Planuojant statyti pavėsinę ar kitą statinį ant sklypo ribos, svarbu žinoti galiojančius įstatymus ir nuostatus. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius reikalavimus, kuriuos reikia įvertinti prieš pradedant statybas, kad išvengtumėte konfliktų su kaimynais ir teisinių problemų.
Pagrindiniai reikalavimai statant pavėsinę
Dažnam žmogui, turinčiam nuosavą sklypą ir norinčiam jame pasistatyti pavėsinę ar stoginę, tenka susidurti su klausimu, ar pasirinkta vieta atitinka teisinius reglamentus ir ar neteks konfliktuoti dėl jos su kaimynais. Iš tiesų yra keli svarbūs dalykai, kuriuos reikėtų įvertinti prieš planuojant bet kokius statinius ir kitus įrenginėjamus objektus.
Atstumas nuo kaimynų sklypo ribų
Pagrindiniai reikalavimai, kuriuos reikia turėti omenyje, yra tai, kad jei planuojamos statybos, tai atstumas nuo pastatų iki kaimynų sklypo ribų turi būti ne mažesnis kaip trys metrai. Šiuo atveju matuojama yra nuo labiausiai išsikišusios pastato dalies. Tokia dalimi gali būti stogas ar balkonas, taigi net jei pamatas ir yra įrengtas, laikantis visų reikalavimų, tai nereiškia, kad visas pastatas juos atitinka. Tai yra taikoma ir kitiems priestatams, kurie yra vertinami kaip namo dalis, tad jei pavėsinę įrenginėsite prie pat namo ir ji bus įtraukta į pastato planą kaip jo dalis, tai teks pasirūpinti, kad ji nebūtų per daug arti kaimynų tvoros arba sklypo ribos.
Jei pavėsinė yra įrenginėjama atskirai ir yra klasifikuojama kaip statinys, tai tokiu atveju atstumas iki kaimynų sklypo ribos turėtų būti nemažesnis nei 1 metras, tačiau yra svarbu, kad ir tokiu atveju ji neturėtų daryti žalos kaimynų sklypo naudotojams. Tokia žala galėtų būti krentantis šešėlis, kuris turi įtakos derliui. Tačiau jei įrenginėjate visiškai paprastą stoginę ar pavėsinę, kuri neturi pamato ir gali būti nesunkiai perkelta iš vietos į vietą, tai jos nėra vertinamos kaip nekilnojamas turtas ir joms nėra taikomas minimalus atstumas iki kaimynų sklypo.
Statybos dažnai asocijuojasi su asmeniniu projektu - namas, sklypas, vizija. Tačiau realybėje statybos niekada nevyksta vakuume - aplink visada yra kaimynai, kurių interesai taip pat saugomi įstatymų. Neretai kyla klausimų dėl statinių, tokių kaip pavėsinės, statybos ant sklypo ribos. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai taikomi pavėsinės statybai ant sklypo ribos, kokiais atvejais reikalingas kaimyno sutikimas ir kaip spręsti galimus ginčus.
Kaimyno sutikimas: kada jis reikalingas?
Anot teisininkės Karolinos Jonaitienės, dėl nesutarimų kaimynystėje kyla daug ginčų, pasiekiančių net teismus. Norint išvengti tokių situacijų, svarbu remtis bendrosiomis teisinėmis taisyklėmis.
"Yra bendrosios teisinės taisyklės - jeigu norite tvorą statyti ant sklypo ribos, peržengiant tą sklypo ribą, visais atvejais reikia kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimo", - teigia teisininkė.
Anot jos, toks sutikimas turėtų būti raštiškas, kadangi žodinio neįmanoma įrodyti. Teisės aktai nenustato notarinės formos, užtenka rašytinio, tačiau sudarant rašytinį sutikimą rekomenduojama detaliai aptarti, kokia tvora bus statoma, nes vėliau, sudarius labai aptakų sutarimą, vėlgi, kaimynų santykiams suprastėjus, situacijų gali būti visokių.
Visais atvejais reikalingas kaimyno sutikimas, jei neišlaikomas 3 m atstumas iki sklypo ribos. Nebent pavėsinė yra visiškai be pamatų (t.y. ją galima pakelti ir nunešti).
Situacijos, kai kaimyno sutikimas privalomas:
- Visais atvejais, kai tvora statoma ant sklypo ribos konstrukcijoms ją peržengiant.
- Visais atvejais, kai statoma aklina arba šviesos pralaidumui keliamų reikalavimų neatitinkanti tvora mažesniu nei vieno metro atstumu.
Jei norite įsirengti, pavyzdžiui, tinklinę ar segmentinę tvorą, kuri yra visiškai pralaidi šviesai, kaimyno sutikimo nereikės, jei tvoros konstrukcijos neperžengs sklypo ribos. Tačiau tendencijos mūsų šalyje tokios - žmonės nori kuo daugiau privatumo ir renkasi kone aklinas tvoras. Vadinasi, tokių tvorų statybai sutikimas būtinas visais atvejais, jei nenorime tvoros sklypo šiaurinėje, pietinėje ir vakarinėje pusėje atitraukti vieno metro atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos.
Kokios formos sutikimas reikalingas?
Reikalingas kaimynų sutikimas rašytinės formos, bet kokios formos sutikimas geresnis nei nieko. Jei apiforminsit notariškai, tai galėsit jau ir teisme kautis. Rašomas laisvos formos sutikimas, kuriame būtina nurodyti sklypo, kuriame statysite pavėsinę ir kaimyninio sklypo adresus, kadastrinius numerius, savininkus. Formuluokite paprastai, suprantamai, pvz.: Antanas Antanaitis sklypo adresu: Antano g. 1, Antališkiai, kadastrinis numeris: 5555/5555:555 savininkas, sutinka, kad Petras Petraitis sklypo adresu: Antano g. 3, Antališkiai, kadastrinis numeris 5555/5555:556 savininkas, statytų pavėsinę ant sklypo ribos. Po tekstu kaimynas (arba kaimynai, jei kaimyninio sklypo savininkai yra keli žmonės) pasirašo. Nusikopijuokite kaimyninio sklypo išrašą iš Registrų centro ir padėkite į spintelę saugojimui. Kaimynų sutikimas reikalingas laisvos formos, bet galite ir notariškai patvirtinti, bet reikės pavėsinės projektą pridėti, kad būtų aiškų dėl kokio statinio sutinkama. Nebent sutikime viską aprašysite, kokios medžiagos, koks aukštis, užstatomas plotas. Nes atsiradus naujam kaimynui, gali kilti problemų.
Jei pavėsinė yra paprastų konstrukcijų, kaip apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje, nustatyti pavėsinės kategoriją galite paskaičiavus koeficientą K, vadovaujantis STR 1.01.03:2017 3 lentelėje 4.2 eilute.
Taip pat žinotina, kad vertinant konkretų objektą, pirmiausia reikėtų įvertinti, ar pavėsinė turi laikančiąsias konstrukcijas (taip pat ir pamatą, neatsižvelgiant į jo tipą), ar atitinka statinio apibrėžimą (Statybos įstatymo 2 str.
Atstumai nuo sklypo ribos
Jei kaimyno sutikimo gauti nepavyksta, būtina laikytis atstumų reikalavimų. Stogą turintys inžineriniai statiniai - stoginės, malkinės ir kt., statomi ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos. Žinoma, su kaimynu galima susitarti dėl mažesnio atstumo.
Jei kalbame apie šiltnamį, turintį įbetonuotą pamatą - jam taikomas trijų metrų atstumo reikalavimas. Tačiau jei šiltnamis prie žemės nėra tvirtinamas, tai gali būti traktuotina kilnojamuoju daiktu, kuriam atstumo reikalavimas netaikomas.
Jei pavėsinė yra įrenginėjama atskirai ir yra klasifikuojama kaip statinys, tai tokiu atveju atstumas iki kaimynų sklypo ribos turėtų būti nemažesnis nei 1 metras, tačiau yra svarbu, kad ir tokiu atveju ji neturėtų daryti žalos kaimynų sklypo naudotojams. Tokia žala galėtų būti krentantis šešėlis, kuris turi įtakos derliui.
Tačiau jei įrenginėjate visiškai paprastą stoginę ar pašviesinę, kuri neturi pamato ir gali būti nesunkiai perkelta iš vietos į vietą, tai jos nėra vertinamos kaip nekilnojamas turtas ir joms nėra taikomas minimalus atstumas iki kaimynų sklypo.
Trumpai: kiekvienas statinys, statomas prie kaimyno tvoros - turi turėti leidimą ar sutikimą kaimyno; neaišku, kokioje savivaldybėje bus tai atliekama; leidimo nereikia tik laikiniems pastatams (pvz. 3 m. laikotarpiui) ir tas pastatas turi būti be stogo, pamatai neturi reikšmės, pavėsinei geriausiai tinka stulpeliai; jei sunku gauti kaimyno leidimą ar sutikimą - pakvieskite jį į svečius ir pasitarkite, o jei niekaip neišeina susitarti, vienas kelias - metalinis karkasas ir aptraukiamas brezentu, bet gal čia ne išeitis.
Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techniniame reglamente (STR) STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“.
Trijų metrų atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Pavyzdžiui, 1 m atstumu nuo sklypo ribos pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas)) gali būti 1 m, 1,5 m atstumu - 1,5 m, 2,5 m atstumu - 2,5 m, 2,9 m atstumu - 2,9 m, 3 m atstumu - 8,5 m, 3,5 m atstumu - 9,5 m, 4 m atstumu - 10,5 m ir t. t.
Kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (SLD)?
Ar konkrečiu atveju reikalingas statybą leidžiantis dokumentas priklauso tiek nuo vietovės, kurioje yra žemės sklypas, tiek nuo tvoros aukščio. Jeigu tvoros aukštis ≥ 1 iki ≤ 2 m, tuomet ji priskiriama prie I grupės nesudėtingos kategorijos statinių. Tokiam statiniui statybos leidimo nereikia išskyrus atvejus, jei žemės sklypas patenka į bent vieną iš šių teritorijų: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritoriją, esančią 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Tvora, kurios aukštis > 2 m iki ≤ 5 m, kai aukštesnių kaip 2 m užtvarų dalių akytumas ≥ 80 proc., yra priskirtina II grupės nesudėtingiesiems statiniams. Tokiais atvejais statybos leidimas reikalingas, jeigu žemės sklypas yra bent vienoje iš šių teritorijų: mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Taigi, norint statyti aukštesnę nei 2 metri tvorą, pavyzdžiui, miesto teritorijoje SLD reikės, o kaimo - ne.
Ginčų sprendimas
Jeigu kaimynas pastatė tvorą jūsų sklype - turite raštu išsiųsti pretenziją reikalaudami tvorą pašalinti per protingą terminą. Kaimynui veiksmui nesiėmus - teks kreiptis į teismą. Savavališkai kaimyno tvoros griauti nerekomenduoju. Tik teismas gali nustatyti ir pripažinti, ar konkrečiu atveju yra pažeidžiamos žemės naudotojo teisės ir atitinkamai įpareigoti kaimyną imtis veiksmų. Savivaliavimas gali baigtis brangiai - tekti atlyginti kaimynui padarytą žalą.
Anot pašnekovės, svarbiausia - kalbėtis su kaimynais, tartis, turėti raštiškus ir kuo detalesnius sutarimus, kad tokių ginčų pavyktų išvengti.
"Kartais būna, kad susitaria - statysim tvorą. Pastato ir tada kaimynas sako, kad ne tokios tikėjosi. Arba tiesiog kaimynų santykiai dėl ko nors kito subjūra ir ta tvora tampa priežastis suvesti sąskaitas. Tai jeigu yra galimybė, siūlau prie susitarimo pridėti tvoros eskizą, jį patvirtinti parašu, kad susipažinote, numatyti, kokia ta tvora bus: ar surenkamas pamatas, koks aukštis, iš kokių medžiagų, kokios spalvos, jog nebūtų galimybės kilti ginčams, o jeigu jų kils, liksite laimėtojas", - pataria teisininkė.
Patarimai, kaip išvengti konfliktų su kaimynais:
- Prieš pradedant statybas, pasitarkite su kaimynais.
- Aptarkite visus statybos niuansus ir užfiksuokite susitarimus raštu.
- Laikykitės teisės aktų reikalavimų.
- Būkite lankstūs ir ieškokite kompromisų.
Statant pavėsinę ar kitą statinį ant sklypo ribos, svarbu atsižvelgti į visus teisinius reikalavimus ir gerbti kaimynų interesus.