Vakarų Europos bei Azijos šalys gali pasigirti jau keliasdešimt kartų besitęsiančiais šeimos verslais. Nenuostabu, jog paveldėjimo planavimas, kuris Lietuvoje vis dar retai diskutuojama tema - jiems jau įprasta. Istorija rodo, jog teisinga turto valdymo, priežiūros bei tęstinumo strategija neabejotinai prisideda ne tik prie šeimos, bet ir prie visos ekonomikos gerovės.
Paveldėtas nekilnojamasis turtas - tai dažna situacija, su kuria susiduria daugelis asmenų po artimųjų netekties. Nors paveldėjimas dažnai tampa svarbia emocine patirtimi, realybėje tai taip pat susiję su teisiniais, mokestiniais bei praktiniais klausimais. Vienas iš dažniausiai kylančių praktinių klausimų - paveldėto nekilnojamojo turto pardavimas. Šis procesas ne tik reikalauja tinkamai sutvarkyti visus teisės aktų numatytus formalumus, bet ir priimti strateginius sprendimus dėl turto vertinimo, pirkėjų paieškos, mokesčių optimizavimo, sandorio dokumentacijos tvarkymo.
Paveldėjimas pagal įstatymą galimas, kai palikėjas nėra įstatymų nustatyta tvarka surašęs testamento arba testamente nėra aptartas visas palikėjo turtas. Paveldėjimas pagal testamentą galimas, kai testatorius pats sudaro testamentą, o po mirties jo turtas padalomas pagal išreikštą valią.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad tiek įpėdinis pagal įstatymą, tiek pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Norint priimti palikimą, reikia per 3 mėnesius kreiptis į atitinkamą instituciją, t.y. notarą arba teismą. Paprasčiausias ir lengviausias kelias yra kreiptis į notarą, tačiau jeigu įpėdinis nėra užtikrintas dėl palikėjo skolinių įsipareigojimų, tinkamiausias variantas būtų kreiptis į teismą tam, kad būtų sudarytas turto apyrašas.
Svarbu tai, kad palikimas pereina įpėdiniams nepakitęs, t.y. tokios būklės, kokios buvo palikėjo mirties metu. Iki šio liudijimo išdavimo paveldėjimo procedūros nėra baigtos, dėl to negalima daryti kategoriškos išvados apie įpėdinio paveldėjimo teisių į turtą, t. y.
Nesudarius testamento ar kitaip nepaskirsčius turto, mirties atveju jis yra padalinamas įstatyme numatytomis dalimis. Tokiu atveju ¼ mirusiojo turto atitenka sutuoktiniui(-ei), o likusi dalis padalinama vaikams po lygiai. Jei įpėdinių yra daugiau nei trys, sutuoktinis(-ė) bei kiti įpėdiniai Jūsų turtą paveldėtų lygiomis dalimis. Paveldint pagal įstatymą, į Jūsų turtą gali pretenduoti ir kiti artimieji.
Paveldėjimo procesas ir dokumentų tvarkymas
Prieš pradedant svarstyti apie pardavimą, būtina užtikrinti, kad paveldėjimo procesas būtų tinkamai užbaigtas. Paveldėjimas vyksta pagal testamentą arba pagal įstatymą. Po turto palikėjo mirties paveldėtojai turi per įstatymuose numatytą terminą (paprastai 3 mėnesius) kreiptis į notarą ir priimti palikimą arba jo atsisakyti. Jei turto yra keli paveldėtojai, jie gali priimti palikimą bendrai, jį padalyti tarpusavyje arba palikti bendrosios nuosavybės teise.
Notaras, gavęs visą reikiamą informaciją ir įsitikinęs paveldėtojų teisėmis, išduoda paveldėjimo teisės liudijimą. Šis dokumentas patvirtina, kad tam tikras asmuo (ar asmenys) yra nekilnojamojo turto savininkas. Tik gavus paveldėjimo teisės liudijimą galima toliau oficialiai disponuoti turtu, įskaitant jo pardavimą.
Atlikus paveldėjimo procedūras, svarbu paveldėtą turtą įregistruoti VĮ Registrų centre paveldėtojo vardu. Tai leis ne tik oficialiai patvirtinti nuosavybės teisę, bet ir vėliau be trikdžių parduoti turtą. Registracija reikalinga ir siekiant nustatyti tikslias turto ribas, įvertinti jo vertę bei pasiruošti būsimam pardavimo procesui.
Mirus palikėjui, kartu su juo gyvenusiam ar glaudžius ryšius palaikiusiam artimajam net minties nekyla, kad būtina tvarkyti kokius nors dokumentus, klaidingai manant, kad po palikėjo mirties niekas nesikeičia i, kad mirusiojo turto dalis jam „pereina“ savaime. Toks klaidingas manymas dažnai lemia problemas ateityje - įpėdinis negali laisvai disponuoti palikėjo turtu.
Visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą arba pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento, turi pasirinkti palikimo priėmimo būdą, t. y.
Įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti - 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos. Įstatymas numato du variantus priimti palikimą, kai 3 mėnesių terminas praleistas. Paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą patvirtinantis dokumentas. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y.
Dažnai pasitaikantis palikimo priėmimo termino praleidimo atvejis - tai kuomet mirus palikėjui, kartu su juo gyvenusiam ar glaudžius ryšius palaikiusiam artimajam net minties nekyla, kad mirus palikėjui būtina tvarkyti kokius nors dokumentus, klaidingai manant, kad po palikėjo mirties niekas nesikeičia. Jis ir toliau gyvena/naudojasi palikėjo (mirusiojo) nuosavybe taip pat kaip ir iki pastarojo mirties. Tuomet, mirus ir antrajam sutuoktiniui, mirusiojo artimieji pradeda tvarkyti dokumentus, kad priimti palikimą, pasidalyti jį tarpusavyje ir tuomet sužino, kad mirus vienam sutuoktiniui, pergyvenęs sutuoktinis neatliko jokių veiksmų, kad tinkamai priimti palikimą.
Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiškai pradėjus turtą valdyti, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre. Jeigu teikiamas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ieškinio senaties terminas nėra taikomas.
Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti.
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį.
Taigi apibendrinant darytina išvada, kad bylose dėl juridinio fakto - palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti - nustatymo faktinės aplinkybės turi būti vertinamos individualiai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiškai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. ir iki mirties momento jo teisės į turtą, turtines teises ir kt. nebuvo prarastos (perleistos tretiesiems ir kt.), kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksnius, t. y.
Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra trijų mėnesių termino.
Turto vertinimas ir rinkos analizė
Prieš pradedant pardavimo procesą, rekomenduotina atlikti profesionalų nekilnojamojo turto vertinimą. Sertifikuotas vertintojas, atsižvelgdamas į objekto būklę, lokaciją, paskirtį bei rinkos tendencijas, nustatys realią turto rinkos vertę.
Tokia informacija padeda:
- Objektyviai įvertinti pardavimo kainą.
- Išvengti per mažos ar per didelės kainos nustatymo.
- Sustiprinti derybines pozicijas su potencialiais pirkėjais.
Be oficialaus vertinimo, naudinga atlikti ir savarankišką rinkos analizę. Peržiūrėkite panašius parduodamus objektus toje pačioje vietovėje, įvertinkite jų kainas, pasiūlą ir paklausą. Tai padės suprasti, kokia strategija tinkamiausia - ar verta nustatyti šiek tiek didesnę kainą ir laukti ilgiau, ar verčiau pasiūlyti konkurencingą kainą ir parduoti greičiau.
Prieš priimant paveldimą turtą pagal paveldėjimo teisės liudijimą visais atvejais rekomenduojama pasidaryti turto vertinimą. Tokiu atveju į paveldėjimo liudijimą notaras įrašys paveldėto turto kainą ne pagal VĮ Registrų centro duomenis, kur kaina veikiausiai neatitinka tikrovės (paprastai būna žymiai mažesnė už realią pardavimo kainą), o iš Jūsų pateiktos turto vertinimo ataskaitos. Taip Jūs užbėgsite už akių ateityje galimam gyventojų pajamų mokesčiui (GPM) turtą pardavus.
Jei paveldėto nekilnojamojo turto priėmimo metu pamiršote pasidaryti turto vertinimą ir po kažkurio laiko norite jį parduoti, tai atlikti galite ir pardavimo metu. Tokiu atveju retrospektyvinis turto vertinimas bus atliekamas atgaline data, t. y. paveldėjimo datai. Ši išimtis yra taikoma tais atvejais, kai turtas paveldimas iš pirmos eilės giminaičių: tėvo, mamos, senelės, senelio, brolio, sesers, vaiko, įvaikio, vaikaičio.
Jei turtą paveldėjote iš sutuoktinio ir ilgiau nei 2 metus esate jame deklaravę gyvenamąją vietą - tuomet nėra skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis ir turto vertinimas paveldėjimo metu nėra būtinas. Šiuo atveju svarbu iki pardavimo momento neišsideklaruoti iš paveldėto nekilnojamojo turto.
Turtą paveldėjus iš antros eilės ir tolimesnių giminaičių bei svetimų žmonių retrospektyvinis vertinimas parduodant nėra galimas.
Turto vertinimą reikia užsakyti iki paveldėjimo priėmimo notarų biure. Vertinimo ataskaitą gausite elektronine forma, tad lengvai ir greitai galėsite pateikti paveldėjimą tvarkančiam notarui. Jis į paveldėjimo teisės liudijimą įrašys turto vertintojų nustatytą kainą, kuri bus aukštesnė nei VĮ Registrų centro apskaičiuota kaina. Tad ir paveldimo turto mokestis bus didesnis, bet bus mažesnis Gyventojų pajamų mokestis turto pardavimo metu.
Mokesčių aspektai parduodant paveldėtą turtą
Svarbu žinoti, kad pajamos, gautos pardavus paveldėtą nekilnojamąjį turtą, gali būti apmokestinamos pajamų mokesčiu. Lietuvoje galioja tam tikros išimtys ir terminai, po kurių parduodant savo paveldėtą būstą mokesčių mokėti nereikia, tačiau reikia pasitikrinti galiojantį teisinį reglamentavimą.
Dažnai taisyklės sako, kad jei paveldėtą gyvenamąjį būstą parduodate po tam tikro laikotarpio (pavyzdžiui, praėjus daugiau nei 10 metų nuo turto įsigijimo arba gyvenant jame tam tikrą laiką), galite būti atleisti nuo pajamų mokesčio. Jei turtas buvo naudojamas komercinei veiklai ar nebuvo asmeninės gyvenamosios vietos, mokesčiai gali būti neišvengiami.
Pardavus paveldėtą nekilnojamąjį turtą, gautas pajamas reikia deklaruoti Metinėje pajamų deklaracijoje. Jei tenka mokėti pajamų mokestį, sumos turi būti sumokėtos iki atitinkamo termino.
Norint išvengti klaidų, rekomenduojama pasitarti su buhalteriu arba kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) dėl individualių konsultacijų.
Po nekilnojamojo turto pardavimo gautam pelnui apmokestinti taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas, tačiau jeigu šių ir kitų su darbo santykiais nesusijusių apmokestinamųjų pajamų metinė suma viršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio (VDU) sumą (2023 m. 120 VDU 202188 Eur; 2022 m. 120 VDU180492 Eur; 2021 m. 120 VDU 162324 Eur; 2020 m. 120 VDU 148968 Eur; 2019 m. 120 VDU 136344 Eur), Aukščiau paminėtas sumas viršijanti pajamų dalis apmokestinama taikant 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą.
Taikomos lengvatos ir išimtys:
- kai paveldėtas turtas parduodamas už tokią pat kainą, kaip ir įgytas paveldėjimo metu.
- kai paveldėtas turtas yra jūsų nuosavybė ne trumpiau kaip 10 metų. Nuo 2026 m. sausio mėn. 1 d. šis terminas trumpinamas iki 5 metų.
- kai ne trumpiau kaip 2 pastaruosius metus tai yra jūsų deklaruota gyvenamoji vieta ir iš jos nesate išsideklaravęs iki pardavimo momento.
- kai paveldėtas turtas yra jūsų deklaruota gyvenamoji vieta trumpiau nei 2 metai, bet per vienerius metus nuo pardavimo įsigyjate ir deklaruojate kitą gyvenamąją vietą.
Verta atkreipti dėmesį, kad jei nekilnojamąjį turtą paveldėjo ne vienas žmogus, o, pavyzdžiui, du sutuoktiniai, deklaruoti gyvenamąją vietą reikia abiem. Antraip pardavimo atveju gali susiklostyti situacija, kai vienas jų GPM nemokės, o kitam teks tai daryti.
Gavus apmokestinamųjų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, tokias pajamas privalote deklaruoti pasibaigus metams, iki kitų metų gegužės 1 d. Jei turtas buvo paveldėtas iš pirmos eilės giminaičių ir norite pasinaudoti mokestine išimtimi, tuomet kartu su pajamų deklaracija Valstybinei mokesčių inspekcijai reikės pateikti ir retrospektyvinį turto vertinimą. Jei gyvenate užsienyje ir esate deklaravę išvykimą iš Lietuvos - tuomet deklaruoti gautas pajamas privalote per 1 mėnesį.
Teisiniai pardavimo proceso aspektai
Dažnai paveldimas turtas priklauso ne vienam, o keliems paveldėtojams. Tokiu atveju turtas tampa bendrąja daline nuosavybe. Pardavimo procesas gali būti sudėtingesnis, jei ne visi bendraturčiai sutaria dėl kainos, pardavimo terminų ar kitų sąlygų. Jei nesutariama gražiuoju, gali tekti kreiptis į teismą dėl priverstinio nekilnojamojo turto padalijimo ar pardavimo.
Norint išvengti ginčų, rekomenduojama:
- Iš anksto susitarti dėl bendrų tikslų ir strategijos.
- Aiškiai apibrėžti kiekvieno bendraturčio įgaliojimus, dalis ir teises.
- Pasitelkti advokatą ar nekilnojamojo turto specialistą, kuris padės suderinti bendrus interesus.
Lietuvoje nekilnojamojo turto pardavimas turi būti patvirtintas notaro. Notaras patikrina sandorio teisėtumą, užtikrina, kad abi šalys suprastų savo teises ir pareigas, bei patvirtina dokumentus. Notarinis aktas užtikrina didesnį sandorio saugumą, o taip pat yra privalomas, kad sandoris būtų įregistruotas Registrų centre.
Prieš einant pas notarą, svarbu turėti:
- Paveldėjimo teisės liudijimą.
- Įregistruotas nuosavybės teises Registrų centre.
- Nekilnojamojo turto vertinimą (nebūtinai, bet rekomenduotina).
- Identifikacinius dokumentus (asmens tapatybės kortelę arba pasą).
- Jei yra bendraturčių, jų sutikimus arba notariškai patvirtintus įgaliojimus.
Dažna praktika - su potencialiu pirkėju sudaryti preliminarią sutartį, kurioje aptariamos pagrindinės pardavimo sąlygos, mokėjimo tvarka, terminai bei numatomas avansas. Avansas suteikia garantiją tiek pirkėjui, tiek pardavėjui, kad sandoris bus baigtas numatytu laiku ir sąlygomis. Preliminarioje sutartyje svarbu tiksliai apibrėžti aplinkybes, kurioms esant avansas gali būti negrąžinamas arba grąžinamas dvigubai.
Praktiniai pardavimo proceso žingsniai
Norint greitai ir sėkmingai parduoti paveldėtą nekilnojamąjį turtą, svarbu tinkamai jį pristatyti potencialiems pirkėjams.
Rekomenduojami šie žingsniai:
- Kokybiškos nuotraukos ir aprašymas: aiškus ir išsamus turto aprašymas su kokybiškomis nuotraukomis padės sudominti daugiau pirkėjų.
- Skelbimai internete: populiarūs nekilnojamojo turto skelbimų portalai, socialiniai tinklai ir specializuoti forumai - puiki vieta pritraukti susidomėjusių asmenų dėmesį.
- Reklama vietiniuose laikraščiuose ar žurnaluose: nors internetas šiandien dominuoja, tradicinė spauda vis dar gali būti naudinga, ypač jei objektas yra specifinėje vietovėje.
- Bendradarbiavimas su brokeriais: nekilnojamojo turto brokeriai gali pasiūlyti savo patirtį, kontaktus ir kompetenciją, siekiant greičiau surasti pirkėją ir gauti geriausią kainą.
Pirkėjui susidomėjus turtu, seka derybų etapas. Šiame etape svarbu:
- Lankstumas ir aiškūs prioritetai: žinokite, kokia yra minimali kaina, už kurią sutiktumėte parduoti, bei kokios kitos sąlygos (terminai, mokėjimo būdas) jums svarbios.
- Argumentai dėl kainos: turėkite paaiškinimus, kodėl nustatėte būtent tokią kainą. Remkitės vertinimo ataskaita, rinkos analize.
- Sutarimo paieška: jei pirkėjas siūlo mažesnę kainą, apsvarstykite galimybę įtraukti papildomas sąlygas (pavyzdžiui, greitesnį atsiskaitymą, mažiau formalumų).
Sutarus dėl galutinių sąlygų, pardavimas užbaigiamas notaro biure. Pirkėjas sumoka sutartą sumą, dažnai bankiniu pavedimu, rečiau - grynaisiais pinigais. Notaras patvirtina pirkimo-pardavimo sutartį, įregistruoja sandorį Registrų centre, o pardavėjas gauna likusią sumą (atskaičius avansą, jei jis buvo sumokėtas anksčiau).
Patarimai ir rekomendacijos
Paveldėto turto pardavimo procesas gali būti sudėtingas, ypač jei susiduriate su bendraturčiais, specifiniais mokestiniais klausimais ar neįprastomis situacijomis. Šiuo atveju verta kreiptis į advokatą, kuris specializuojasi paveldėjimo ir nekilnojamojo turto teisėje. Profesionalas patars, kaip išvengti klaidų ir ginčų, parengs dokumentus, padės suprasti teisinius niuansus.
Prieš parduodant paveldėtą turtą, pasitarkite su buhalteriu arba mokesčių konsultantu. Jie padės iš anksto numatyti, kiek teks sumokėti mokesčių ir ar yra būdų juos sumažinti, laikantis įstatymų. Laiku atlikti mokesčių skaičiavimai ir deklaracijos pateikimas leis išvengti papildomų sankcijų ar delspinigių.
Nekilnojamojo turto pardavimas - procesas, kuris reikalauja laiko. Paveldėto turto atveju jis gali užtrukti dar ilgiau dėl papildomų teisinių procedūrų. Nesitikėkite, kad parduosite iškart. Geriau planuokite iš anksto, pasidomėkite rinka, apgalvokite kainodarą ir pasirūpinkite visais reikiamais dokumentais, kad, atsiradus pirkėjui, nebereikėtų papildomai derinti formalių klausimų.
Paveldėto nekilnojamojo turto pardavimui nėra jokių specialių terminų ar laiko limitų. Parduoti galima tiek iš karto, tiek po metų, dešimties ar daugiau. Tik svarbu prisiminti, kad pardavimas galimas ne anksčiau, nei gausite NT paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruosite turtą kaip savo nuosavybę. Kol jis jums oficialiai dar nepriklauso, parduoti paveldėtą turtą negalima.
Jeigu Jūsų paveldėtas turtas yra strategiškai geroje vietoje (miesto centre, kurortiniame miestelyje ar pan.), jis ilgą laiką gali generuoti jums pajamas. Jeigu nesate pirmos eilės giminaitis velioniui, prisiminkite, kad turėsite susimokėti paveldimo turto mokestį bei GMP (Gyventojų pajamų mokestį nuo gauto pelno), jei tai nėra turtas, kuris priklauso jums ne trumpiau nei 10 metų. Galbūt verta palaukti ir po tų 10 metų gauti ženkliai didesnes pajamas?
Paveldimo turto mokestis: kada jis taikomas?
Paveldimo turto mokestis - tai mokestinė prievolė atsirandanti tuomet, kai paveldite turtą iš antros eilės ir tolimesnių giminaičių ar iš visai svetimų asmenų. Šis mokestis mokamas paveldimo turto priėmimo metu.
Paveldimo turto mokestį apskaičiuoti suteikta pareiga paveldėjimo dokumentus išduodantiems notarams. Šis mokestis apskaičiuojamas pagal notarams pateiktus paveldimo turto įvertinimo duomenis.
Mokestis apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės (70 proc. viso turto vertės) taikant tokius tarifus:
- kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė mažesnė kaip 150 tūkst. eurų - 5 proc. taikomas tarifas;
- kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 10 proc. tarifas.
Mokesčiu neapmokestinama:
- Iš pirmos eilės giminaičių paveldimas turtas;
- Paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 3 000 eurų.
Savivaldybės taryba gali atidėti mokesčio sumokėjimo terminus ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Savivaldybės taryba savo biudžeto sąskaita turi teisę gyventojams mažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.
Paveldimo turto mokestis sumokamas prieš paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, išskyrus atvejus, kai savivaldybės tarybos sprendimu mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas arba nuo jo sumokėjimo atleista. Deklaruoti paveldėtą turtą nereikia.
tags: #paveldeto #turto #daliu #nustatymas #keliems #paveldetojams