Priverstinės hipotekos taikymas teismo sprendimu yra ypač retas atvejis, tačiau svarbus užtikrinant kreditorių interesus. 2012 m. kovo 5 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) sprendė bylą (nr. 3K-3-87/2012), kurioje buvo sprendžiami priverstinės hipotekos taikymo klausimai.
Šiame straipsnyje aptarsime priverstinės hipotekos taikymo teisinius aspektus, LAT praktiką ir teisėjo Egidijaus Baranausko atskirąją nuomonę šiuo klausimu.
Hipotekos Samprata ir Rūšys
Hipoteka - tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės - esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo - įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis).
Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka) arba iš šalių laisva valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4.175 straipsnio 1 dalis).
Šis užtikrinimo būdas pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis, kuriose hipotekos kreditoriui suteikiama privilegijuota padėtis prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto.
Priverstinės Hipotekos Atsiradimo Pagrindai
Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymo arba teismo sprendimo pagrindu esant CK 4.175 straipsnio 2 dalyje nustatytiems atvejams.
CK 4.175 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta teismo teisė savo sprendimu nustatyti priverstinę hipoteką, kai konkrečios bylos aplinkybės tokią būtinybę suponuoja.
Kadangi hipotekos kreditorius išieškojimo procese turi pirmumo teisę prieš kitus kreditorius (CK 4.192 straipsnio 1 dalis), asmuo, prašydamas, kad teismo sprendimu būtų nustatyta hipoteka jo patenkintiems reikalavimams užtikrinti, turi įrodyti tokios apsaugos taikymo būtinumą, o teismas - įvertinti, ar tokios apsaugos taikymu nebus suvaržyti skolininko interesai labiau nei tai yra būtina, taip pat ar nebus pažeisti kitų kreditorių interesai.
Hipotekos, kaip daiktinės teisės, paskirtis yra skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimas, todėl teismas pagal galiojantį reglamentavimą turi teisę nustatyti priverstinę hipoteką, jeigu yra priimamas arba jau yra priimtas teismo sprendimas dėl piniginio reikalavimo patenkinimo ir jeigu iš bylos aplinkybių matyti, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdytas arba jo įvykdymas gali pasunkėti.
Nagrinėjamoje byloje teismai motyvavo, kad teismo sprendimu patenkinto turtinio reikalavimo suma yra didelė, ir laikė tai pagrindu priverstinei hipotekai nustatyti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad piniginio reikalavimo dydis savaime (per se) nėra pakankamas pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima nustatyti priverstinę hipoteką, taip išskiriant vieną kreditorių iš kitų.
Nagrinėjamoje byloje taip pat konstatuotas skolininko nesąžiningumas, tačiau nebuvo įvertinta, ar ši aplinkybė atitinka nurodytus kriterijus ir yra pakankamas pagrindas suteikti prioritetą ieškovui kaip vienam iš kreditorių.
Priverstinės Hipotekos Nustatymo Teisiniai Aspektai
Prašant nustatyti priverstinę hipoteką daikto savininkui yra reiškiami reikalavimai, todėl jis byloje yra atsakovas.
Reikalavimo prigimtis ir daikto savininko teisių suvaržymas lemia, kad priverstinės hipotekos nustatymas vyksta ginčo teisena, o išsprendus bylą iš esmės turi būti priimamas teismo sprendimas (CPK 259 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad jeigu daikto savininko kreditoriai, be ieškovo, yra ir kiti asmenys, nustačius priverstinę hipoteką ieškovo naudai, jo padėtis kitų kreditorių atžvilgiu pagerėja, todėl atitinkamai kitų kreditorių interesai gali nukentėti.
Privataus subjekto atrankos procesas VPSP projektuose
Teisėjo Egidijaus Baranausko Atskiroji Nuomonė
Teisėjas Egidijus Baranauskas, kurio daktaro disertacija yra iš įkeitimo teisinio reguliavimo, nesutiko su šia teismo pozicija ir ankstesne LAT’o praktika, todėl pareiškė atskirąją nuomonę.
Atskirojoje nuomonėje laikomasi labai griežtos pozicijos dėl priverstinės hipotekos taikymo.
E. Baranauskas teigia, kad CK 4.178 straipsnis negali būti aiškinamas ir taikomas atskirtai nuo kitų nacionalinių hipotekos santykius reglamentuojančių materialiųjų ir šioms įgyvendinti skirtų proceso teisės normų.
Jo nuomone, aiškinant CK 4.178 straipsnį taip, kad jis suteikia galimybę įgyti teismo sprendimu nustatomą hipoteką bet kuriam kreditoriui, kurio reikalavimas dėl pinigų išieškojimo yra tenkinamas, būtų iškreipta nacionaliniu teisiniu reguliavimu sukurta socialiai teisinga skirtingu kreditorių statusu pagrįsta reikalavimų tenkinimo eiliškumo tvarka.
E. Baranauskas įsitikinęs, kad dabartinis priverstinės hipotekos teisinis reguliavimas (CK 4.175 - 4.178 straipsniai) turėtų būti aiškinamas taip, kad nebūtų sudarytos prielaidos procesinėmis priemonėmis vieniems kreditoriams įgyti pranašumą prieš kitus.
Vykdymo Procesas
Priverstinis vykdomųjų dokumentų vykdymas - tai valstybės prievartinės galios naudojimas vykdytiniems reikalavimams įgyvendinti, t. y. teisinių priemonių visuma, kurią antstolis turi teisę taikyti jeigu skolininkas priimto teismo ar kitos institucijos sprendimo neįvykdo gera valia t.y. skolininko turto paieška ir arešto taikymas, turto realizavimas, išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų ir kt. Kitaip tariant, tai yra procesas, kuriuo metu imamasi atitinkamų poveikio priemonių, siekiant efektyviai įvykdyti įsiteisėjusį sprendimą.
Vykdomaisiais dokumentais vadinami dokumentai, kurių pagrindu antstolis gali pradėti priverstinio vykdymo procesą.
Vykdymo proceso pradžia
Vykdymo procesas prasideda antstolio siunčiamu raginimu susimokėti skolą geruoju.
Pagal įstatymuose numatytas išimtis toks raginimas nesiunčiamas:
- teismo įsakymų vykdymo bylose,
- bylose kurių įvykdymo terminas yra nustatytas jau vykdomajame dokumente,
- skubaus vykdymo bylose,
- bylose dėl periodinių išmokų išmokėjimo,
- vykdant preliminarius teismo sprendimus,
- vykdant hipotekos nutartis dėl skolininko turto realizavimo.
Skolininkui gavus bet kokio pobūdžio dokumentus iš antstolių kontoros, patartina kuo skubiau susisiekti su antstoliu ir suderinti sprendimo įvykdymo galimybes, tokiu būdu būtų greičiau įvykdyta vykdomoji byla, o skolininkas patirtų mažiausiai neigiamų pasekmių.
Priverstinio vykdymo priemonės
Priverstinio vykdymo priemonių nebaigtinis sąrašas yra pateiktas LR CPK 624 str. 2 d.:
- išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių (taip pat esančių pas kitus asmenis);
- išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų;
- tam tikru teismo sprendimu nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui;
- skolininko turto administravimas;
- skolininko įpareigojimas atlikti ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų;
- priešpriešinių reikalavimų įskaitymas ir kt.
Antstolis turi teisę imtis visų teisėtų priemonių siekdamas efektyviai apginti išieškotojo teisėtus interesus.
Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė
Hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės.
- Pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo.
- Antrąja eile patenkinami darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių.
- Trečiąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai.
Jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai.
Skolos išieškojimo išlaidos
Skolos išieškojimo vykdomojoje byloje išlaidas sudaro būtinosios (bendrosios) vykdymo išlaidos, faktinės vykdymo išlaidos ir antstolio atlyginimas vykdomojoje byloje.
Būtinosios (bendrosios) vykdymo išlaidos susijusios su vykdomosios bylos administravimu ir turi būti apmokėtos pateikiant vykdomąjį dokumentą išieškojimui. Būtinųjų vykdymo išlaidų suma priklauso nuo išieškojimui teikiamo reikalavimo dydžio.
Turto areštas ir priverstinė hipoteka
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtas teisės normas, yra nurodęs, kad nesant aiškaus priešingo nurodymo (išimties) turto arešto dokumente, turto areštas apribojant disponavimo šiuo turtu teisę reiškia, be kita ko, besąlyginį draudimą šį turtą apsunkinti hipoteka, kuris taikytinas tiek pačiam skolininkui, tiek tokią teisę turintiems tretiesiems asmenims.
Tam tikrais išimtiniais atvejais mokesčių administratorius gali kreiptis į skolininko turto areštą nustačiusį teismą, prašydamas pritaikyti išimtį ir leisti nustatyti areštuotam turtui priverstinę hipoteką (CPK 149 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju teismas individualiai vertina bylos aplinkybes, ar yra pagrindas nustatyti mokesčių administratoriaus reikalavimų prioritetiškumą kitų kreditorių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-823/2019).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į turto arešto paskirtį (besąlyginis draudimas bet kokia forma apsunkinti turtą taikytinas tiek skolininkui, tiek tretiesiems asmenims), ta aplinkybė, kad turtas buvo areštuotas VMI civiliniam ieškiniui užtikrinti nagrinėjamu atveju nekeičia situacijos vertinimo, taip pat nesuteikia teisės VMI areštuotą turtą apsunkinti priverstine hipoteka.
Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, VMI, siekdama areštuotam turtui nustatyti priverstinę hipoteką, išimtiniais atvejais turi teisę kreiptis į skolininko turto areštą nustačiusį teismą su prašymu leisti areštuotam turtui nustatyti priverstinę hipoteką.
tags: #priverstines #hipotekos #vykdymas