Nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi nuosavybės teise turėdamas nekilnojamąjį turtą, pavyzdžiui, butą, savininkas turi teisę juo naudotis, jį išnuomoti, parduoti ir pan. Tačiau galimi tokie atvejai, kad nuosavybės teise turimam nekilnojamajam turtui yra taikomas areštas. Aptarkime, kokie apribojimai gali būti taikomi nekilnojamajam turtui ir ką tai reiškia savininkui.
Vienas didžiausių iššūkių yra pusiausvyros tarp nuosavybės teisės apsaugos ir jos apribojimų paieška. Konstitucinė teisės doktrina sprendžia nuosavybės teisės įgyvendinimo ir visuomenės interesų pusiausvyros problemą, formuluodama, kokie nuosavybės teisės apribojimo pagrindai pripažįstami būtinais demokratinėje visuomenėje, atitinkantys proporcingumo principą ir užtikrinantys savininko nuosavybės teises.
Teisė būti apsaugotam nuo savavališko nuosavybės teisės ribojimo yra tapusi klasikiniu nuosavybės teisės apsaugos principu, taikomu tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu lygiu. Nacionaliniu lygiu ši teisė buvo įtvirtinta 1215 m. Magna Carta 39 straipsnyje.
Žmogaus nuosavybės teisės apribojimas yra vadinamoji negatyvioji šios teisės apsaugos ir gynimo pusė. Galiojantys įstatymai nuosavybės teisės apribojimus įtvirtina kaip procesines prievartos priemones (LR BPK 151 str.) arba kaip baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą (LR BK 72 str.).
Atsižvelgiant į ypatingą žmogaus teisių instituto svarbą kiekvienoje demokratinėje valstybėje, bet koks įsibrovimas į žmogaus teisių sferą turi būti preciziškai reglamentuotas. Siekiant užkirsti kelią tokiems pažeidimams atsirasti, būtina detaliai išanalizuoti laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo procedūras baudžiamajame procese, visų pirma siekiant nustatyti ir apibrėžti su tuo susijusias problemas bei suformuluoti pasiūlymus šių problemų pašalinimui.
Nuosavybės, kaip sudėtinės žmogaus teisių sistemos dalies teisinei apsaugai skirta nemažai užsienio ir Lietuvos autorių darbų. Nuosavybės teisės garantijas taip pat analizavo T.Allen, D.Hart, J.Howell, J.Kingston, P.Panel, D.Rook. Skirtingai nuo bendrosios ir specialiosios nuosavybės teisinės apsaugos klausimų, laikino nuosavybės teisės apribojimo tema nagrinėta mažiau.
Šiame kontekste aktualu ištirti žmogaus nuosavybės teisių apsaugos aspektus. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad nuosavybė yra vienareikšmiškai suprantama. Tačiau, atidžiau tai paanalizavus, tampa akivaizdu, kad taip nėra. Šiuolaikinėje visuomenėje nuosavybės teisės turinys kinta ir yra susijęs su šios teisės įgyvendinimu. Kitaip tariant - nuosavybės teisė - tai ne tiek asmens santykis su daiktais ar kitu turtu, kiek asmenų tarpusavio santykiai dėl tam tikro turto.
Nuosavybė bendriausia, buitine prasme suprantama vienprasmiskai - kaip savininko teisė elgtis su nuosavu daiktu savo nuožiūra. Teisės mokslas apibrėžia nuosavybės sąvoką ir atskleidžia jos turinį. Visuotinai pripažįstama, kad valdymo teisinės prigimties esmė yra objektyvus, faktinis, materialus asmens ryšys su daiktu. Esminis nuosavybės teisės turinio komponentas yra šios teisės objektas. Viskas priklauso nuo to, iš kokios pozicijos vienas ar kitas objektas vertinamas. Daiktai ir kitas turtas, kaip nuosavybės teisės objektas, yra ne fizinė, bet juridinė sąvoka.
Teisine prasme turtu laikoma daiktų, turtinių teisių ir pareigų visuma arba asmens turtinis aktyvas ir pasyvas. Savo ruožtu nuosavybės teisės objektai, be materialių daiktų, yra nematerialūs objektai - turtinės teisės, reikalavimo teisės ir turtiniai įsipareigojimai, informacija ir pagal tai, iš kokios pozicijos vertintina, netgi asmeninės neturtinės teisės. Nuosavybės teisės objektų specifika ta, kad jie ne visada yra tik materialūs arba ne. Kartais jie lengvai pereina iš vienos būsenos į kitą.
Turto Areštas ir Jo Pasekmes
Turto areštas - įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Areštuojant nekilnojamąjį turtą, paprastai yra taikomas turto areštas su disponavimo teisės apribojimu.
Disponavimo Teisės Apribojimas
Pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str., turto disponavimo teisės apribojimas yra teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas.
Taigi tuo atveju, jeigu skaitytojos norimam išsinuomoti butui yra nustatytas turto areštas su disponavimo teisės apribojimu, jo išnuomojimas nėra galimas, nebent areštą nustatęs teismas būtų išaiškinęs kitaip.
Nuomos Sutartys ir Areštuotas Turtas
Jeigu nuomos santykiai atsiranda pirmiau nei nekilnojamojo turto areštas, tuomet aktualus yra CPK 686 str. Jame yra numatyta, kad išnuomoto nekilnojamojo turto nuomos (panaudos) sutarties šio turto areštas nekeičia, tačiau antstolis gali reikalauti nutraukti nuomos (panaudos) sutartį Civiliniame kodekse numatytais pagrindais.
Remiantis skaitytojos pateikta informacija, vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, ar nuomotojas gali nuomoti areštuotą butą negalime, nes areštuoto buto nuomos galimybė priklauso nuo teismo nutartyje nustatyto konkretaus draudimo. Tačiau paprastai, esant nustatytam turto areštui su disponavimo teisės apribojimu, tokio turto nuoma negalima, nebent teismas yra išaiškinęs kitaip.
Skaitytojai, prieš nuomojantis butą, rekomenduotina išsiaiškinti, kokio pobūdžio turto areštas yra nustatytas, taip pat įvertinti buto arešto galimas pasekmes, t.y. priverstinį turto pardavimą iš varžytynių.
Turto Arešto Aktų Registravimas
Asmeniui, kurio turtas areštuotas, teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybių paskelbti, - nuo turto arešto akto registravimo Informacinėje sistemoje momento, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.
Turto arešto aktas registruojamas Informacinėje sistemoje nedelsiant, ne vėliau kaip per 8 darbo valandas nuo turto arešto akto duomenų gavimo Informacinėje sistemoje dienos, išskyrus atvejus, kai šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atsisakoma registruoti turto arešto aktą.
Atsisakymas registruoti turto arešto aktą (jo pakeitimus) įforminamas ir pateikiamas turto arešto aktą (turto arešto akto pakeitimą ar turto arešto akto panaikinimą patvirtinantį dokumentą) priėmusiai institucijai ar pareigūnui Informacinės sistemos nuostatų nustatyta tvarka.
Pranešimas apie turto arešto akto registravimą, pakeitimą Informacinėje sistemoje ar išregistravimą iš jos ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo turto arešto akto, jo pakeitimo registravimo ar išregistravimo dienos pateikiamas institucijai ar pareigūnui, priėmusiam turto arešto aktą.
Šis įstatymas taikomas turto arešto aktams, priimtiems nuo 2002 m. sausio 1 d.
Registro duomenys, išskyrus asmens duomenis, yra vieši.
Informacinėje sistemoje tvarkomi šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytus objektus apibūdinančių duomenų rinkiniai.
Informacinės sistemos valdytoja ir Registro duomenų, įskaitant asmens duomenis, valdytoja yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Informacinės sistemos tvarkytojas yra ir Registro duomenų, įskaitant asmens duomenis, tvarkytojas.
Savivaldybių Turto Disponavimo Ypatumai
Savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo perduodamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
Savivaldybių turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo savivaldybių institucijos, įstaigos ir organizacijos, savivaldybių įmonės pagal įstatymus savivaldybių tarybų sprendimuose nustatyta tvarka.
Kitiems, šio straipsnio 2 dalyje nenurodytiems, juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal paprasta rašytine forma sudaromą turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais, kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba.
Turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyti ir kiti, šioje dalyje nenurodyti, savivaldybės tarybos sprendime nustatyti patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) teisių dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo apribojimai.
Savivaldybės institucija ar įstaiga, sudariusi turto patikėjimo sutartį, privalo prižiūrėti, kad turto patikėjimo sutartis būtų tinkamai vykdoma. Turto patikėjimo sutartis pasibaigia Civilinio kodekso nustatytais atvejais.
Turto patikėjimo sutartį sudariusi savivaldybės institucija ar įstaiga privalo atsisakyti patikėjimo sutarties vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.967 straipsnio 1 dalies 5 punktu, jeigu juridinis asmuo (patikėtinis) nebegali (ar atsisako) įgyvendinti savivaldybių funkcijų, kurioms įgyvendinti pagal turto patikėjimo sutartį buvo perduotas savivaldybės turtas.
Kiti juridiniai asmenys, kuriems savivaldybės turtas perduotas pagal turto patikėjimo sutartį, negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu. Šis turtas gali būti naudojamas tik savivaldybių funkcijoms įgyvendinti.
Tokiame sprendime turi būti nurodyta savivaldybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį, juridinis asmuo, pagal įstatymus galintis atlikti savivaldybių funkcijas, sutarties galiojimo terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip 20 metų, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
Valstybės Turto Disponavimo Ypatumai
Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai turi teisę priimti sprendimus, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, išskyrus sprendimus, susijusius su turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip.
Kitiems, šio straipsnio 2 dalyje nenurodytiems, juridiniams asmenims valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduotas pagal paprasta rašytine forma sudaromą turto patikėjimo sutartį ir tik tais atvejais, kai įstatymai jiems priskiria valstybines funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima Vyriausybė.
Tokiame sprendime turi būti nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį, juridinis asmuo, pagal įstatymus galintis atlikti valstybines funkcijas, sutarties galiojimo terminas, kuris negali būti ilgesnis kaip 20 metų, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
Kiti juridiniai asmenys, kuriems valstybės turtas perduotas pagal turto patikėjimo sutartį, negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu, išskyrus kituose įstatymuose nustatytus atvejus, kai kitų juridinių asmenų patikėjimo teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas valstybės turtas gali būti perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai valdyti ir naudotis kitiems asmenims. Šis turtas gali būti naudojamas tik įstatymų jiems priskirtoms valstybinėms funkcijoms įgyvendinti.
Turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyti ir kiti, šioje dalyje nenurodyti, Vyriausybės sprendime nustatyti patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) teisių dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo apribojimai.
Turto patikėjimo sutartis pasibaigia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais atvejais.
Priežiūros institucijos sprendimas laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei kitose Lietuvos Respublikoje įsteigtose kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose, ir kitu Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu turtu laikomas turto arešto aktu. Jis teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka registruojamas Turto arešto aktų registre. Priežiūros institucijos sprendime turi būti nurodyti duomenys, kurių reikia priežiūros institucijos sprendimui įregistruoti Turto arešto aktų registre.
Svarbu pažymėti, kad bet koks nuosavybės teisės apribojimas turi būti pagrįstas, proporcingas ir atitikti įstatymų reikalavimus, užtikrinant asmens teisių ir laisvių apsaugą.
tags: #pazyma #del #turto #disponavimo #teises #apribojimas