Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Paveldėtas nekilnojamasis turtas - tai dažna situacija, su kuria susiduria daugelis asmenų po artimųjų netekties. Nors paveldėjimas dažnai tampa svarbia emocine patirtimi, realybėje tai taip pat susiję su teisiniais, mokestiniais bei praktiniais klausimais.
Vienas iš dažniausiai kylančių praktinių klausimų - paveldėto nekilnojamojo turto registravimas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip sėkmingai užregistruoti paveldėtą nekilnojamąjį turtą, kokie dokumentai reikalingi ir kokie yra svarbūs etapai.

1. Paveldėjimo Procesas ir Dokumentų Tvarkymas
1.1 Teisinis Paveldėjimo Įforminimas
Prieš pradedant svarstyti apie registravimą, būtina užtikrinti, kad paveldėjimo procesas būtų tinkamai užbaigtas. Paveldėjimas vyksta pagal testamentą arba pagal įstatymą.
- Paveldėjimas pagal testamentą - jeigu yra testamentas, ir jis įtvirtintas notariškai, tuomet jis turi pirmumo teisę paveldėjimo procese.
- Paveldėjimas pagal įstatymą - jeigu testamentas nebuvo sudarytas, tokiu atveju turtas yra paveldimas įstatymo numatyta tvarka.
Po turto palikėjo mirties paveldėtojai turi per įstatymuose numatytą terminą (paprastai 3 mėnesius) kreiptis į notarą ir priimti palikimą arba jo atsisakyti. Jei turto yra keli paveldėtojai, jie gali priimti palikimą bendrai, jį padalyti tarpusavyje arba palikti bendrosios nuosavybės teise.
Notaras, gavęs visą reikiamą informaciją ir įsitikinęs paveldėtojų teisėmis, išduoda paveldėjimo teisės liudijimą. Šis dokumentas patvirtina, kad tam tikras asmuo (ar asmenys) yra nekilnojamojo turto savininkas. Tik gavus paveldėjimo teisės liudijimą galima toliau oficialiai disponuoti turtu, įskaitant jo registravimą.
Privalote sutvarkyti paveldėjimo dokumentus. Paveldėję turtą visų pirmą per 3 mėnesius turite kreiptis į notarą, pagal palikėjo registruotą gyvenamąją vietą. Paveldėjimo teisės ir pareigos. Priimant paveldėjimą sutinkate su visomis teisėmis ir pareigomis, prisiimate atsakomybę (skolas jeigu tokių yra).
1.2 Nuosavybės Registravimas Registrų Centre
Atlikus paveldėjimo procedūras, svarbu paveldėtą turtą įregistruoti VĮ Registrų centre paveldėtojo vardu. Tai leis ne tik oficialiai patvirtinti nuosavybės teisę, bet ir vėliau be trikdžių disponuoti turtu. Registracija reikalinga ir siekiant nustatyti tikslias turto ribas, įvertinti jo vertę bei pasiruošti būsimam pardavimo procesui.
2. Kadastriniai Matavimai
Vienas iš svarbiausių žingsnių paveldint nekilnojamąjį turtą yra kadastriniai matavimai. Šie matavimai užtikrina, kad turtas būtų tinkamai įregistruotas ir kad ateityje nekiltų jokių ginčų dėl nuosavybės.
2.1 Kada Reikalingi Kadastriniai Matavimai?
Atkreiptina, kad labai dažnai paveldėtas turtas yra neįregistruotas registrų centre. Esant tokiai situacijai, pirma reikia atlikti žemės ir pastatų kadastrinius matavimus bei suformuoti kadastrinių duomenų bylą.
Kadastrinių matavimų Jums taip pat prireiks, jei pastatėte naują pastatą arba pertvarkėte patalpas. Norėdami pastatą ar jo dalį įrašyti į kadastro duomenų bazę, kreipkitės į specialistus, kurie pasirūpins geometrinių duomenų nustatymu, planų ir kitos reikalingos dokumentacijos parengimu.
Paveldėjimo atvejai: Jeigu nekilnojamas turtas (pastatai, statiniai, patalpos, žemė) jau įregistruotas mirusiojo vardu ir yra išduotas nuosavybės pažymėjimas, paveldėtojui reikia kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo.
- Nebaigti statiniai: Norint įregistruoti ir įteisinti nebaigtus statinius (pavyzdžiui pamatus), reikia atlikti kadastrinius matavimus bei gauti iš statybos inspektoriaus pažymą apie nebaigtą statinį.
- Naujos statybos arba pertvarkymai: Kadastriniai matavimai reikalingi ir tuomet, kai pastatai ar jų dalys rekonstruojami, suremontuojami kapitališkai ar kitaip pertvarkomi.
2.2 Kaip Atliekami Sklypo Kadastriniai Matavimai?
Sklypo kadastriniai matavimai atliekami šia tvarka: pirmiausia vyksta pasirengimas matavimams, tada atliekami geodeziniai matavimai vietovėje, po to ruošiama dokumentacija, o galiausiai dokumentai užtvirtinami ir užregistruojami.
- Pasirengimas: Pirmasis žingsnis - pasikonsultuoti su geodezininku ir pasirūpinti reikalingais dokumentais.
- Geodeziniai matavimai: Atlikdami kadastrinius matavimus, geodezininkai naudojasi modernia įranga, tokia kaip GPS imtuvai, tacheometrai ir dronai.
- Dokumentacijos ruošimas: Parengta kadastrinė byla pateikiama tvirtinti atsakingoms institucijoms, pavyzdžiui, Nacionalinei žemės tarnybai.
- Registracija: Po patvirtinimo dokumentai įtraukiami į Nekilnojamojo turto registrą.
3. Dokumentų Sąrašas Registracijai
Norint įregistruoti nekilnojamąjį turtą, vien tik prašymo nepakanka. Nuosavybės teisių į nekilnojamą turtą registravimo taisykles numato Nekilnojamo turto registro nuostatai. Tam reikalinga pateikti ir kitus su nekilnojamuoju turtu susijusius dokumentus.
Visų pirma - tai dokumentai, patvirtinantys registruojamo turto įsigijimo nuosavybėn faktą. Unohub.lt specialistai primena, kad perkant, parduodant, dovanojant, paveldint ar kitaip įgyjant turtą, reikalinga naujai parengti to turto dokumentus.
Įregistruojant nekilnojamąjį turtą, reikalinga kadastrinių matavimų byla. Matavimai atliekami tiek žemės sklypui, tiek pastatams ar būstams. Žemės sklypams atliekami geodeziniai matavimai, o pastatams - statinio inventorizacija.
4. Kur Kreiptis Dėl Registracijos?
Nekilnojamojo turto registraciją atlieka VĮ Registrų centras. Norint įteisinti nekilnojamąjį turtą, reikia pateikti prašymą registrų centrui. Tai galima padaryti keliais būdais:
- Atvykus tiesiogiai į VĮ Registrų centro artimiausią padalinį.
- Siunčiant prašymą paštu į VĮ Registrų centro būstinę Vilniuje.
- Siunčiant prašymą el.paštu.
Atvykus tiesiogiai, pateikiant prašymą reikalinga pateikti ir galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu prašymą siunčiate paštu, reikia pridėti šio dokumento kopiją, jeigu el.
5. Mokesčiai
Taip pat svarbus etapas, kurį privalote žinoti, apie mokesčius paveldėjus būstą. Notaro mokesčiai - notarui mokėti turėsite visuomet, į tuos mokesčius įeina dokumentai, patikros registrų centre, bei notaro atlygis, kurį sudaro 0,1 proc. VMI mokesčiai - šie mokesčiai apskaičiuojami nuo pavedimo turto apmokestinamosios vertės (70proc. viso turto vertės).
Pagrindinis teisės aktas - Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymas.
5.1 Mokesčio mokėtojai:
- Nuolatiniai Lietuvos gyventojai.
- Nenuolatiniai Lietuvos gyventojai.
5.2 Mokesčio objektas:
- Nuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas turtas (nekilnojamasis daiktas, kilnojamasis daiktas, vertybiniai popieriai, pinigai).
- Nenuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas: kilnojamasis daiktas, kurį pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisiškai įregistruoti Lietuvoje, Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis daiktas.
5.3 Mokesčio tarifai:
Mokestis apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės (70 proc. viso turto vertės) taikant tokius tarifus:
- kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 5 procentai;
- kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 10 procentų.
5.4 Mokesčio lengvatos:
Mokesčiu neapmokestinama:
- vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimas turtas;
- vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas;
- paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 3 tūkst. eurų.
Savivaldybės taryba gali atidėti mokesčio sumokėjimo terminus ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Savivaldybės taryba savo biudžeto sąskaita turi teisę gyventojams mažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.
5.5 Deklaravimas ir sumokėjimas:
Gyventojas, paveldėjęs turtą Lietuvos Respublikoje, mokestį sumoka prieš paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, išskyrus atvejus, kai savivaldybės tarybos sprendimu mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas arba nuo jo sumokėjimo atleista. Deklaruoti paveldėtą turtą nereikia.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, paveldėjęs turtą užsienio valstybėse, iki kalendorinių metų, einančių po kalendorinių metų, kuriais turtas buvo paveldėtas, kovo 1 d. privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti vietos mokesčio administratoriui mokesčio deklaraciją ir sumokėti mokestį.
5.6 VMI mokėjimų duomenys:
Įmokų kodai Biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos.
5.7 Kiti ypatumai:
Paveldimo turto apmokestinamoji vertė ir mokestis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 24 patvirtintų Paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisyklių nustatyta tvarka. Paveldėjus Lietuvoje esantį turtą, mokestis apskaičiuojamas mokesčio administratoriaus išduodamoje Paveldimo turto apmokestinamosios vertės pažymoje pagal turtą paveldinčio gyventojo pateiktus dokumentus (notaro išduotą pažymą apie paveldimą turtą ir kitus dokumentus, reikalingus paveldimo turto apmokestinamajai vertei ir mokesčiui apskaičiuoti).
6. Nekilnojamo Turto Vertinimas
Nekilnojamas turtas vertinamas:
- Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais (privalomas turto vertinimas).
- Vidaus reikmėms.
- Kitais atvejais, kai to pageidauja užsakovas.
Nekilnojamasis turtas gali būti individualus namas, butas, įvairūs pastatai, patalpos ar žemės sklypai.
Paveldint ar dovanojant turtą, jeigu vidutinė rinkos vertė neatitinka realios turto vertės, reikalingas nekilnojamo turto vertinimas. Nors procesas ir eiliškumas bus tas pats ir prireiks tokių pačių dokumentų kaip ir įprastai parduodant žemę.
Skaičiuojant mokėtino gyventojų pajamų mokesčio dydį, pirmiausia aktuali yra paveldimo turto vertė, nuosavybės įgijimo momentu, nuo kurio būtų skaičiuojami mokesčiai pardavus turtą. Paveldėtojas turi teisę pasirinkti vieną iš šių turto vertės nustatymo būdų.
Registrų centro nustatoma turto vertė dažnai gali būti kur kas mažesnė negu reali rinkos vertė, tad jeigu planuojama paveldėta būstą parduoti ir sumokėti kuo mažiau mokesčių, paveldėtojui vertėtų rinktis individualų turto vertinimą.
Taigi apibendrinant, jeigu planuojate parduoti būstą po paveldėjimo, priimkite palikimą pagal atliktą nepriklausomą turto vertinimą ir joje nurodytą kainą, o ne rinkos nustatytą.
Reikia įvertinti būstą, ar padėti sutvarkyti reikiamus dokumentus?
7. Dažniausiai Užduodami Klausimai
7.1 Ar galiu paveldėtą turtą registruoti per atstovą?
Taip, jei negalite dalyvauti patys, galite išduoti notariškai patvirtintą įgaliojimą kitam asmeniui, kad jis sutvarkytų registracijos formalumus už jus.
7.2 Kiek laiko trunka turto registravimo procedūra?
Trukmė priklauso nuo dokumentų komplektiškumo, Registrų centro darbuotojų užimtumo. Paprastai, jei visi dokumentai tvarkingi, registracija gali būti atlikta per kelias darbo dienas ar savaites.
7.3 Ar yra terminas, per kurį privalau užregistruoti paveldėtą turtą?
Įstatymai nenumato konkretaus termino, tačiau naudinga tai padaryti kaip įmanoma greičiau, kad galėtumėte pilnai disponuoti paveldėtu turtu (jį parduoti, išnuomoti, perleisti) ir išvengti neaiškumų ateityje.
8. Teisinės Konsultacijos Svarba
Paveldėto turto registravimo procesas gali būti sudėtingas, ypač jei susiduriate su specifiniais mokestiniais klausimais ar neįprastomis situacijomis. Šiuo atveju verta kreiptis į advokatą, kuris specializuojasi paveldėjimo ir nekilnojamojo turto teisėje.
Taip pat svarbus etapas, kurį privalote žinoti, apie mokesčius paveldėjus būstą. Notaro mokesčiai - notarui mokėti turėsite visuomet, į tuos mokesčius įeina dokumentai, patikros registrų centre, bei notaro atlygis, kurį sudaro 0,1 proc. VMI mokesčiai - šie mokesčiai apskaičiuojami nuo pavedimo turto apmokestinamosios vertės (70proc. viso turto vertės). -Paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršija 3 tūkst.
Nereikėtų manyti, kad žmogui mirus žemėje lieka tik jo turtai, o skolos iškeliauja į dangų... Palikimą priimantiems įpėdiniams tenka ne tik pasirūpinti paveldimu turtu, bet ir prisiimti atsakomybę už savininko skolinius įsipareigojimus, jeigu tokių buvo.
Būna atvejų, kai tik po vieno šeimos nario mirties paaiškėja, kad asmeniniu laikytas automobilis yra lizingo bendrovės nuosavybė ir kad įmokas už jį reikia mokėti dar daug metų. Kartais palikėjo skolos būna didesnės už visą paveldėtą turtą.
Įstatymai suteikia galimybę įpėdiniams apsisaugoti nuo galimų netikėtumų ir išvengti atsakomybės už paveldimą turtą viršijančias palikėjo skolas. Palikimas įpėdiniui nevirs našta, jeigu bus priimtas pagal paveldimo turto apyrašą.
Svarbu žinoti, kad priimdamas palikimą pagal apyrašą įpėdinis prisiima ir pareigą rūpintis apyrašo papildymu, jeigu sužinotų apie palikėjo skolines teises ar pareigas, kurios nebuvo įtrauktos į apyrašą. Apie tai privalu pranešti teismui per tris darbo dienas nuo šių aplinkybių sužinojimo dienos, kad antstolis papildytų apyrašą.
Jeigu įpėdinis nuslepia dalį palikėjo turto arba nepapildo apyrašo, už palikėjo skolas jis atsako visu savo turtu. Tokiu reguliavimu įstatymas gina kreditorių interesus - po apyrašo sudarymo kreditoriai turi būti tikri, kad skolų išieškojimą bus galima nukreipti į visą palikėjo turtą.
Jeigu palikimą priimantys asmenys žino apie palikėjo turėtas skolas, apie mirties faktą reikėtų nedelsiant pranešti išieškojimą vykdančiam antstoliui. To nepadarius, vėliau gali tekti sugaišti daug laiko teismuose, kad visi tuo metu atlikti procesiniai veiksmai būtų grąžinti į pirminę padėtį.
Kartais mirusio asmens įpėdiniai, bandydami išvengti atsakomybės už palikėjo skolas, sąmoningai vengia susitvarkyti paveldėjimo dokumentus. Reikėtų žinoti, kad toks elgesys neapsaugo nuo galimų kreditorių reikalavimų. Įstatymai gina kreditorių interesus.
Kreditoriai gali kreiptis į teismą, nustatyti skolininko turto paveldėtoją ir įpareigoti jį vykdyti likusias prievoles.

„Visą paveldėjimo procesą gerokai sutrikdė ne tik pandemija ir karantinas, bet ir Registrų centro nuo praėjusių metų spalio įvesta nauja kainodara, kuri dažnai keleriopai pabrangino paveldėto turto įregistravimą. Nors Vyriausybė savo nutarimu nusprendė, kad paveldėjimo atvejais turto registravimas atpigs, tai įvyks tik nuo kovo pradžios, o dabar tebėra tas „pereinamasis laikotarpis“, kai norint užregistruoti paveldėtą turtą, tai tebekainuoja brangiai.
2020 metų spalio 1 d. įsigaliojo nauji valstybės įmonės Registrų centro paslaugų įkainiai, pagal kuriuos už nuosavybės teisės įregistravimą į kiekvieną daiktą, nepriklausomai nuo jo vertės, Registrų centrui reikia mokėti 17,19 Eur dydžio atlyginimą.
Įvestas vienodas atlyginimas už nuosavybės teisės į bet kokios vertės daikto įregistravimą yra ypač jautrus klausimas regionuose, kur absoliučia dauguma atvejų Nekilnojamojo turto registre, be žemės sklypo ir gyvenamojo namo, dar būna įregistruota bent keletas ar net dešimtys objektų - ūkiniai pastatai, lauko virtuvės, malkinės, garažai, kiemo rūsiai, šiltnamiai, tvoros, lauko tualetai ir pan. Už nuosavybės teisės į kiekvieną iš jų įregistravimą sumokamas 17,19 Eur dydžio atlyginimas.
Kilęs visuomenės nepasitenkinimui, praėjusios kadencijos Vyriausybė savo nutarimu pakoregavo Registrų centro įkainius, numatydama, kad nuo 2021 metų kovo 1 d. „Kol Registrų centras ruošiasi įgyvendinti šią pakoreguotą kainodarą, rekomenduojame savo klientams, kuriuos ir be to užgriuvo artimo žmogaus netektis ir su tuo susiję rūpesčiai, karantino negandos, nešvaistyti pinigų.
Nepamirškite, kad turite kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo. Palikimą būtina priimti laiku - per tris mėnesius po asmens mirties, o dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir turto registravimo į notarą bus galima kreiptis vėliau“, - sako M. Stračkaitis.
Dažnas atvejis, kai žmonės paveldėtą turtą parduoda patys ir vėliau kreipiasi pagalbos, kai atsiranda prievolė mokėti paveldimo turto mokestį ar gyventojų pajamų mokestį (GPM) nuo gauto pelno po turto pardavimo.
Tam tikrais atvejais taikomos išimtys ir galima nemokėti GPM po turto pardavimo. Tam reikalingos žinios, kurių dažnu atveju pritrūksta. Apie mokestines išimtis neieškoma informacijos laiku, o padarytos klaidos kainuoja brangiai - kartais ir keletą tūkstančių eurų. Tad svarbu aiškiai žinoti, kada galima parduoti paveldėtą turtą ir kaip nepasiklysti mokesčių labirintuose.
Prieš priimant paveldimą turtą pagal paveldėjimo teisės liudijimą visais atvejais rekomenduojama pasidaryti turto vertinimą. Tokiu atveju į paveldėjimo liudijimą notaras įrašys paveldėto turto kainą ne pagal VĮ Registrų centro duomenis, kur kaina veikiausiai neatitinka tikrovės (paprastai būna žymiai mažesnė už realią pardavimo kainą), o iš Jūsų pateiktos turto vertinimo ataskaitos.
Taip Jūs užbėgsite už akių ateityje galimam gyventojų pajamų mokesčiui (GPM) turtą pardavus. Jei paveldėto nekilnojamojo turto priėmimo metu pamiršote pasidaryti turto vertinimą ir po kažkurio laiko norite jį parduoti, tai atlikti galite ir pardavimo metu.
Šiuo atveju retrospektyvinis turto vertinimas bus atliekamas atgaline data, t. y. paveldėjimo datai. Ši išimtis yra taikoma tais atvejais, kai turtas paveldimas iš pirmos eilės giminaičių: tėvo, mamos, senelės, senelio, brolio, sesers, vaiko, įvaikio, vaikaičio.
Jei turtą paveldėjote iš sutuoktinio ir ilgiau nei 2 metus esate jame deklaravę gyvenamąją vietą - tuomet nėra skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis ir turto vertinimas paveldėjimo metu nėra būtinas. Šiuo atveju svarbu iki pardavimo momento neišsideklaruoti iš paveldėto nekilnojamojo turto.
Paveldimo turto mokestis - tai mokestinė prievolė atsirandanti tuomet, kai paveldite turtą iš antros eilės ir tolimesnių giminaičių ar iš visai svetimų asmenų. Šis mokestis mokamas paveldimo turto priėmimo metu.
Paveldimo turto mokestį apskaičiuoti suteikta pareiga paveldėjimo dokumentus išduodantiems notarams. Šis mokestis apskaičiuojamas pagal notarams pateiktus paveldimo turto įvertinimo duomenis.
Mokestis apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės (70 proc. viso turto vertės) taikant tokius tarifus:
| Apmokestinamoji vertė (70% rinkos vertės) | Taikomas tarifas |
|---|---|
| Iki 150 000 Eur | 5 proc. |
| Virš 150 000 Eur | 10 proc. |
Mokesčiu neapmokestinama: Iš pirmos eilės giminaičių paveldimas turtas; Paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 3 000 eurų. Savivaldybės taryba gali atidėti mokesčio sumokėjimo terminus ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Savivaldybės taryba savo biudžeto sąskaita turi teisę gyventojams mažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.
Paveldimo turto mokestis sumokamas prieš paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, išskyrus atvejus, kai savivaldybės tarybos sprendimu mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas arba nuo jo sumokėjimo atleista. Deklaruoti paveldėtą turtą nereikia.
Paveldimo turto vertinimas rekomenduojamas tuomet, kai paveldėtą turtą planuojate ateityje parduoti. Taip sumažinsite galimą Gyventojų pajamų mokestį (GPM) po turto pardavimo, tačiau padidins taikoma paveldimo turto mokestį. Kadangi paveldimo mokesčio tarifai yra mažesni už GPM tarifus, tai bet kokiu atveju sutaupysite.
Sulyk paveldėto turto pardavimu gaunamos ne tik pajamos, bet įgyjama ir pareiga sumokėti mokesčius po pardavimo.
Retrospektyvinis vertinimas atliekamas pardavimo metu, jei priimant paveldėjimą nebuvo užfiksuota rinkos kaina. Svarbu žinoti, kad ši išimtis taikoma tik turtą paveldėjus iš pirmos bei antros eilės giminaičių.
Turto vertinimą reikia užsakyti iki paveldėjimo priėmimo notarų biure. Vertinimo ataskaitą gausite elektronine forma, tad lengvai ir greitai galėsite pateikti paveldėjimą tvarkančiam notarui.
Jis į paveldėjimo teisės liudijimą įrašys turto vertintojų nustatytą kainą, kuri bus aukštesnė nei VĮ Registrų centro apskaičiuota kaina. Tad ir paveldimo turto mokestis bus didesnis, bet bus mažesnis Gyventojų pajamų mokestis turto pardavimo metu.
tags: #paveldeto #turto #registravimas