Pažeistos nuosavybės teisių registracija Lietuvoje: ką svarbu žinoti?

Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą ir pan. Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, pirma reikėtų nustatyti, kokia nuosavybės teisine forma sutuoktiniai valdo turtą, identifikuoti, kuris turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti dalinamas, o kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir dalinamas nebus.

Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pavyzdžiui, jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbino mašiną ir pan., šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas:

1. Tai yra turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Taigi, jeigu automobilį/butą po santuokos sudarymo įsigijo sutuoktinis savo vardu, šis turtas priklausys abiems sutuoktiniams, nepaisant to, kas jį įsigijo ir kuris iš sutuoktinių nurodytas nuosavybės dokumentuose.
2. Bendros yra pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
3. Jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos. Tačiau jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam iš sutuoktinių, tai bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausys po santuokos sudarymo iš šios įmonės veiklos gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas. Pavyzdžiui, po santuokos sudarymo individuali įmonė buvo pertvarkytą į uždarąją akcinę bendrovę, iš esmės padidėjus jos kapitalui. Tad įmonės vertės padidėjimas, prieaugis pripažintinas bendrąja jungtine buvusios individualios įmonės savininko bei jo sutuoktinio (-ės) nuosavybe.
4. Bendras turtas taip pat yra ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Taigi, vieno sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis yra bendra sutuoktinių nuosavybė, taip pat kaip ir honoraras už profesinę veiklą. Pavyzdžiui, sutuoktinė yra rašytoja ir už išleidžiamas knygas gauna honorarą. Honoraras yra bendroji sutuoktinės ir jos vyro nuosavybė.
5. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Civilinis kodeksas pripažįsta pajamas bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto. Pavyzdžiui, vienam iš sutuoktinių asmenine nuosavybės teise priklauso butas, kuris yra nuomojamas. Už buto nuomą gaunomos lėšos priklauso abiems sutuoktiniams bendrai.

Žinoti, koks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra naudinga ir tam, kad sudarant tam tikrus sandorius, kuriems reikalingas abiejų savininkų dalyvavimas, nebūtų atimama galimybė perleisti tam tikrus nuosavybės objektus. Pavyzdžiui, jeigu pas notarą buto pardavimui atvyksta tik vienas sutuoktinis, notaras negalės patvirtinti sutarties, kadangi yra reikalingas ir antro sutuoktinio parašas. Žinoti, koks turtas priklauso abiems sutuoktiniams bendrai, yra pravartu ir todėl, kad būtų galima ginčyti sandorius dėl turto perleidimo, su kuriais vienas iš sutuoktinių nesutinka ir nebuvo davęs jiems sutikimo.

Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė apima gan platų įvairaus turto ratą.

Asmeninė sutuoktinių nuosavybė

Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?

1. Tai yra abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo. Pavyzdžiui, jeigu iki santuokos sudarymo sutuoktinė turėjo butą, jis po santuokos ir liks jos asmenine nuosavybe, ji juo galės disponuoti savo nuožiūra ir jis nebus dalinamas. Tačiau jeigu, pavyzdžiui, šis butas bus nuomojamas po santuokos sudarymo, gaunami nuompinigiai bus bendroji sutuoktinių nuosavybė.
2. Asmenine nuosavybe yra sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Taigi, jeigu, pavyzdžiui, po santuokos sudarymo kuris nors iš sutuoktinių paveldi turtą, toks turtas pripažįstamas to sutuoktinio asmeninine nuosavybe. Dovanotas sutuoktiniui turtas, jeigu dovanojimo sutartyje nenurodoma, kad turtas dovanojamas abiems sutuoktiniams, yra asmeninė apdovanotojo nuosavybė.
3. Asmenine nuosavybe taip pat yra sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai), kas yra gan logiška ir suprantama.
4. Kalbant apie intelektinę nuosavybę, kaip minėta, pajamos, gaunamos iš intelektinės veiklos, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, tačiau autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Tai yra, pavyzdžiui, teisė į patentą, prekės ženklą, asmeninė neturtinė teisė į autorystę.
5. Asmenine nuosavybe taip pat yra ir lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai. Taigi, jeigu vienas iš sutuoktinių turi verslą, įmonę, tuomet šios įmonės veiklai reikalingos lėšos, daiktai bus asmeninine sutuoktinio nuosavybe.
6. Jeigu sutuoktinis gauna tokias ypatingo pobūdžio lėšas, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims, šios lėšos bus asmeninės to sutuoktinio. Pavyzdžiui, sutuoktinis pateko į avariją, kurios rezultate buvo sužalota jo sveikata. Nagrinėjant bylą teisme, buvo kaltu pripažintas vairuotojas, kuris sumokėjo iš jo priteistą pinigų sumą už sveikatos sužalojimą. Gauta pinigų suma priklauso tik sveikatos sužalojimą patyrusiam sutuoktiniui. Arba, pavyzdžiui, dėl darbe įvykusio nelaimingo atsitikimo sutuoktinis buvo sužalotas, ko rezultate jam buvo išmokėta sveikatos draudimo išmoka.
7. Paskutinis asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas yra sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Pavyzdžiui, po santuokos sudarymo sutuoktinis parduoda asmenine nuosavybės teise jam priklausantį butą, o notaras pirkimo-pardavimo sutartyje pažymi, kad lėšos už butą yra gaunamos kaip asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Pažymėtina, kad šio punkto nenurodžius, gautos lėšos bus laikomos bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe.

Sutuoktiniui padovanotas ar jo paveldėtas turtas - jo asmeninis turtas.

Šiame straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.

Procesiniai aspektai

Nagrinėjant bylą teisme dėl skyrybų ar turto padalinimo, pirma nustatytina sutuoktinių turto nuosavybės rūšis. Nuo turto nuosavybės formos priklausys, kuriam sutuoktiniui tas turtas atiteks, ar turtas bus dalinamas ar ne.

Civilinis kodeksas pateikia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, kuri reiškia, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į šią prezumpciją, įrodinėti reikia būtent aplinkybę, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Atitinkamai kyla klausimas, kokiomis priemonėmis galima įrodinėti turto nuosavybės rūšį.

Civilinis kodeksas aiškiai apriboja įrodymų ratą ir nurodo, kad faktas, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pavyzdžiui, pagal turto prigimtį savaime aišku, kad rūbai, kosmetika priklauso sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise, tačiau kitokio pobūdžio turto, pavyzdžiui, žemės sklypo, prigimtį rekėtų jau įrodinėti rašytiniais įrodymais - sutartimis, pažymomis, raštais, išrašais ir pan.

Gali susidaryti situacija, kad dėl objektyvių priežasčių nebeegzistuoja jokių rašytinių įrodymų, kuriais galima būtų įrodyti turto nuosavybės rūšį. Pavyzdžiui, gaisro metu sudegė namas su visais dokumentais. Tokiu atveju yra įmanomos išimtys, kurios leidžia įrodinėti turto rūšį, remiantis kitais įrodymais, pavyzdžiui, liudytojų parodymais.

Sutuoktinio asmeninė teisė į turtą teismo proceso metu įrodinėtina rašytiniais įrodymais.

Turto padalinimo santuokos nutraukimo procese ypatumai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje naujausių bylų pažymėjo, jog santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų, todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtys galėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus sesijos 2018 m. kovo 26 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 m.).

LAT išaiškino, jog teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Taigi, galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010). Todėl tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011).

Tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais. LAT akcentavo, jog proceso atnaujinimo tikslas - išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą .

LAT kitoje savo nutartyje išaiškino, kokia nuosavybės forma buvę sutuoktiniai valdo skyrybų procese nepadalintą bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausiusį turtą.

Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015).

Santuokos nutraukimo procese neaptarus bendrojo turto padalinimo klausimo, jis įgauna bendrosios dalinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą.

Advokato patirtis: pažeistos nuosavybės teisės

Kontoros advokatas Paulius Alšauskas dalinasi savo kliento istorija, kurioje buvo pažeistos nuosavybės teisės. Teismo procesas truko ilgiau nei tris metus, o viena iš ginčo šalių tapo mūsų valstybė.

Situacija atrodytų paprasta. Mano atstovautam klientui, dar gūdžiu sovietmečiu darbovietė suteikė nedidelį žemės lopinėlį Šventojoje vasarnamiui pasistatyti, kas ir buvo padaryta. Atkūrus nepriklausomybę prasidėjo visuotinė nekilnojamojo turto privatizacija iš ko sekė, kad ir šios istorijos herojus nusprendė jam paskirtą žemės sklypą privatizuoti. Pasinaudodamas nustatyta tvarka kreipėsi į tuometinę Palangos miesto valdybą, pateikė prašymą žemės išpirkimui, sumokėjo už žemę paskaičiuotą kainą ir gavo atsakingos institucijos sprendimą perduoti jam nuosavybės teisę į valdomą žemės sklypą.

Vėliau, kai sklypo savininkas, kreipėsi dėl sklypo nuosavybės teisės įregistravimo, jam buvo nurodyta, kad prieš pateikiant duomenis įregistruoti turi būti parengtas norimo registruoti sklypo detalusis planas. Žmogus kreipėsi į matininkus dėl sklypo plano parengimo, sumokėjo nemažas pinigų sumas, tačiau parengtą sklypo planą atsakingos institucijos derinti atsisakė, motyvuodamos, kad nėra parengtas teritorijos detalusis planas, o dėl to negali būti derinami ir atskirų sklypų planai.

Galiausiai teritorijos detalusis planas ir sklypo planas buvo parengti asmeninėmis suinteresuoto žmogaus lėšomis nuo procedūros pradžios praėjus beveik 20 metų, per kuriuos pastoviai buvo reikalaujama atlikti vienokius ar kitokius veiksmus, pagal nuolat besikeičiančius teisės aktus. Galiausiai - 2014 metais sklypo planas buvo suderintas, todėl atrodė, kad nuosavybės teisei į sklypą registruoti apribojimų nebėra.

Pateikus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus ir sklypo planą registruoti, iš VĮ Registrų centro buvo gautas atsakymas, kad pagal pateiktus duomenis, suinteresuotam asmeniui kaip ir priklausęs žemės sklypas yra „sėkmingai“ įregistruotas valstybės vardu. Aišku nedelsiant buvo kreiptasi į instituciją, kad padaryta klaida būtų ištaisyta, tačiau pasirodo, kad anokia čia klaida, o norint registruoti nuosavybės teisę į žemės sklypą, jos savininkui reikia sumokėti sklypo rinkos kainą, negana to, dar ir pačiam susimokėti už žemės sklypo vertinimą (kitaip tariant - žemę nusipirkti dar kartą, pagal šiuo metu esančias kainas).

Atsakovo poziciją byloje užėmusi Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos, laikėsi nuostatos, kad ieškovas nuosavybės teisės į žemės sklypą sumokėdamas jo kainą neįgijo, todėl sklypas pagrįstai nebuvo registruotas jo vardu. Savo argumentus NŽT grindė tuo, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus išpirkimas įmanomas tik atlikus individualų turto (žemės sklypo) vertinimą ir antrą kartą sumokėjus valstybei turto vertinime nurodytą rinkos kainą.

Galiausiai lemiamas sprendimas buvo priimtas, antrą kartą bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, apeliaciniam teismui konstatavus, kad ieškovo žemės sklypas galėjo būti privatizuotas, taip pat byloje esantys įrodymai patvirtina sandorio šalių - Palangos miesto valdybos ketinimą parduoti ir ieškovo ketinimą pirkti ginčo žemės sklypą. Teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas galėjo prieštarauti imperatyvioms įstatymo normoms, kaip tai teigė NŽT.

Taigi daugiau kaip po 20 teisinio netikrumo metų šioje byloje kaip ir padėtas galutinis taškas, tačiau šios istorijos moralas, manau aktualus daugeliui žmonių, manančių, kad jų atžvilgiu valdžios institucijų priimti sprendimai, galimai pažeidžia jų teisėtus interesus. Aptarta situacija parodo, kad institucijų bukagalviškumas, gali būti nugalimas teisinėm priemonėm.

Kaip patikrinti, ar asmuo turi nekilnojamojo turto Lietuvoje?

Norint patikrinti, ar asmuo turi nekilnojamojo turto Lietuvoje, yra keletas būdų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip gauti reikiamą informaciją ir kokius veiksmus reikia atlikti.

Informacijos gavimo būdai

• Kreipimasis į Registrų centrą

Duomenys gavėjams gali būti teikiami arba pagal duomenų teikimo sutartis, arba pagal vienkartinius prašymus. Nekilnojamojo turto registro duomenys teikiami asmenims, turintiems teisinį duomenų gavimo pagrindą ir nurodžiusiems apibrėžtą ir teisėtą duomenų naudojimo tikslą. Duomenis gavę asmenys patys yra atsakingi už tai, kad šie duomenys būtų naudojami tik nurodytu duomenų naudojimo tikslu.

Galite patikrinti, kas tikrino jūsų duomenis į metus kartą nemokamai. Ten rodo visus, kurie domėjosi. Žinoma, didžioji dalis turi leidimą arba pagrindą, kaip, pvz., gretimų sklypų savininkai ir t. t.

Informaciją apie tai, kam buvo teikiami asmens duomenys, Registrų centre galima gauti dviem būdais:

1. Su Registrų centro tvarkomuose registruose ir informacinėse sistemose tvarkomais asmens duomenimis ir jų gavėjais patogiausiai ir greičiausiai susipažinti per Registrų centro savitarną. Čia vos kelių mygtukų paspaudimu galima gauti informaciją, kam per pastaruosius vienerius metus buvo teikiami jūsų asmens duomenys.
2. Pateikti Registrų centrui laisvos formos prašymą. Šiuo atveju asmens prašymu tokia informacija gali būti teikiama už ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį.

Taip pat galima siųsti prašymą ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją (kopija turi būti patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka) paštu adresu Lvovo g. 25, Vilnius.

Nekilnojamojo turto registro duomenys

Nekilnojamojo turto registre kaupiami įvairūs su NT objektais susiję duomenys: NT objekto unikalus numeris, adresas, plotas, naudojimo paskirtis, baigtumas, vidutinė rinkos vertė, daiktinės teisės ir kiti juridiniai faktai.

Kur kreiptis kilus abejonėms?

Pirmiausia įsitikinkite, ar tam tikri asmenys iš tiesų, o ne menamai, peržiūrėjo jų asmens duomenis. Ir, jei tarp duomenų gavėjų yra fizinių ar juridinių asmenų peržiūrų, kurių teisinis pagrindas ar tikslas kelia abejonių, reikėtų kreiptis tiesiogiai į tą subjektą arba pateikti Registrų centrui rašytinį prašymą pateikti šią informaciją.

Jeigu asmuo turi informacijos apie galimai neteisėtą asmens duomenų tvarkymą ar galimą asmens duomenų saugumo pažeidimą, galima kreiptis į Registrų centro duomenų apsaugos pareigūną, kuris padės spręsti rūpimus klausimus ir imsis reikiamų veiksmų.

Tuo atveju, kai yra pažeistos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatos, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija gali priimti sprendimą, pavyzdžiui, skirti baudą, papeikimą ar kt. Kitų atsakomybės rūšių kilimo galimybės priklauso nuo konkretaus atvejo aplinkybių.

Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų tikslinimas

Jeigu asmens gyvenamosios vietos adresas neatitinka adresą sudarančių sudedamųjų dalių, deklaravimo įstaigai asmuo turi pateikti prašymą dėl deklaravimo duomenų ištaisymo ar neteisingų duomenų pakeitimo.

Paveldėjimo klausimai

Visais paveldėjimo teisės klausimais pirmiausia reiktų kreiptis į notarą. Palikimui priimti nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. įpėdinis, turintis teisę paveldėti, notarui turi paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą arba faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikėjo mirties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnis). Pareiškimas paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui.

Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda, gavęs įpėdinių, paveldėjusių pagal įstatymą arba testamentą, prašymą. Notaras, vadovaudamasis Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu, taip pat išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus.

Mirus vienam iš sutuoktinių, t. y. pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, notaras pagal rašytinį pergyvenusio sutuoktinio prašymą išduoda nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu.

Pasibaigus palikimo priėmimo terminui palikimas gali būti priimamas kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo), nurodant svarbias praleidimo priežastis.

tags: #pazeistos #nuosavybes #teisiu #registracija