Šiame straipsnyje apžvelgsime du dvarus, esančius skirtinguose Lietuvos rajonuose - Telšių ir Mažeikių, kurie abu vadinasi Pavirvyčio dvarais.
Pavirvyčio Dvaras Telšių Rajone
Pavirvyčio dvaras - buvusi dvaro sodyba, išlikusi Pavirvyčio kaime, Tryškių seniūnijoje, Telšių rajone, prie Virvytės ir Juodupio santakos, netoli kelio 4612 Tryškiai-Kiršiai. Dvaras įsikūręs 56°02′57″ š. pl. 22°33′33″ r. ilg. / 56.0491°š. pl. 22.5593°r. ilg.
Telšių rajono vieta Lietuvos žemėlapyje
Istorija
Dvaras įsikūrė XVIII a. pabaigoje ir priklausė didikams Šemetoms. Po 1812 m. prancūzmečio (Napoleono žygio į Rusiją) dvare pasiliko gyventi susirgęs prancūzų leitenantas Pjeras Druvė. Jį slaugė vienturtė dvarininkų duktė Morta. Po kurio laiko vienturtė Žemaitijos dvarininkaitė ir jos mylimasis Pjeras Druvė susituokė ir kartu su prancūzų kariuomene, pakeliui patyrę įvairiausių nuotykių, išvyko į Prancūziją, Burgundiją.
Po dviejų dešimtmečių, paklausę tėvų prašymo, Morta su vyru grįžo į Pavirvytį. Parvykę ūkininkauti į gimtinę, Druvės vietinių gyventojų buvo pavadinti Drupėmis. Pavirvyčio dvaras iki 1940 m. vasarą prasidėjusios nacionalizacijos priklausęs dviem Druvių palikuonių šeimoms, Elenai Bliumbergienei ir Michalauskams, turėjo beveik 250 ha žemės ir buvo pavyzdingas ūkis, ypač valdomas reiklaus, vokiškos tvarkos žmogaus - ūkvedžio V. Bendžiaus. Čia išaugintos kiaulės ir karvės pelnė prizinių vietų parodose Šiauliuose. Saviems reikalams buvo pastatytas ir veikė prie Juodupio vandens malūnas. Sodybą puošė tvenkinys, gyvatvorės, gėlynai.
Dvare sukauptą didžiulę meno kolekciją, kurią protingo ūkvedžio dėka pavyko išsaugoti Pirmojo pasaulinio karo metais, bei kitą turtą (baldai, gobelenai, kilimai, porceliano indai, gausi biblioteka) 1940 m. Karas sujaukė ir Pavirvyčio šeimininkų likimą. V. Michalausko tėvai buvo ištremti į Sibirą. Jų sūnus V. Michalauskas, tuo metu sirgęs, liko Lietuvoje.
Atkūrimas
200 metų amžiaus unikalus, medinis klasikinės architektūros dvaras sovietmečiu buvo niokotas bei išgyvenęs įvairių pertvarkymų, bet išlaikė autentiką ir nesugadintą fasado struktūrą. Pavirvyčio dvaro rūmai buvę prastos būklės. Savininko ir Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos lėšomis 2008 m. buvo pradėti dvaro rūmų restauravimo darbai. Maksimaliai išsaugant planinę struktūrą sutvarkyta vidaus apdaila, grindys, sumūrytos koklinės krosnys, židinys.
Pavirvytis - išskirtinis Lietuvos dvaras. Retame jų galima sutikti tikrą paveldėtoją. Valdemaras Michalauskas - vienintelis buvusių dvaro šeimininkų palikuonis, kuriam atkūrus Lietuvos nepriklausomybę sugrąžinta Pavirvyčio dvaro sodyba su aplinkine valda. Oficialiai dvaras priklauso Valdemaro ir Sofijos Michalauskų sūnui Mažvydui, įsikūrusiam Prancūzijoje, kur verčiasi teisininko praktika.
Pavirvyčio dvaro sodybos restauravimo darbai kainavo beveik 1 mln. litų, KPD savininkui skyrė 447 tūkst. Savo remonto tebelaukia šalia stovintis senojo dvaro svirno pastatas. Dvaro savininkai siekia, jog dvaras, kaip ir anksčiau, valdant jų protėviams, būtų atviras, prieinamas krašto istorija, kultūra besidomintiems žmonėms, turistams.
Koplytėlė
Netoli dvarvietės pakelėje ant kalvelės stūkso neseniai naujai pastatyta koplytėlė. Ji dabartinių Pavirvyčio dvaro savininkų užsakymu vietos meistro Sauliaus Statkaus naujai atstatyta: tiksliai pagal senosios koplyčios nuotraukas. Įdėtos autentiškos metalo detalės - kryželiai.
Koplytėlės pamato angoje nuo seno vietiniai įprato sudėti tai vienur, tai kitur iš žemės pasirodžiusius žmonių kaulus, kaukolių fragmentus. O jų aplink jų randama nemažai: netoliese būta švedkapių, galbūt ir kitų palaidojimų, todėl tiesiant kelią, tvarkant palaidojimų vietas atrandama nemažai kaulų. Šalia koplytėlės yra keletas paminklinių antkapių. Tai senieji Pavirvyčio savininkų giminės palaidojimai. Ant senų antkapių įrašai byloja: Eugenija Druvė, Antanas Ričardas Druvė.
Šalia stūksantis betoninis kryžius skirtas savanorio, artilerijos pulkininko leitenanto Kleopo Vytauto Michalausko (1890-1943), mirusio Sibire, ir žmonos Izabelės Marijos Michalauskienės atminimui.
Pavirvytės Dvaras Mažeikių Rajone
Pavirvytės dvaras - Pavirvytėje, Viekšnių seniūnijoje (Mažeikių rajone), dešiniajame Virvytės krante, prie kelio 194 Užventis-Tryškiai-Viekšniai, iš Kapėnų į Palnosus, Pavirvytės tilto prieigose.
Mažeikių rajono vieta Lietuvos žemėlapyje
Istorija
Dvaro rūmai statyti XIX a. pradžioje. Iki 1840 m. dvaro savininkas buvo Ilinčius. 1840 m. dvarą įsigijo Juozas Paulavičius. Vėliau dvaras atiteko jo sūnui Edvardui Paulavičiui, buvusiam Kališo (pietvakarių Lenkijoje) gimnazijos direktoriui. Atsidėkodami už nuoširdų darbą gimnazijos steigėjai atsisveikindami jam padovanojo gimnazijos biblioteką, kurią pedagogas parsigabeno į Pavirvytę.
E. Paulavičius apie 1910 m. Dvaro pastatus supo ūksmingas parkas, išlikęs iki šių dienų. Parkas už dvaro namo terasomis leidosi į Virvytės slėnį. Išliko apie 7,6 ha buvusio dvaro sodybvietė, pagrindinis pastatas - medinis gyvenamasis namas.
1906 m Pavirvytės dvarą įsigijo Kuršėnų notaras Viktoras Nagurskis, kuris dvarą valdė iki 1940 m. Sovietams okupavus Lietuvą, jo žmona Viktorija su dukra buvo ištremtos į Sibirą, iš kur nebegrįžo.
Iš dvarininkų Paulavičių giminės kilusi ir garsaus lietuvių rašytojo Balio Sruogos žmona Vanda Daugirdaitė-Sruogienė, karo nublokšta į Vakarus ir daugiau į tėviškę nebegrįžusi. Galiausiai aptikus 1900-ųjų nuotrauką, kurioje matoma mažytė figūrėlė yra gal penkerių metų amžiaus Vanda Daugirdaitė, būsimoji rašytojo Balio Sruogos žmona: dvarininkai Paulavičiai buvo jos seneliai.
Kultūrinis Paveldas
Galima sakyti, kad čia - viešųjų bibliotekų Ventos krašte užuomazgos, nes Paulavičiai keitėsi knygomis su kitų dvarų raštingais savininkais. Į Pavirvytę knygų 8 kilometrus iš Viekšnių pėsčiomis žingsniuodavo ir būsimieji profesoriai Mykolas, Vaclovas bei Viktoras Biržiškos, knygomis buvo keičiamasi ir su gausius tuo metu literatūros rinkinius turėjusiais Santeklių, Daubiškių dvarais.
Pavirvytės dvaras susijęs ir su pirmojo lietuviško kalendoriaus leidėju, liaudies švietėju Laurynu Ivinskiu. Jis ne kartą lankėsi Pavirvytėje, mokė Paulavičių vaikus.
Dabartinis Atkūrimas
Dabartinis Pavirvytės dvaro (Mažeikių r.) šeimininkas Antanas Naujokas. Jis čia jau 15 metų dirba. Sovietmečiu dvaro ponų namas buvo padalintas į penkis kolūkiečiams skirtus butus. Jis gyventas, kol nugyventas, išplėštas, o galiausiai apleistas, paliktas griūti.
Pasak A. Naujoko, tik čia ir Paliesiaus dvare lubos tinkuotos tokia technologija: prie lubų prikalti mediniai tašai, kietai apsukti ruginių šiaudų pynėmis, o ant jų tinkuota kalkiniu tinku. Į visus niuansus įsigilinęs ponas Antanas paaiškina, kad ruginiai šiaudai tam naudoti, nes jie turi antiseptinių savybių, nepūva ir nepelija, o šiems - ne mažiau kaip 150 metų. A. Naujokas nesmerkia buvusių gyventojų, kai kurių palikuonis pažįsta. Kita vertus, nepriežiūra turėjo ir teigiamą pusę.
Apie jo sugrįžimą, kai dvarininkų namo atkūrimo darbai jau buvo įsibėgėję, A. Kaimynas patikino - jis žinąs: tas angelas Viekšniuose vienuose namuose įmūrytas į sieną. Paaiškėjo, kad tai namai moters, kurios močiutė tarnavo pas paskutinius dvarininkus Nagurskius. Nacionalizavus dvarą, jai sovietinė valdžia ponų name skyrė kambarį kaip butą. Matydama, kad viskas čia griūva, močiutė angelą atidavė vaikams, kai jie statėsi namą Viekšniuose. Taip šis koklinės krosnies puošybos elementas atsidūrė viename iš privačių namų Viekšniuose, buvo įmūrytas svetainėje į sieną.
Pavirvytės dvaro šeimininkas yra teisininkas ir ekonomistas, pastaruoju metu dirbęs Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje, o nuo šių metų gegužės laimėjęs konkursą ir pradėjęs eiti Akmenės miesto seniūno pareigas.
Pavirvytės dvare buvo viešųjų bibliotekų Ventos krašte užuomazgos, nes Paulavičiai keitėsi knygomis su kitų dvarų savininkais, Viekšnių inteligentais, mokė skaityti dvaro kumečius.
"Paveldas ateičiai": Atgimstantys kultūros židiniai: Liubavo dvaro sodyba ir Pavirvytės dvaras
Pavirvytės Dvaro Priežastys Aplankyti
- Unikali lubų tinkavimo technologija: Atrasta unikali, vienintelė Lietuvoje lubų tinkavimo technologija - prie lubų vienas prie kito sukalti mediniai tąšai, apsukti ruginių šiaudų pynėmis, kurie užtinkuoti kalkiniu tinku.
- Vaizdinga aplinka: Dvaras įsikūręs itin vaizdingoje aplinkoje - netoli Svirkančių atodangos, tad puiki vieta pamaloninti akis nuostabiais vaizdais.
- Šimtmečius skaičiuojantys medžiai: Parke galėsite pasigrožėti didingais, kelis šimtus metų skaičiuojančiais medžiais - liepomis, kaštonais, klevais, uosiais.
- Kultūriniai renginiai: Dvare vyksta įvairūs kūrybiniai ir muzikiniai renginiai, sutraukiantys vietinę bendruomenę ir atvykstančius lankytojus.
- Netoliese esantys Viekšniai: Vos už 8 km esančiuose Viekšniuose galėsite aplankyti vaistinės muziejų, t. y. XIX a. autentišką vaistinę su receptų kambariu.
Pavirvytės Dvaro Istorijos Faktai
| Data | Įvykis |
|---|---|
| 1778 m. | Pirmas paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose |
| 1840 m. | Juozapas Paulavičius įsigyja dvarą |
| XIX a. | Edvardas Paulavičius įkuria didelę biblioteką |
| 1906 m. | Viktoras Nagurskis įsigyja dvarą |
| 1940 m. | Dvaras nacionalizuotas sovietų valdžios |
Po to, kai Pavirvytės dvaro pagrindinis pastatas buvo atnaujintas, čia įvairioms veikloms, renginiams buriasi Mažeikių rajono bendruomenė: literatai, besidomintieji istorija ir kultūros paveldu. Atgaivintame dvare vyksta įvairūs kultūriniai renginiai, renkasi bendruomenė, šeimininkas demonstruoja kiną.