šį pažymėjimą turi turėti asmuo, superkantis pieną. Mobilusis pieno supirkimo punktas pieną galėjo supirkti tik iš tų gyvenamųjų vietovių, kurios yra įrašytos Pieno supirkimo maršruto pažymėjime.

Kiekviename pienovežyje turėjo būti pieno mėginių ėmimo, pirminių kokybės rodiklių įvertinimo priemonės ir mėginių transportavimo įranga, pagal Pieno supirkimo taisykles ir žemės ūkio ministro 1999 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 287 patvirtintą Žalio pieno pirminių kokybės rodiklių įvertinimo instrukciją. Asmuo, superkantis pieną, turėjo turėti sveikatos žinių pažymėjimą, sveikatos patikrinimo knygelę, kvalifikacijos pažymėjimą, supirkėjo išduotą įgaliojimą pienui supirkti, Gyvūnų sveikatos pažymėjimus, pienovežio higienos pasą, dėvėti švarią darbo aprangą ir laikytis asmens higienos. Mobiliuose punktuose pieno mėginių konteineriai buvo plombuojami paskutinėje bandinių surinkimo maršruto vietoje. Kilus nesutarimams, bandinių plombavimo kontrolę tarpinėse maršruto vietose užtikrino pieno gamintojų įgalioti atstovai. Bandinių atrinkimas vyko supirkėjo nuožiūra pasirinktomis dienomis.

Iki įstojimo į Europos Sąjungą pienas buvo rūšiuojamas į aukščiausiąją, pirmąją ir antrąją, kurių rodikliai kas keli metai buvo griežtinami. Aukščiausiosios - dar griežtesni, o antrosios rūšies pienas, neatitinkantis ES reikalavimams, bet su apibrėžtais rodikliais, turėjo būti superkamas ir pilamas į atskiras talpas. Minėtas pienas ir iš jo pagaminti produktai nebuvo skirti eksportui, todėl jį galima buvo naudoti tik šalies rinkoje arba ilgai nokinamiems sūriams gaminti.

Pieno sektoriaus reikalavimai Lietuvai tapus ES nare

Lietuvai tapus ES nare, pieno sektoriui iškilo nauji reikalavimai, pasikeitė pieno sektoriaus rinkos organizavimo priemonės. Nuo 2004 metų gegužės 1 d. Lietuvoje įsigaliojo griežtesni reikalavimai superkamam pienui. Buvo taikomi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyti reikalavimai (reikalavimai žalio pieno, termiškai apdoroto geriamojo pieno ir pieno produktų gamybai). Į šiuos naujai parengtus reikalavimus perkeltos nuostatos iš 1992 m. birželio 16 d. 46/EEB Tarybos direktyvos dėl sveikatos taisyklių žalio pieno, termiškai apdoroto pieno ir pieno produktų gamybai ir tiekimui į rinką. Taigi nuo 2004 metų gegužės 1 d. superkamo pieno kokybei nebuvo taikomos Lietuvos standarto LST 1137:2003 „Žalias karvių pienas. Kokybės reikalavimai. Nustatymas ir įvertinimas“ nuostatos.

Nuspręsta, kad nuo 2004 metų gegužės 1 dienos pienas nebebus rūšiuojamas, o superkamas toks, kuris atitinka ES keliamus reikalavimus. Bendras bakterijų skaičius neturi viršyti 400 tūkst./ ml. Pakeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos tipinės pieno pirkimo - pardavimo sutarties sąlygos bei žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos pieno supirkimo taisyklės nuostatos, kuriose buvo numatytas pieno rūšiavimas. Pienas surenkamas ar superkamas vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 853/2004 nustatančiu specialius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. gruodžio 6 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1662/2006, 3 punktu bei Pieno supirkimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2006 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 9-328, nuostatomis.

Pieno supirkimas mobiliuoju būdu neleidžiamas ne tik dėl higienos, sanitarijos pažeidimų, t. y. pieno pilstymo dulkėtuose žvyrkeliuose, lyjant lietui ar spaudžiant šaltukui, bet ir todėl, kad lauko sąlygomis (anksti ryte, tamsoje) neįmanoma įvertinti pirminių pieno kokybės rodiklių ir teisingai paimti mėginį. Pieno supirkimas, pirminių kokybės rodiklių nustatymas ir pieno mėginių ėmimas turi vykti uždaroje patalpoje. Pienas pilamas į supirkėjo šaldytuvus, kokybės. Pienas iš gamintojų taros iš karto išpilamas į šaldytuvą, laikantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimų.

Taigi ir mobiliojo pieno supirkimo punkto veikla turi būti pakeista pieno supirkimu stacionariuose pieno supirkimo punktuose, nes tik šiuo atveju sudaromos sąlygos teisingai paimti mėginį bei užtikrinti superkamo pieno kokybę ir nekenksmingumą žmonių sveikatai. Todėl tipinėse pieno pirkimo - pardavimo sutarties sąlygose bei Pieno supirkimo taisyklėse pakeistos nuostatos, kuriose buvo aptariamas pieno supirkimas mobiliuose pieno supirkimo punktuose.

Nauja pieno supirkimo taisyklių redakcija

Nuo 2010 metų sausio 1 dienos įsigalioja nauja Pieno supirkimo taisyklių redakcija, kurioje numatoma griežtesnė pieno gamintojų atsakomybė už parduodamo pieno kokybę. Draudžiama prieš pardavimą pieną apdoroti išcentrinės jėgos įrenginiais. Nuo to pieno kokybė tik pablogėja. Sankcijos taikomos tik tada, kai ir geometrinis vidurkis, ir faktinis tyrimo rezultatas viršija nustatytą ribą (400 tkst./ cm3). Iki 2010 metų sausio 1 dienos nuoskaitos nuo kainos buvo taikomos už laikotarpį, ne ilgesnį kaip trys mėnesiai, kai nustatytas somatinių ląstelių geometrinis vidurkis viršija nustatytą ribą. Jei faktiniai somatinių ląstelių tyrimo rezultatai atitiks normas, bet geometrinis vidurkis - ne, nuoskaitos nebus taikomos. Numatyta, kad nuoskaitos už somatinių ląstelių padidėjimą piene priežastis nebus taikoma. Už inhibitorines medžiagas rastas piene, nuoskaitos gali siekti ir 40 proc.

Atnaujinus pieno supirkimą po inhibitoris nustatymo 3 mėn. dvigubai dažniau atliekami inhibitorinių medžiagų tyrimai. Jei pieno gamintojas nesutinka su pieno tyrimo rezultatais, apie tai ir pieno mėginio saugumo informuoja arbitražinę komisiją, kuri sprendžia dėl šio pieno gamintojo pieno mėginio pristatymo į laboratoriją per pieno supirkimo įmonę.

Lietuvoje superkamame piene radus inhibitorinių medžiagų buvo taikoma tik sankcija nebepirkti pieno. Nuo šiol šis privalomas inhibitorinių medžiagų tyrimas. Priklausomai nuo inhibitorinėmis medžiagomis užteršto pieno kiekio: jei pienas su minėtomis medžiagomis nesugadins visos talpyklos pieno, nuoskaitos dydis bus 10 proc. (jei nustatytas inhibitorius pirmą kartą) arba 20 proc. (jei nustatytas antrą ar daugiau kartų). Jei vieno gamintojo užterštas pienas sugadins visos talpyklos pieną, nuoskaita bus 20 proc. (jei nustatytas pirmą kartą) arba 40 proc. (jei nustatytas antrą ar daugiau kartų). Šiuo atveju supirkėjai privalūs sunaikinti sugadintą pieną, nes užterštas inhibitorinėms medžiagomis pienas negali būti panaudotas produktų gamybai.

Reikalavimai atidarant naują pieno supirkimo punktą

Atidarant naują pieno supirkimo punktą, kuriame bus vykdomas pieno supirkimas būtina įvykdyti reikalavimus ir gauti veterinarinės priežiūros numerį. Pieno supirkimo punkto veterinarinės priežiūros numeris išduodamas jei subjektas atitinka visus reikalavimus, nurodytus 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004. Teritorinės VMVT pareigūnas patikrina pieno supirkimo punktą ir užpildo Pieno supirkimo punkto patikrinimo aktą, patvirtintą VMVT direktoriaus 2005 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. B1-246 ir įrašo išvadą dėl punkto atitikimo. Veterinarinio patvirtinimo numeris suteikiamas teritorinės VMVT viršininko įsakymu. Veterinarinio patvirtinimo numeris suteikiamas neterminuotam laikui.

Jeigu subjektas negali įrodyti, kad bus laikomasi kitų reikalavimų, numatytų 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004 nustatančiu specialius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus, atitinkamos apskrities ar miesto VMVT teikia subjektą laikinajam veterinariniam patvirtinimui. Laikinasis veterinarinis patvirtinimas negali būti suteiktas ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu laikina veterinari patvirtinimą turintis subjektas vis dar neatitinka reikalavimų, laikinasis veterinarinis patvirtinimas gali būti pratęsiamas nevirašijant bendro nurodyto laikinojo veterinarinio patvirtinimo galiojimo termino - 6 mėnesių. Jeigu subjektas įrodo, kad jis atitinka reikalavimus, atitinkamos apskrities ar miesto VMVT teikia subjektą veterinariniam patvirtinimui. Pieno supirkimo punkto veterinarinės priežiūros numeris panaikinamas, kai pieno supirkimo punkte patikrinims metu nustatyti pažeidimai, tiesiogiai įtakojantys produkto saugą ir keliantys pavojų vartotojų sveikatai, taip pat pažeidimai, nepašalinti per laiką, numatytą trūkumų šalinimo plane, bei pieno supirkimo punkto savininkui prašant.

Subjekto veterinarinio patvirtinimo numeris sudaromas iš 2 skaitmenų, nurodančių administracinės teritorijos kodą, kiti du atskiriami brūkšniu ir suteikiami eilės tvarka nuo 01 iki 99. Prie subjekto, kuris pagrindinė veiklos sritis - pienas, veterinarinio patvirtinimo numerio turi būti nurodyta raidė P. Šioms gamybos patalpoms suteikiamas atskiras veterinarinis patvirtinimas ir veterinarinio patvirtinimo numeris.

Pavyzdžiui, Vilniaus r. sav. šio subjekto atpažinimo numeris būtų 34-001, kito subjekto 34-002 ir t. t.). Prie skaitmens turi būti nurodyti raidiniai kodai, žymintys subjekto veiklos sritis: pienas - P, mėsa - M, žuvis - Ž, kiaušiniai - K, medus - B.

Maisto tvarkymo subjektai: registracija ir higienos reikalavimai

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba siekia skatinti sąžiningo verslo konkurenciją maisto tvarkymo srityje, prisidėti prie regionų plėtros ir sudaryti palankesnes sąlygas kurtis ir plėstis smulkiam verslui, skatinti vietinių maisto produktų gaminimą ir vartojimą, kai produkcija gaminama atsakingai, nedideliais kiekiais, laikantis esminių higienos reikalavimų. Viena esminių sąlygų - vietiniams raugintų, sūdytų ar marinuotų daržovių ar grybų gamintojams, sulčių ar aliejų spaudėjams, kavos, arbatos ar prieskonių gamintojams, reikia gerokai mažiau investicijų, įrengiant produkcijos gamybai skirtas patalpas.

Smulkiesiems gamintojams vienoje patalpoje leidžiama vykdyti visus gamybos etapus, jeigu išvengiama kryžminės taršos ir gamybos etapai atskiriami laiko ir vietos atžvilgiu, neįrengti darbuotojams tualetų, jei yra sudarytos sąlygos naudotis netoli gamybos patalpų esančiais tualetais, paviršiams plauti ir valyti gali būti naudojamos įprastos buityje naudojamos valymo ir plovimo priemonės. Be to, gamybos proceso metu gali būti naudojamas medinis inventorius, tekstilės gaminiai, tačiau jie turi būti tinkamai prižiūrimi ir laiku atnaujinami. Visuose gamybos etapuose turi būti švaru ir laikomasi higienos taisyklių.

Gamybos proceso metu gamintojai turi užtikrinti, kad maisto saugos reikalavimų būtų laikomasi visais gaminių gamybos etapais: įvertinti žaliavų kokybę, stebėti jų laikymo sąlygas, vykdyti tinkamą šiluminį apdorojimą, kontroliuoti gaminių laikymo sąlygas ir gaminių pateikimą galutiniams vartotojams. Jei gamybos metu bus naudojamas viešai tiekiamas geriamasis vanduo, turi būti atliekami mikrobiologiniai geriamojo vandens tyrimai. Tuo atveju kai bus naudojamas geriamasis vanduo iš individualaus gręžinio ar šachtinio šulinio, be mikrobiologinių tyrimų dar turi būti atliekami cheminiai geriamojo vandens tyrimai.

Dažnai veiklą pradedantiems gamintojams daug rūpesčių sukelia reikalavimas paruošti ir maisto produktų etiketėje nurodyti maistingumo deklaraciją. Smulkūs augalinio maisto gamintojai savo produkciją tiekiantys tik vietinei rinkai nedideliais kiekiais nuo šio įpareigojimo yra atleisti. Tai reiškia, kad mažais kiekiais gaminantiems augalinius maisto produktus nereikia atlikti jų gaminamų produktų maistingumo laboratorinių tyrimų ir vertinimų, spausdinti papildomų ženklinimo etikečių.

Registruoti maisto tvarkymo subjektai, norintys legaliai prekiauti savo rankomis namuose gaminamus maisto produktus, privalo turėti higienos pažymėjimus ir laikytis higienos normų, o taip pat sudaryti sąlygas VMVT inspektoriams atlikti maisto tvarkymo vietos patikrinimus, taip užtikrinant maisto saugumą. Prevencija, švietimas ir kontrolė daro didžiausią įtaką siekiant apsaugoti vartotojų sveikatą, todėl tokių paslaugų legalizavimas tikrai prisideda prie visuomenės gerovės.

Reikalingus dokumentus maisto tvarkymo subjekto registravimui galite rasti Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos tinklapyje, kuriuos pateikti reikia į atitinkamą VMVT teritorinį departamentą. Privalo išklausyti higienos žinių ir įgūdžių kursus ir turėti higienos pažymėjimą. Tobulėjant informacinėms technologijoms, keičiantis žmonių poreikiams, higienos kursai organizuojami ne tik kontaktiniu, bet ir nuotoliniu būdu. Higienos pažymėjimą galite įsigyti “Mano pažyma” svetainėje, pasirinkę Higienos įgūdžių darbui su maistu kursą, net neišvykę iš namų. Šiuose mokymuose būsite supažindinti ne tik su pagrindiniais higienos reikalavimais taikomais dirbantiesiems maisto gamybos bei prekybos srityje, bet ir gausite papildomos informacijos, kuri padės jums užpildyti maisto tvarkymo subjekto registravimui reikiamus dokumentus.

Reikia laikytis nustatytų produkcijos kiekio reikalavimų. Pavyzdžiui, jei ketinsite gaminti konditerinę produkciją, kurios vieneto svoris neviršys 250 gramų (rageliai, meduoliai, keksai, pyragaičiai ir kita), šių per dieną galėsite pagaminti iki 100 vienetų. Kalbant apie sveriamus duonos ar pyragų gaminius (sausainiai, kūčiukai, džiūvėsiai), šių kiekis per dieną negali būti didesnis nei 7 kilogramai. Analogiški kiekio reikalavimai galios ir namuose paruoštiems bei klientams parduodamiems patiekalams.

Maistą gaminantys asmenys, įteisinę savo veiklą, gali drąsiai reklamuoti produktus ir paslaugas bei, praplėtę klientų ratą, padidinti savo pajamas. Realią naudą patiria ir vartotojai, kurie dėl padidėjusios pasiūlos, turi platesnę pasirinkimo galimybę.

Pavyzdys iš praktikos: higienos pažeidimai kavinėje "Asia Tasty"

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Vilniaus apygardos priežiūros skyriaus inspektoriams planinio patikrinimo metu apsilankius bendrovės „Azijos Dvasia“ kavinėje „Asia Tasty“ (Vilnius) nustatyta daugybė higienos pažeidimų - nuo nešvarių virtuvės patalpų iki maisto produktų be atsekamumo, su pasibaigusiais galiojimo terminais. Įvertinus visų nustatytų pažeidimų visumą, priimtas sprendimas įmonės veiklą sustabdyti.

Inspektoriai susidūrė su didele maisto tvarkymo patalpos netvarka ir akivaizdžiais higienos trūkumais: darbo paviršiai padengti riebalų sluoksniu, sienos pageltusios, grindys suskilusios, nelygios, vietomis dulkėtos, pribarstytos maisto likučių. Naudojama įranga taip pat buvo netvarkinga ir nehigieniška; indai, kuriuose laikomi perpilti prieskoniai bei inventorius, pageltę, jų paviršius lipnus, riebaluotas. Aptikta daug pašalinių daiktų Tiek virtuvėje, tiek sandėliavimo patalpoje šaldytuvų vidaus paviršiai nešvarūs, patys įrenginiai techniškai netvarkingi, lentynos purvinos, sandarinimo tarpinės suplyšusios, o šaldikliuose susikaupęs storas šerkšno sluoksnis.

Sandėliavimo patalpoje, kur laikomi sausi maisto produktai, aptikta daug pašalinių daiktų, o iš jos laiptais pakilę į antrą aukštą inspektoriai aptiko pakavimo medžiagas ir inventorių, laikomą šalia ištiesto čiužinio su patalyne.

Be viso to, dalis maisto produktų neturėjo atsekamumo ar ženklinimo informacijos, kai kurių maisto produktų pasibaigę tinkamumo vartoti terminai. Užfiksuota, kad šaldyta mėsa buvo atšildoma aplinkos temperatūroje. Įmonėje nebuvo rankų plovimo, dezinfekavimo ir nusausinimo priemonių; nepateiktos gaminamų patiekalų receptūros. Atsižvelgdama į pažeidimus VMVT priėmė sprendimą sustabdyti subjekto veiklą, kol bus pašalinti patikrinimo metu nustatyti pažeidimai. Taip pat bus taikoma piniginė bauda.

tags: #patalpu #veterinarijos #ir #higienos #bukles #reikalavimus