Pelno mokestis yra vienas iš pagrindinių mokesčių, kuriuos moka įmonės Lietuvoje. Šis straipsnis apžvelgia pelno mokesčio tarifus, lengvatas ir kitus svarbius aspektus, susijusius su šiuo mokesčiu.
Mokesčio Mokėtojai ir Objektas
Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis pelno mokestį, yra Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas (PMĮ). Mokesčio mokėtojai yra:
- Lietuvos vienetai
- Užsienio vienetai
Mokesčio objektas Lietuvos vienetams yra visos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje, įskaitant uždirbtas pajamas Lietuvos Respublikoje ir užsienyje.
Užsienio vienetų mokesčio bazei priskiriamos pajamos, gautos per nuolatines buveines Lietuvos Respublikos teritorijoje, pajamos už tarptautines telekomunikacijas, 50 procentų transportavimo pajamų, kurios prasideda arba baigiasi Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir kitos pajamos, susijusios su veikla per nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje.
Apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus.
Pelno Mokesčio Tarifai
Standartinis pelno mokesčio tarifas yra 16 proc. (17 proc. nuo 2026 m. mokestinio laikotarpio). Tačiau įmonės apmokestinamajam pelnui gali būti taikomi ir lengvatiniai pelno mokesčio tarifai:
- 0 proc. pelno mokesčio tarifas.
- 6 proc. (7 proc. nuo 2026 m. mokestinio laikotarpio) pelno mokesčio tarifas.
- 6 proc. (7 proc. nuo 2026 m. mokestinio laikotarpio) mokesčio tarifas žemės ūkio veiklą vykdančiai kooperatinei bendrovei (kooperatyvui).
6 proc. mokesčio tarifas taikomas apmokestinamajam pelnui vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų. Tačiau ši taisyklė netaikoma individualioms įmonėms, kurių savininkai ar jų šeimos nariai yra ir kitų individualių įmonių savininkai, arba vienetams, kuriuose tas pats dalyvis valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų.
0 proc. mokesčio tarifas taikomas naujai įregistruotam vienetui už pirmąjį mokestinį laikotarpį, jeigu per pirmą mokestinį laikotarpį vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir pirmo mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų bei dalyvis (dalyviai) yra fizinis asmuo (fiziniai asmenys), ir tik tuo atveju, kai per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.
Užsienio Vienetų Pajamų Apmokestinimas
Užsienio vienetų pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvoje, apmokestinamos prie pajamų šaltinio. Honorarams ir kompensacijoms už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą taikomas 10 proc. mokesčio tarifas. Pajamos už parduotą nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir pajamos už Lietuvos Respublikoje vykdomą atlikėjų ir sporto veiklą apmokestinamos taikant 16 proc. mokesčio tarifą.
Papildomas Kredito Įstaigų Pelno Mokestis
Papildomą kredito įstaigų pelno mokestį moka pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymą veikiantys bankai, kredito unijos ir centrinės kredito unijos. Kredito įstaigų apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 procentų papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio tarifą.
Mokestinis Laikotarpis
Mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai, kurie sutampa su kalendoriniais metais. Tačiau mokesčių mokėtojo prašymu, atsižvelgiant į jo veiklos ypatybes, jam gali būti nustatytas kitoks mokestinis laikotarpis su sąlyga, kad tas mokestinis laikotarpis lygus 12 mėnesių.
Pagrindinės Lengvatos ir Išimtys
Yra keletas lengvatų ir išimčių, kurios gali sumažinti pelno mokestį:
- Juridinių asmenų, kurių pajamos už pačių pagamintą produkciją sudaro daugiau kaip 50 proc. visų gautų pajamų ir kuriuose dirba riboto darbingumo asmenys, mažina apskaičiuotą pelno mokestį.
- Iki 2018-01-01 Laisvojoje ekonominėje zonoje įregistruotoms įmonėms taikomos lengvatos, jei kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 1 milijono eurų sumą.
- Po 2017-12-31 Laisvojoje ekonominėje zonoje įregistruotoms įmonėms taip pat taikomos lengvatos, jei kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 1 milijono eurų sumą.
Šios lengvatos gali būti taikomos tik tuo atveju, kai įmonė atitinka tam tikrus reikalavimus, pavyzdžiui, turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą kapitalo investicijos dydį.
Atidėtasis Pelno Mokestis
Atidėtasis pelno mokestis susidaro tada, kai pajamų ir sąnaudų pripažinimo momentas finansinėje apskaitoje ir apskaičiuojant pelno mokestį skiriasi. Apskaičiuojamos skirtingos metinės pajamų ir sąnaudų sumos, taip pat ir pelno mokesčio sąnaudų.
Pavyzdžiui, jei įmonė praėjusiais metais užregistravo atidėjinį (kaupinį) garantiniam remontui ir pripažino atidėjinių (garantinio remonto) sąnaudas, kartu registruodama ir atidėtojo pelno mokesčio (APM) turtą, o šiais metais dalis atidėjinio buvo panaudota ir jo sumą reikėjo sumažinti, apskaitoje mažinama ir iš jo atsiradusio APM turto suma.
APM turto sumažėjimas registruojamas kredituojant pelno mokesčio sąnaudų sąskaitą. PLN204 deklaracijoje apskaičiuota mokėtina pelno mokesčio suma apskaitoje registruojama pripažįstant įsipareigojimą sumokėti pelno mokestį ir didinant pelno mokesčio sąnaudas.
Šis straipsnis suteikia pagrindinę informaciją apie pelno mokestį Lietuvoje. Svarbu atsižvelgti į individualią įmonės situaciją ir konsultuotis su specialistais, siekiant užtikrinti teisingą mokesčių apskaičiavimą ir deklaravimą.