Paulavos respublika nuo Vilniaus pasiekiama ranka - vos keliasdešimt kilometrų Šalčininkų rajono link, šalia Merkio upės. Čia rymoja kadaise buvusių didingų rūmų, arklidžių ir kitų pastatų liekanos. Visą respublikos teritoriją sudarė apie 3 tūkst. ha plotas.
Tai buvo savotiška valstybė valstybėje, turėjusi savo įstatymus, pinigus, herbą bei vėliavą. Vis dėlto, Paulavai teko atlaikyti nemažai išbandymų - nuo susirėmimų, užpuolimų iki gaisro. Dabar Paulava tapo smalsuolių ir turistų lankytina vieta. Teritorija sutvarkyta, joje vis dar stūkso buvusių pastatų fragmentai.
Netoli Vilniaus, prie Turgelių XVIII-jame amžiuje (nuo 1769 iki 1795 metų) gyvavo unikali Paulavos (Pavlovo) Respublika. Respubliką savo dvare įkūrė social-fantazuotojas Povilas Ksaveras Bžostovskis. Ją sudarė Merkinės dvaras (34 valstiečių ūkiai), sujungtas su Turgelių palivarku (iš viso 78 valakai, apie 1640 ha).
Povilas Ksaveras Bžostovskis: Gyvenimas ir Veikla
K. Bžostovskis (1739-1827) buvo Turgelių parapijos klebonas, mokslo mylėtojas, literatas, vertėjas, filantropas ir nacionalinio meno mecenatas, rašytojas. Buvo puikiai išsilavinęs humanistas, širdimi pasirinkęs dvasininko kelią ir tęsęs jį iki paskutiniųjų Gyvenimo dienų. Jo filosofinės pažiūros remiasi XVIII a. antrojoje pusėje iškilusiu ir besivysčiusiu prancūziškuoju fiziokratizmu. Priklausė Balno kilpos giminės herbui, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų atstovas.
Giminystės ryšiai P. K. Bžostovskį jungė su žymiausiomis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dinastijomis: Radvilais, Pliateriais, Sapiegomis, Oginskiais, Chreptovičiais. Merkinės dvaro šeimininkas buvo iškilus Lietuvos rašytojas ir Vilniaus tribunolo deputatas, pasaulietinės ir teologinės literatūros mecenatas (finansavo keletą pijaro Kazimiero Narbuto Logikos leidinių bei kelis Lenkijos istorijos, filosofijos, teologijos ir bažnyčios kodekso veikalus). Jis taip pat buvo kelių dešimčių genealoginių, teologinių, istorinių ir politinių Darbų vertimų autorius.
Po tėvo mirties P. K. Bžostovskis atsisakė dalies savo turtų ir iš Korsakų 1767 m. nusipirko Merkinės dvarą (Stary Merecz), jį pavadino Pavlovu. Įsigytų Žemių plotas buvo 40,3 lietuviškų valakų (3040 ha), 13 jo sudarė Merkinės Giria, tačiau tai nebuvo tokio visuomeninio statuso didikams įprasti turtai. Dvaro didžioji dauguma valstiečių ūkių buvo tušti, palivarkai sugriuvę, todėl abejotinos vertės Merkinės dvaro turtų įsigijimas didžiai nustebino vietinius žemvaldžius. Apie ūkininkavimo pradžią šiose valdose P. K. Bžostovskis rašė savo veikale Pavlovo istorija (1811 m.): „1767 metais radau Mišku apaugusią, negausiai Žmonių gyvenamą Žemę, per kurią tekėjo į Nemuną įtekanti Merkio upė.
Balno kilpos giminės herbas, kuriam priklausė Povilas Ksaveras Bžostovskis
Respublikos Įkūrimas ir Valdymas
1767 m. dvarą įsigijo Vilniaus kanauninkas Povilas Bžostovskis. Jis įvykdė ypatingas reformas. Nupirkus dvarą čia buvo apleista žemė, apylinkėse gyveno nedaug žmonių, pusiau sulaukėjusių, sunkiai išnaudojamų baudžiavos. 1770 m. italų architektas Karlas Spampanis pastatė čia ankstyvojo italų klasicizmo stiliaus rūmus. Tuo pat metu dvarininkas pradėjo valstiečius šviesti, atitraukė nuo girtavimo. Iš 4 rimtesnių ūkininkų sudarė tarybą, davė kaimiečiams statutą ir savivaldą, įsteigė Paulavos respubliką.
1769 m. kunigas P. K. Bžostovskis išleido įstatymą, kuriuo remiantis turėjo būti organizuojamas Gyvenimas Pavlovo valdose savivaldos pagrindais. 8 paragrafų įstatymas apėmė: katalikų pareigas, teisingumą, teismo pranešimus, žemvaldžių policiją, Mokyklas ir gydytojus, valstiečių mokesčius. Remiantis šiuo įstatymu buvo paskelbta savivaldos Respublika, kurią sudarė mokesčius mokantys piliečiai, bajorai, nuolatiniai gyventojai ir kampininkai. Pavlovas, kuriam buvo suteiktas administracinio ir politinio centro statusas, turėjo vykdyti šios miniatiūrinės Valstybės Valstybėje sostinės funkcijas. Remiantis A. Vojevodskaitės, paminklų restauravimo projektavimo instituto specialistės, tyrimais, Pavlove buvo Rotušė, Povilo ir Petro bažnyčia, karčiama, 12 namų. Iki 1786 m. Pavlovas išaugo iki 170 namų gyvenvietės. P. K. Bžostovskis isteigė kaimus laisviems piliečiams: Bžostovo, Ksaverov, Zamojscė, Pavlov.
Rotušėje nuo 1769 m. veikė Mokykla piliečių Vaikams. Čia vykdavo piliečių susirinkimai-sesijos. Remdamasis įstatymu P. K. Bžostovskis įsteigė administraciją. Vyriausias šioje Respublikoje buvo gubernatorius, turtų savininko įgaliotas, toliau jo pavaduotojas-vietininkas. 1770 m. Pavlovo Respublikoje valstiečiams įsteigtos Žemės ūkio Mokyklos. Jose mokyta iš specialiai tam užsakomų ir redaguojamų fakultatyvinių vadovėlių. P. K. Bžostovskio darbas „Apie žemdirbystę Pavlove gyvenančių ūkininkų patogumui“ (Vilnius, 1770 m.) buvo skirtas valstiečių žemdirbystės klausimams. Šis vadovėlis ir veikusi pradžios Mokykla tapo valstiečių Vaikų bei Žemės ūkio Mokyklų pamatu. Progresyviomis pažiūromis išsiskiriantis Respublikos prezidentas nurodė mokymuose dalyvauti ir Moterims.
XVIII a. 1784 m. kartu su Petro Svitkovskio redaguojamu „Istoriniu Politiniu Dienoraščiu“ P. K. Bžostovskis pradėjo savo lėšomis leisti priedą: ciklinį žemdirbystės vadovėlį valstiečiams pavadinimu „Ūkininkų knyga“. ,,Verta pažymėti, kad Pavlovo Respublikos švietimo sistema buvo pirmasis Europoje ir Pasaulyje nuolatinio ugdymosi sistemos taikymo pavyzdys“ , teigia lenkų tyrinėtojas, profesorius Z. Pszychodzen. Ją jungė tokios grandys: pradžios Mokykla, Žemės ūkio Mokykla su žemdirbystės apskaitos specializacija, kitaip vadinamos akademinės dienos, organizuojamos žiemą, kiekvieną antradienį, skirtos abiejų lyčių suaugusiems bei žemdirbystės patarimai. Praktika parodė, kad toks mokyklinis mokymas kartu su akademinėmis konsultacijomis buvo geras kaimo verslo plėtros veiksnys, iki šiol nematytas Europoje, bei nuosavybės formų transformavimo švelninimo veiksnys (XVIII a. žemės ūkio „privatizavimas“), kai panaikinus baudžiavą valstiečiai tapdavo laisvais, apsišvietusiais ir turtingais piliečiais, rašo savo knygoje Z.
Paulavos Respublikos Struktūra
Paulavos respublika gyvavo nuo 1769 iki 1795 metų, kuomet ją savo dvare įkūrė Povilas Ksaveras Bžostovskis. Ją sudarė Merkinės dvaras (34 valstiečių ūkiai), sujungtas su Turgelių palivarku (iš viso 78 valakai, apie 1640 ha). Valdė prezidentas (pats dvaro savininkas) ir valstiečių seimas.
Svarbiausi Paulavos Respublikos aspektai:
- Panaikintas lažas.
- Valstiečiams leista laisvai tvarkyti savo turtą, verstis prekyba ir amatais.
- Suteikta asmens laisvė.
- Įsteigta mokykla.
- Leisti savo pinigai.
- Turėta sava kariuomenė.
Valstybę netgi oficialiai pripažino Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius.
Paulavos Respublikos Gyventojų Gyvenimas
Pavlovo Respublika sėkmingai vystėsi, jos gyventojai gyveno gana pasiturinčiai. Apsilankantys svečiai rašė, kad mato linksmus Žmones, gyvenančius balintuose namuose su langais, su koklinėmis krosnimis ir dūmtraukiais. Aplink namą Tvarka ir švara, kiekvienas šeimininkas turi daržą ir sodą, kelias bičių Šeimas. Vaikai lanko Mokyklą, veikia teatras. Taigi Pavlovo Respublikos Žmonių buitis yra išskirtinė lyginant ją su kitų Turgeliuose bei artimuose kaimuose gyvenančių Žmonių buitimi.
Didėjo ir P. K. Bžostovskio šalininkų skaičius: Joakimas Chreptavičius, Juzefas Vybickis (tautinės giesmės kūrėjas), Laurynas Svinarskis, Petras Svitkovskis, Andžejus Zamoiskis, Stanislavas Malachovskis, Ščensnas Potockis. Vyskupas Ignas Masalskis, kunigaikštis Adomas Čartoriskis, kunigaikštiene Ona Jablonovska teigiamai vertino P. K. Daugelis užsieniečių, tais laikais keliavusių po Lenkiją, aplankė Pavlovo Respubliką. Italų keliauninkas Karosis apsilankęs Pavlove rašė: ,,ši istorija labiau panaši į pasaką, bet tai tikrovė, kurioje gyvena kultūringi, darbštūs, mokantys skaityti ir rašyti, blaivūs ir Gyvenimu patenkinti Žmonės“.
Dvarą aplankę garbingi Svečiai nustebę konstatuoja, kad P. K. Bžostovskio sumanyta mažytė Respublika funkcionuoja kaip tikra Valstybė, kurią 1777 m. Tvarkomas ūkis, funkcionuoja Mokykla, teikiama medicininė pagalba, saugų Gyvenimą užtikrina Respublikos policija. Materialinę pagalbą teikia pagalbos kasa. Veikia priešgaisrinė komanda. Gyventojai laikosi priešgaisrinės saugos taisyklių: prie namų būtini tvarkingi dūmtraukiai.
K. Bžostovskis rūpinasi gyventojų Sveikata ir sveika gyvensena. Apmoka felčerio darbą, išleidžia higienos taisyklių knygeles, skaitomos paskaitos. Gyventojų Žemėje auginami agrastai, juodieji ir raudonieji serbentai, slyvos, obelys. Žmonės paįvairina mitybą daržovėmis ir uogomis, medumi. Už gerą ūkininkavimą P. K. Bžostovskis Šv. Kalėdų metu apdovanoja pinigine premija ar derliumi, sumažina mokesčius. Labai svarbus tikslas - girtuokliavimo mažinimas. Už sveiką Gyvenimo būdą piliečiai taip pat būtinai apdovanojami. Ūkininkų pelnas siekia 3000 zlotų.
Sekmadienį, po mišių, Respublikos piliečiai renkasi dvare, aplanko biblioteką, vyksta paskaitos, organizuojami žaidimai ir šokiai, teatro spektakliai. Lietuvoje Pavlovo Respublika vadinama Lietuvos Akademija. P. K. Bžostovskis išsiskyrė organizaciniais, išradėjo, administraciniais, teisiniais, raštininko, mediatoriaus, žinių ir pažangos platintojo gabumais. Būdamas radikaliųjų pažiūrų smogė skaudų smūgį feodalizmo pagrindams kaime. Smerkė baudžiavinį priklausymą bei visą samdomąją baudžiavinę santvarką. Iškėlė postulatus, suteikiančius valstiečiams pilietines Laisves, pavyzdžiui, galimybę eiti valstybinę tarnybą, rinkti Valstybės valdžią bei tarnauti nacionalinėje armijoje.
Paulavos respublikos teritorija šiandien
Reformos ir Jų Pasekmės
K. Bžostovskio reformos „peraugo eilinio dvarininko Sąmonę. Tuo metu jos nebuvo ir jos negalėjo būti visuotinai priimtinos. Baudžiavos panaikinimas ir valstiečių asmeninės Laisvės pripažinimas. Valstiečių ir jų turtų apsauga ir teisinių garantijų suteikimas, paremtas ginkluotosiomis pajėgomis. Žemės perdavimas amžinam naudojimui su palikuonių teise ją paveldėti. Darbo kulto, kaip aukščiausios asmeninės ir pilietinės vertės, įvedimas. Draudimas žeminti ir betarpiškumo įvedimas valstiečių kontaktuose su Bžostovskiu ir jo valdininkais. Įstatyminis investicijų ir produkcijos priklausymo vienam tikslui - stiprinti ir plėsti valstiečių savivaldą nustatymas.
Visiškas valstiečių mokesčių atidėjimas, jiems palaipsniui apsigyvenant apleistuose ūkiuose. Dvejų rumų savivaldybės, dalyvaujant visiems valstiečiams, dvarų valdininkams ir Bžostovskiui kaip Pavlovo Žečpospolitos vadovui įkūrimas ir veikla. Sėkminga kova su girtuokliavimu, vagiliavimu, lupikavimu, avantiūrizmu ir apsileidimu. Stiprios valstiečių Šeimos apsauga. Privalomojo valstiečių Vaikų pradinio ir profesinio mokymo įvedimas. Teorinis žemdirbystės mokymas ir ūkininkų pilietinis auklėjimas sueigų ir akademinių dienų metu, valstiečius supažindinant su didžiaisiais dvaro bibliotekos fondais bei Gamtos mokslų kabineto kolekcija. Valstiečių armijos taip vadinamos dvarininkų policijos įkūrimas, su tikslu kariškai ir pilietiškai auklėti valstiečius, Pavlovo Respublikos ir Valstybės gynėjus. Pagalba ir Šeimų auklėjančių Vaikus našlaičius skatinimas.
Žemdirbystės ir pirmosios medicininės pagalbos vadovėlių specialiai Pavlovo valstiečiams paruošimas ir spausdinimas. Valstiečių vaistinės įkūrimas ir nuolatinio felčerio išlaikymas. Įvedimas laisvos prekybos visais žemdirbystės produktais, skerstiniais galvijais, Miško žvėriena ir medumi. Suteikimas valstiečiams didelių (4-6 ha) ūkių su pievomis ir ganyklomis, derlingoje sujungtoje dirvoje. Karvių, arklių, jaučių, kiaulių ir avių auginimo vystymas. Priteklius aprangos, apavo, baldų, stiklo ir virtuvės indų ir 1.1. Gausus valstietiški pasilinksminimai bealkoholiniai, su dainavimu, dievirpa bei naudingų leidinių skaitymas. Kaloringas ir įvairus maistas įtraukiant importinius maisto produktus ir skoninius produktus. Žemas nuomos mokestis, neviršijantis 9-11 procentų kiekvieno ūkio vidutiniojo grynojo pelno.
Kaimo savivalda vykdė valstiečių darbštumo ir kaimo ūkio intensifikavimo kontrolę. Paskatinimai: apdovanojimai, piniginės premijos, žodiniai pagyrimai. Valstietis gaunantis didžiausiąjį derlių nusipelno apdovanojimų. Gėrėjimosi ir Pagarbos įvedimas kvietė valstiečius intensyviai ūkininkauti. Pareiga teikti žodines ataskaitas apie ūkio būklę, produkcijos rezultatus, sunkumus ir pasisekimus. Gamybinių konsultacijų organizavimas teisminių bei ūkinių sueigų metu. Piniginių nuobaudų ir įspėjimų sistemos (net iki iškėlimo iš nuomojamojo ūkio) taikymas ir jų naudojimas, kai valstietis girtuokliauja ir neprižiūri savo ūkio.
Povilas Bžostovskis likvidavo dvaro arimus ir lažą, atodirbio rentą pakeitė pinigine. Valstiečiams leido laisvai tvarkyti savo turtą, iš dalies ir Žemę, verstis prekyba ir amatais, suteikė asmens Laisvę. Įsteigė Mokyklą, stengėsi valstiečiams versti Knygas. Svarbiausias rezultatas - Dvaro pajamos padidėjo daugiau kaip du kartus. Nes valstiečiai dirbo sau - Savai Respublikai. Respubliką pripažino Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis, patvirtindamas Respublikos Konstituciją.
Šį kartą - pasakojimas apie neeilinį dvarą, išskirtinę istoriją ir pavyzdinį jo pritaikymą turizmui. Dar visai neseniai buvusio dvaro teritorija buvo eilinis šabakštynas, slepiantis liūdną dvaro likimą. Didžiausia žala dvaro statiniams buvo padaryta sovietmečiu. Tuometinį požiūrį į tokius objektus gerai žinome. Sėkmingai pergyvenę II-ąjį pasaulinį karą, dvaro pastatai atiteko kolūkiui, rūmuose buvo sandėliuojami grūdai, tiesiai priešais rūmų fasadą išdygo veršidė.
Pasak V. Drėmos, vienas to ūkio direktorių prasivogė ir, siekdamas nuslėpti nuostolius, padegė rūmus. Unikalia tam laikmečiui valstiečių gyvenimo reforma domėjosi ponai, vyskupai, kunigaikščiai, dvasiškiai, užsieniečiai. Bajorų sūnūs vykdavo tarnauti į dvarą, kad galėtų susipažinti su tokiu eksperimentu.
Tokia unikalia patirtimi domėjosi ponai, vyskupai, kunigaikščiai, dvasiškiai, užsieniečiai. Čia net atvykdavo VU profesoriai.
Respublikos Žlugimas ir Dvaro Likimas
Tačiau pasklidus gandams, (kurie deja, vėliau ir pasitvirtino) kad Rusija ruošiasi užimti žemes, respublikos įkūrėjas Pavlovo respubliką išmainė į dvarą Saksonijoje. Tokia respublika gyvavo iki 1795 metų, kai jos įkūrėjas, suprasdamas, kad Rusija valdas greitai užims (per Lenkijos-Lietuvos padalijimus), išmainė Paulavos respubliką į dvarą Saksonijoje. Naujas vadovas vis dėlto nebandė tęsti respublikos veiklos, vėl grąžino lažą ir nusavino žemę, o vėliau valdas išties okupavo Rusija.
Paulavos respublika buvo viena radikaliausių XVIII a. 2-osios pusės valstiečių reformų Abiejų Tautų Respublikoje. Po karo kunigas Bžostovskis grįžo atgal į Turgelius, nusipirko namą ir toliau klebonavo Turgelių bažnyčioje. Keisdamas savininkus ir perstatytas dvaras gyvavo iki pat 1939 metų. Karo metais čia įsikūrė vienuolės, nuo kurių paliktos degančios žvakės, tikėtina, ir užsidegė rūmai.
Dar pirmaisiais metais po II pasaulinio karo rūmai buvo sveiki. Juose buvo įsikūręs tarybinis ūkis, rūmuose buvo laikomi grūdai. Po karo dvarvietė atiteko Turgelių tarybiniam ūkiui. 1989 m. Paulavos dvaro griuvėsiai buvo perduoti Martyno Mažvydo bibliotekai, planuota čia įrengti 1,11 mln. vienetų knygų saugyklas, skaityklas, atstatyti sales, įrengti kambarius poilsiui, butus. 1992-1993 metais biblioteka restauravo koplytėlę, kiti pastatai buvo palikti likimo valiai. Nuo 2010 metų griuvėsiai priklauso Šalčininkų rajono savivaldybei.
Per pastaruosius metus pradėta tvarkyti buvusio dvaro teritorija: išpjauti nereikalingi medžiai, įrengti takeliai, pastatytas paminklinis akmuo P. K. Negaliu garsiai nesidžiaugti, kad prieš porą metų barščių džiunglės su veršidžių likučiais buvo sunaikinti ir dvaro griuvėsiams atsirado daugiau erdvės. Įrengta stovėjimo aikštelė su moderniu tualetu (kuris nakčiai buvo užrakintas, bet čia jau mano bėda), išplūkti takeliai, pastatyti informaciniai stendai ir paprastas, bet neprastas memorialinis akmuo.
Nenoriu net pradėti burbuliuoti apie tai, kad dvarą reiktų pilnai atstatyti ar panašiai - tai dar beprasmišiau už Valdovų rūmų statybą. Kaip bebūtų, džiugu, kad laiko nukamuotas dvaras virto puikia vieta piknikui, knygos pakramtymui, ramiam pasimatymui ar pasivaikščiojimui istorijos pėdsakais. Tai neabejotinai pats geriausias pavyzdys, kaip neinvestuojant milijonų ir neverkšlenant, kad jų nėra iš kur paimti, turi būti prižiūrėtas istorinis, kultūrinis paveldas. Nors su dvaro ir respublikos istorija tai nė kiek nesusiję, tačiau bent pora filmo Tadas Blinda. Pradžia scenų buvo nufilmuota prie arba pačiuose dvaro griuvėsiuose. Jei tiksliau, kadruose matoma dvaro oficina.
Paulavos respublikos koplytėlė
Koplytėlė
Koplytėlė stovi prie kelio, vedančio į Merkinės dvaro sodybą, vad. Pavlovo respublika, iš šiaurės pusės. Pastatyta XVIII pab. - XIX a. Koplytėlė yra kvadratinio plano, trijų tarpsnių su skulptūra „Kristus, nešantis kryžių". Koplytėlė buvo išmūryta iš raudonų plytų. XX a. pirmoje pusėje, vykdant koplytėlės remonto darbus, cokolis ir kolonų mūras buvo apmūrytas papildoma eile plytų ir nutinkuotas.
tags: #paulavos #respublika #zemelapis #merkines #dvaro #sodyba