Statant ar įsigyjant būstą, svarbu žinoti, kaip skaičiuojamas bendrasis pastato plotas. Šiame straipsnyje aptarsime, kas įeina į bendrą pastato plotą, kaip jis skaičiuojamas ir kokie teisės aktai tai reglamentuoja.
Kas įeina į bendrą pastato plotą?
Bendrasis pastato plotas yra visų pastate esančių patalpų plotas (šildomų, nešildomų, esančių visuose aukštuose, nepriklausomai nuo paskirties). Tai reiškia, kad į bendrą plotą įeina:
- Visas patalpų plotas, apribotas 4 sienomis, grindimis ir lubomis.
- Visos patalpos, esančios visuose aukštuose.
- Funkcionaliai susieti priestatai.
Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 2 straipsnio 6.10 papunktį, į pastato bendrą plotą įskaičiuojama visų patalpų ir jų priklausinių (balkonų, lodžų, ant stogo numatomų terasų, verandų ir kitų priklausinių) plotų suma, m2.
Tačiau ne viskas įeina į bendrą plotą. Į bendrą plotą neįskaitoma:
- Uždarų laiptinių plotas.
- Atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių plotas.
- Liftų šachtų plotas.
- Terasos, neįstiklinti balkonai, pavėsinės.

Kaip skaičiuojamas bendrasis plotas?
Bendrasis pastato plotas skaičiuojamas sudedant visų patalpų plotus. Jei statomas sodo namelis iki 80 m2 pagal supaprastintą projektą, plotas skaičiuojamas sudedant vidinių antžeminių patalpų plotus.
Svarbu atkreipti dėmesį į mansardinių patalpų plotą, kuris skaičiuojasi nuo 1,6 m aukščio, o ne nuo grindų ploto.
Rūsio įtaka bendram plotui
Ar rūsio plotas įeina į bendrą namo ploto skaičiavimą? Tai priklauso nuo namo dydžio. Namui iki 80 kv.m antžeminio ploto rūsys į plotų sumavimą neįsiskaičiuoja. Tačiau, jei namas yra didesnis nei 80 kv.m, tai visų patalpų plotas įsiskaičiuoja į bendrą namo plotą, tame tarpe ir rūsys.
Taigi, jei norite pasistatyti sodo namelį iki 80 m2, rūsys neįsiskaičiuoja į šį plotą, t.y. antžeminė dalis gali būti 80 m2, o rūsys dar, pavyzdžiui, 40 m2.
Pavėsinės įtaka bendram plotui
Pavėsinė taip pat neįskaičiuojama į bendrą plotą, kadangi ji nėra patalpa. Tačiau, jei pavėsinė yra uždara, tuomet reikėtų tiksliai pažiūrėti, ar tai būtų atvira ar uždara, ar tai būtų kaip uždengta terasa.
Kiti svarbūs plotai
Be bendrojo ploto, taip pat svarbu žinoti, kas yra naudingas plotas, gyvenamasis plotas ir pagalbinis plotas.
- Naudingas plotas - visų šiltomis atitvaromis atitveriamų ar atitvertų patalpų plotų suma, m2.
- Gyvenamasis plotas - gyventi skirtų uždarų ar pusiau uždarų patalpų plotų suma (svetainės, valgomieji, miegamieji, darbo kabinetai, gyvenamieji kambariai, virtuvės ir kitos gyventi tinkančios šiltos patalpos, kurių grindų plotas didesnis kaip 4 m2).
- Pagalbinis plotas - visų gyvenamųjų patalpų, išskyrus kambarius, verslo patalpas, rūsius (pusrūsius) ir garažus, plotų suma.

Plotų tipai
Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinti pagrindiniai plotų tipai ir jų apibrėžimai:
| Ploto tipas | Apibrėžimas |
|---|---|
| Bendrasis plotas | Visų pastate esančių patalpų plotas (šildomų, nešildomų, esančių visuose aukštuose, nepriklausomai nuo paskirties). |
| Naudingas plotas | Visų šiltomis atitvaromis atitveriamų ar atitvertų patalpų plotų suma. |
| Gyvenamasis plotas | Gyventi skirtų uždarų ar pusiau uždarų patalpų plotų suma. |
| Pagalbinis plotas | Visų gyvenamųjų patalpų, išskyrus kambarius, verslo patalpas, rūsius (pusrūsius) ir garažus, plotų suma. |
Teisės aktai
Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys pastatų plotų skaičiavimą:
- Statybos techninis reglamentas STR 1.14.01:1999 "Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka".
- Statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“.
- Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės.
- Statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“.