Mirties atveju, kai asmuo palieka turtą, kyla klausimas, kaip šis turtas bus padalintas. Lietuvoje paveldėjimo procesą reglamentuoja įstatymai, kurie numato aiškią tvarką, kaip turtas paskirstomas įpėdiniams. Tačiau ne visada viskas vyksta sklandžiai, todėl svarbu žinoti pagrindinius paveldėjimo principus ir taisykles.
Kaip galima paveldėti turtą?
Paveldėti turtą galima pagal įstatymą arba testamentu.
Paveldėjimas Pagal Įstatymą
Jeigu asmuo nesudaro testamento, preziumuojama, kad jo valią atitinka tokie paveldėjimo santykiai, kokie nustatyti įstatymo. Paveldėjimas pagal įstatymą įvyksta tada, kai palikėjas nebuvo sudaręs testamento arba testamentas ar jo dalis pripažinta negaliojančiu. Jeigu miręs asmuo (palikėjas) nepaliko testamento arba testamente nurodyti įpėdiniai atsisako priimti palikimą, paveldėjimo procesą reglamentuoja įstatymas. Pagal įstatymą, teisę paveldėti mirusiojo turtą turi jo giminaičiai ir sutuoktinis.
Giminystės Linijos
Teisine prasme giminystė apibrėžiama kaip kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK) skiria dvi giminystės linijas:
- Tiesioji giminystės linija: tarp protėvio ir palikuonių (prosenelių, senelių, tėvų, vaikų, vaikaičių, provaikaičių ir t.t.).
- Šoninė giminystės linija: tarp asmenų, kilusių iš bendro protėvio (brolių ir seserų, pusbrolių ir pusseserių, dėdžių arba tetų ir sūnėnų arba dukterėčių ir t.t.).
Lietuvos teisinis reglamentavimas suteikia teisę paveldėti tik tiesiosios ir šoninės linijos giminaičiams. Jeigu asmuo nepatenka į bent vieną iš šių giminystės linijų, jis neturi teisės paveldėti mirusiojo turto.
Įpėdinių Eilės
Civiliniame kodekse įtvirtintas baigtinis įpėdinių šešių eilių sąrašas, kurie turi teisę paveldėti pagal įstatymą. CK 5.11 straipsnis nurodo įpėdinių pagal įstatymą eiles. Įpėdinių eilės:
- Pirma eilė: palikėjo vaikai (įskaitant įvaikius) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.
- Antra eilė: palikėjo tėvai (įtėviai) ir vaikaičiai.
- Trečia eilė: palikėjo seneliai (tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės) ir palikėjo provaikaičiai.
- Ketvirta eilė: palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės (tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės).
- Penkta eilė: palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos).
- Šešta eilė: palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Teisininkas atkreipia dėmesį į tai, kad paveldint pagal įstatymą, aukštesnės eilės įpėdiniai turi pirmumą paveldėti palikėjo turtą lygiomis dalimis. Aukštesnės eilės įpėdiniai turi pirmumą paveldėti palikėjo turtą lygiomis dalimis. Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi tik jeigu aukštesnės eilės įpėdiniai nepriėmė palikimo arba jų tiesiog nėra.
Antros eilės įpėdiniai pagal įstatymą paveldi tiktai kai nėra pirmos eilės įpėdinių arba jie nepriima ar atsisako palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Atkreiptinas dėmesys, kad įvaikiai bei jų palikuonys, paveldintys po įtėvio, jo giminaičių mirties, prilyginami įtėvio vaikams ir jų palikuonims.
„Pagal nurodytą tvarką būtų galima pamodeliuoti situaciją. Tarkim mirusysis turėjo tris vaikus, tokiu atveju kiekvienas vaikas atitinkamai paveldėtų 1/3 viso mirusiojo turtą. Jeigu du vaikai atsisakytų priimti palikimą, visas turtas atitektų likusiam vaikui.
Sutuoktinio Paveldėjimas
Išskirtinė tvarka paveldint pagal įstatymą taikoma mirusio asmens sutuoktiniui. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Palikėjo sutuoktinis nėra priskiriamas įpėdinių pagal įstatymą eilėms, tačiau jis turi teisę paveldėti kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais.
- Su pirmos eilės įpėdiniais - sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jei pirmos eilės įpėdinių yra daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi mirusiojo turtą lygiomis dalimis kartu su pirmos eilės įpėdiniais.
- Jeigu sutuoktinis paveldi mirusiojo turtą kartu su antrosios eilės įpėdiniais (palikėjo tėvais ir vaikaičiais), sutuoktiniui priklauso pusė mirusiojo palikimo.
- Jeigu pirmos ir antros eilės įpėdinių nėra arba šie nepriima palikimo, visą palikimą paveldi pergyvenęs sutuoktinis.
Sutuoktinis nėra nurodytas nei vienoje eilėje, nes pergyvenęs sutuoktinis nėra laikomas įpėdiniu. Tačiau tai nereiškia, kad sutuoktinis neturi jokios teisės į paliktą turtą, pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal specialią teisę kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais.
„Taigi, jeigu dar kartą pažvelgtume į prieš tai nagrinėtą situaciją, kad mirusysis turėjo tris vaikus ir pridėtume sutuoktinę, tai pagal paminėtas taisykles visi 3 vaikai ir sutuoktinė paveldėtų lygiai po vieną ketvirtadalį viso palikimo.
Paveldėjimas Pagal Testamentą
Paveldėjimas pagal įstatymą neįvyksta, jeigu buvo sudarytas testamentas. Tokiu atveju, jeigu palikėjas sudaro testamentą t.y. Testamente asmuo (testatorius) gali laisvai nuspręsti, kam palikti savo turtą. Testamente išreiškiama tik testatoriaus valia. Jis gali laisvai nuspręsti, kas paveldės jo turtą - pinigus, nekilnojamąjį turtą, vertingus daiktus ar kitą nuosavybę. Asmuo, nusprendęs sudaryti testamentą, turi teisę palikti savo turtą bet kuriems asmenims.
Tačiau įstatymas numato tam tikras išimtis, siekiant apsaugoti artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama. Pasak teisininko, būtina žinoti, kad testatorius nėra visiškai laisvas palikti visą savo turtą tretiesiems asmenims ir visiškai pamiršti likusius šeimos narius.
Privalomoji Palikimo Dalis
Tais atvejais, kai palikėjas artimiausius šeimos narius (vaikus, sutuoktinį, tėvus), kuriems būtina parama, nušalina nuo palikimo, tokiems asmenims suteikiama teisė į privalomąją palikimo dalį. Pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį teisę į privalomąją palikimo dalį turi: palikėjo vaikai (įvaikiai), palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas. Turi patekti į nustatytų asmenų ratą t. y.
Įstatymų leidėjas teisės į privalomąją palikimo dalį institutu apsaugo tuos artimiausius šeimos narius, kurie negali užtikrinti savo ekonominio egzistavimo. Juo nėra siekiama užtikrinti šeimos narių aukšto gyvenimo standarto. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, šeimos narys, norintis pasinaudoti teise į privalomąją palikimo dalį, turi atitikti šias sąlygas:
- Turi patekti į nustatytų asmenų ratą (vaikas, sutuoktinis, tėvas).
- Asmeniui palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas.
- Palikėjas testamentu šiam asmeniui neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą.
Tačiau būtina pažymėti, kad asmenys privalomąją palikimo dalį gali gauti tik atsižvelgiant į įstatyme nustatytas įpėdinių eiles. Jeigu yra pirmos eilės įpėdinių, t.y. vaikų (įvaikių), teisė į privalomąją palikimo dalį priklauso jiems, o palikėjo tėvai (antros eilės įpėdiniai) - šios teisės neįgyja.
Įstatyme yra numatyta, kad nepaisant testamento turinio, palikėjo vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai) ir sutuoktinis paveldi pusę tos dalies, kuri jiems priklausytų paveldint pagal įstatymą. Tarkim, jeigu tėvas turi du vaikus ir testamentu vienam iš jų užrašo visą savo turtą, tokiu atveju vaiko, kuris pagal testamentą neturi paveldėjimo teisės, privalomoji palikimo dalis būtų 1/4, t.y. pusė tos dalies, kuri jam priklausytų paveldint pagal įstatymą, kas minimo pavyzdžio atveju būtų 1/2. Įstatymas taip pat numato, kad nustatant privalomosios dalies dydį yra atsižvelgiama į paveldimo turto vertę, įskaitant įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų vertę (CK 5.20 str.
Išlaikymo reikalingumo įrodinėjimo našta tenka asmeniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį. Teisė į privalomąją palikimo dalį nesiejama su palikėjo teiktu išlaikymu. Ta prasme jeigu palikėjas iki savo mirties teikė išlaikymą asmeniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, tai viena ši aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl teisės į privalomąją palikimo dalį įgijimo.
Išlaikymo reikalingumas asmeniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, turi būti nustatytas palikėjo mirties dieną. CK 5.20 straipsnio 1 dalies normos lingvistinė analizė suponuoja, kad išlaikymo reikalingumui nustatyti neturi reikšmės asmens turtinė padėtis, buvusi iki palikėjo mirties dienos ar po palikėjo mirties dienos.
Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą.
Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinųjų savo poreikių.
Testamento Formos
Yra kelios testamento formos:
- Oficialusis testamentas: sudaromas raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinamas notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno. CK 5.28 straipsnio 1 d. nurodyta, kad oficialusis testamentas sudaromas raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinamas notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje užsienio valstybėje. Oficialiajame testamente nurodoma jo sudarymo vieta ir laikas (metai, mėnuo, diena, valandos ir minutės), sudarytojas, išvardijamas paliekamas turtas ir įpėdiniai. Surašytas testamentas perskaitomas, pasirašomas testatoriaus ir užregistruojamas notariniame registre. Informacija apie testamento buvimą ar turinį iki testatoriaus mirties nėra viešinama. Testatorius bet kada gali pakeisti, papildyti ar panaikinti savo testamentą bei sudaryti naują. Dėl oficialaus testamento sudarymo kreipkitės į notarą.
- Asmeninis testamentas: testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. CK 5.30 straipsnio 1 d. numatyta, kad asmeninis testamentas - tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba. CK 5.31 str. 1 d. nurodyta, kad asmeninį testamentą testatorius gali perduoti saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui užsienio valstybėje. Tai yra asmens teisė, bet ne pareiga. Priimant testamentą saugoti, turi būti nustatyta testatoriaus asmenybė. Apie testamento priėmimą saugoti surašytas aktas, kuriame nurodyta, kad nepažeisti šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimai, taip pat aprašytos voko išvaizda, voko apsaugos nuo pažeidimų priemonės, nurodyti testatoriaus vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, testamento sudarymo data, vieta bei rūšis, priėmėjo pareigos, vardas ir pavardė. Aktą pasirašė testatorius ir testamentą saugoti priėmęs pareigūnas. Priimtas testamentas saugomas priėmusios įstaigos seife. Testatorius bet kada gali testamentą atsiimti. Jei asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti, jis po testatoriaus mirties turi būti pateiktas teismui ne vėliau kaip per vienerius metus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškina, kad teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą. Tai suteikia teisę paveldėtojams priimti palikimą, atsisakyti jo ar gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Taigi, asmuo gali pats surašyti asmeninį testamentą, kuriame būti išsprendžiami jo turto, turtinių teisių, skolų paveldėjimo klausimai po asmens mirties, tačiau labai svarbu laikytis įstatymo numatytų reikalavimų tokiam testamentui sudaryti. Be to, jeigu yra reikalinga asmeninį testamentą patvirtinti teisme, neretai kyla klausimai, ar tikrai asmeninis testamentas surašytas būtent to asmens, ar tikrai jo valia buvo niekieno neveikiama ir pan., neretai toks testamentas netenkina visų būtinųjų reikalavimų, įtvirtintų CK 5.30 str., dėl ko asmeniniai testamentai lieka teismo nepatvirtinti, todėl negali būti vykdomi.
- Bendrasis sutuoktinių testamentas: dokumentas, kuriuo abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria įpėdiniu. Tokį testamentą gali sudaryti tik susituokę asmenys, ir jis turi būti patvirtintas notaro. Bendruoju sutuoktinių testamentu kiekvienas sutuoktinis palieka visą savo turtą vienas kitam. Bendrasis sutuoktinių testamentas gali būti panaikintas vieno iš sutuoktinių valia, pateikus notarui pareiškimą. Bendrasis sutuoktinių testamentas netenka galios, jei iki pirmojo sutuoktinio mirties santuoka nutraukiama, paduodamas prašymas nutraukti santuoką arba sutuoktinis davė sutikimą išsituokti.
Palikimo Priėmimas
Palikimas gali būti priimamas pateikiant pareiškimą notarui arba pradėjus turtą faktiškai valdyti. Kadangi siekiant įrodyti, kad palikimas buvo priimtas faktiškai jį valdant tektų kreiptis į teismą ir pateikti įrodymus, kad palikimas buvo valdomas, naudojamas arba disponuojamas kaip savas. Paprastesnis būdas yra kreiptis su pareiškimu į palikimo vietos atsiradimo notarą per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties. Kartu su pareiškimu pateikiami dokumentai, kurie pagrįstų įpėdinio teisę paveldėti (mirties liudijimas, giminystės ryšį įrodantys dokumentai ir kt.). Pareiškimas turi būti paduodamas per 3 mėn. nuo palikėjo mirties.
Asmeniui kreipiantis į notarą dėl palikimo priėmimo, notaras turėtų išaiškinti palikimo priėmimo formas ir jų teisines pasekmes. Notaras patikrina Testamentų registre ar buvo sudarytas testamentas. Notaras išduoda vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo, kurį įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites turi pateikti antstoliui.
Siekdami priimti palikimą būtina per tris mėnesius kreiptis į palikimo vietos atsiradimo notarą. Notarų veiklos teritorijos skelbiamos viešai internete. Palikimas gali būti priimtas ir faktiškai pradėjus turtą valdyti, tačiau šiuos faktus paskui tenka įrodinėti teisme, todėl visais atvejais siūlytina laiku kreiptis į notarą.
Skolos Paveldint Turtą
Svarbu žinoti, kad prieš paskirstant turtą įpėdiniams, iš jo vertės pirmiausia padengiamos visos mirusiojo skolos. Pasak teisininko, į paveldimo turto sudėtį patenka ir palikėjo buvę įsipareigojimai (skolos). Todėl gali pasitaikyti tokių atvejų, kad palikėjo skolos viršija paveldimo turto vertę. Tokiu atveju už palikėjo skolas įpėdiniui tenka atsakyti visu savo asmeniniu turtu, nebent įpėdinis priima palikimą pagal apyrašą, tokiu būdu apribodamas savo atsakomybę už palikėjo skolas tik paveldėtu turtu.
Gali atrodyti, kad vienintelis būdas išvengti tokios situacijos yra atsisakyti palikimo arba jo nepriimti. Tačiau prieš priimant paliki įpėdinis ne visada žino tikslios skolų sumos ir kreditorių skaičiaus. Norėdamas priimti palikimą pagal apyrašą, įpėdinis turi išreikšti tokį norą paduodamame pareiškime dėl palikimo priėmimo.
Mokesčiai Paveldint Turtą
Paveldėjus turtą, gali tekti mokėti mokesčius. Lietuvoje galioja Paveldimo turto mokesčio įstatymas, pagal kurį mokamas 5 proc. mokestis, jei paveldima mažiau nei 150 tūkst. eurų vertės turto, ir 10 proc. mokestis, jei paveldima daugiau nei 150 tūkst. eurų vertės turto. Mokesčiai skaičiuojami nuo 70 proc. viso turto vertės.
Šiuo mokesčiu yra neapmokestinami paveldėję sutuoktiniai, vaikai, tėvai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys arba kai paveldimas turtas neviršija 3000 Eur.
Be to, norint paveldėtą turtą parduoti, privalu sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris lygus 15 ar net 20 procentų nuo skirtumo tarp parduodamo turto vertės jį paveldėjus ir parduodant.
Individualios Įmonės Paveldėjimas
Pasak AVOCAD teisininko, įstatymas numato tam tikrą paveldėjimo specifiką, kai objektas yra individuali įmonė. Įstatymas numato tam tikrą paveldėjimo specifiką, kai objektas yra individuali įmonė. Kelių asmenų paveldėtą individualią (personalinę) įmonę pirmenybės teise gauti natūra turi tas įpėdinis, kuris pats nori ir gali tvarkyti paveldėtą įmonę. Šiuo atveju taip pat atsižvelgiama į gaunančio įmonę natūra galimybę atsiskaityti su kitais įpėdiniais.
Notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi išsiaiškinti, kokia yra visų įpėdinių pozicija dėl noro ir galimybių tvarkyti paveldimą įmonę.
Paveldėjimo procesas gali būti sudėtingas, todėl rekomenduojama kreiptis į teisininką, kad būtų užtikrintas tinkamas palikimo priėmimas ir išvengta galimų problemų ateityje.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
Kas nustato įpėdinių giminystės ryšį su palikėju?
Įpėdinių giminystės ryšį su palikėju nustato paveldėjimo bylą tvarkantis notaras, vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis.
Ar galima atsisakyti tik dalies palikimo?
Ne, palikimas gali būti priimamas tik visas arba jo atsisakoma. Negalima priimti tik dalies palikimo, pavyzdžiui, tik turto, bet ne skolų.
Ką daryti, jei praleidau terminą palikimui priimti?
Įstatymas numato teisę įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, jį atnaujinti kreipiantis į teismą, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Šiame straipsnyje pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija.
tags: #paveldejimas #tetos #turto