Šiame straipsnyje aptariamas komisijos teisės tikrinti patalpas reglamentavimas Lietuvoje, atsižvelgiant į teisės aktų, teismų praktiką, Europos Komisijos ir Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) poziciją.
Viešųjų Pirkimų Tarnyba (VPT) ir Jos Funkcijos
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) yra svarbi institucija, vykdanti priežiūrą ir stebėseną viešųjų pirkimų srityje. VPT renka, kaupia ir analizuoja informaciją apie pirkimus, sudarytas pirkimų sutartis, preliminariąsias sutartis ir pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus, pirkimų ginčus, nustatytus pirkimų tvarkos pažeidimus ir pirkimų praktikoje pasitaikančias problemas.
VPT funkcijos apima:
- Informacijos apie viešuosius pirkimus rinkimą, kaupimą, analizavimą ir viešinimą.
- Teisės aktų reikalavimų laikymosi priežiūrą.
- CVP IS administravimą.
- Pirkimų specialisto žinių patikrinimo turinio nustatymą.
Ši VPT vykdoma prevencinė funkcija padeda perkančiosioms organizacijoms taikyti VPĮ, užtikrina jų veiklos, susijusios su viešaisiais pirkimais, atitiktį teisės aktams, didina skaidrumą, mažina teisinius ginčus, sudaro galimybes tiekėjams dalyvauti pirkimuose.
VPT taip pat bendradarbiauja su Europos Komisija pirkimų teisės aktų taikymo klausimais ir turi pareigą teikti stebėsenos ataskaitas.
Teisės Aktai ir Reglamentavimas
Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja teisės aktų hierarchiją, kur poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai. Poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais.
Poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Kitaip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių aktų atžvilgiu.
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) turi teisę gauti iš perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų informaciją ir dokumentus, reikalingus Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijoms atlikti, taip pat laikinai, ne ilgiau kaip 30 dienų, paimti iš perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų šių dokumentų originalus, įforminusi tai dokumentų poėmio aktu.
Vertinimo objektai atrenkami Prevenciniais tikslais atrinktų pirkimų priežiūros atlikimo ir jos rezultatų įforminimo taisyklių, patvirtintų VPT direktoriaus 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1S-172, ir Pranešimų vertinimo darbo grupės darbo reglamento, patvirtinto VPT direktoriaus 2022 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 1S-49, nustatyta tvarka.
Administracinė Atsakomybė
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) numato atsakomybę už įvairius pažeidimus viešųjų pirkimų srityje:
- ANK 175 straipsnis: Energijos ar kuro pirkimo taisyklių pažeidimai.
- ANK 184 straipsnis: VPĮ, PĮ, GPĮ, Koncesijų įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimai.
- ANK 515 straipsnis: Tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas.
Administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja ANK 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą.
Teismų Praktika
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) yra konstatavęs, kad valdžios institucijų sistema yra sukurta taip, kad kiekviena institucija turi jos paskirtį atitinkančias priskirtas funkcijas, kompetenciją, kurių privalo laikytis. Kiekvienas viešojo administravimo subjektas veiklą vykdo teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose.
Viešojo administravimo subjekto administracinį teisinį statusą sudaro tokie elementai kaip uždaviniai, funkcijos, teisės ir pan. Kiekvieno šio elemento vaidmuo nurodytame kontekste yra skirtingas, todėl jie negali būti tapatinami arba tam tikros analizės būdu iš vienų išvedami kiti. Tai reiškia, kad viešojo administravimo subjekto administracinis teisinis statusas juridiškai turi būti aiškiai ir konkrečiai apibrėžtas teisės aktuose.
Pirkimų Specialisto Atestavimas
VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad VPT renka, kaupia ir analizuoja informaciją apie pirkimus, sudarytas pirkimų sutartis, preliminariąsias sutartis ir pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus, pirkimų ginčus, nustatytus pirkimų tvarkos pažeidimus ir pirkimų praktikoje pasitaikančias problemas.
Komentuojamas VPĮ punktas įtvirtina vieną iš VPT funkcijų - nustatyti pirkimų specialisto žinių patikrinimo turinį, kurio pagrindu formuojami testo klausimai specialisto žinių patikrinimui ir, išlaikius egzaminą, išduodamas specialisto pažymėjimas.
Pirkimų specialistas atestuojamas nuotoliniu būdu, prisiregistravęs virtualios atestacijos sistemoje (toliau - VAS), naudodamasis savo (išskyrus, kai atestavimas atliekamas VPT) IT priemonėmis.
Atestavimas laikomas pradėtu, kai pirkimų specialistas VAS aktyvuoja funkciją „pradėti testą“, ir pasibaigia, kai pateikiamas atsakymas į paskutinį klausimą ir pirkimų specialistas patvirtina testo užbaigimą, arba kai pasibaigia atestavimui skirtas laikas.
Testas VAS sugeneruojamas individualiai kiekvienam testą laikančiam pirkimų specialistui iš atsitiktinai parinktų klausimų, esančių VAS klausimų bazėje.
Svarbu: Asmuo, siekiantis gauti pirkimų specialisto pažymėjimą arba pratęsti jo galiojimą, turi Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka registruotis Viešųjų pirkimų tarnyboje pirkimų specialisto žinioms patikrinti, pasirinkdamas žinių patikrinimo datą ir laiką 20 darbo dienų nuo registracijos dienos laikotarpiu.
Pirkimų specialistas, atlikęs registraciją VAS atestavimo atlikimui, privalo sumokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliavą.
VPT siūlo pirkimų specialistams, rengiantis žinių patikrinimo testui, susipažinti su pateikta metodine informacija, teisės aktais, reglamentuojančiais pirkimus, mokymų įrašais, aktualia teismų praktika, įstatymų komentarais (įvertindami įstatymų pakeitimus).
