Kaunietis Tomas Grigaitis jau trečią sezoną statybų laidoje „Penkių žvaigždučių būstas“ savo žiūrovams pateikia naudingus patarimus ir reikšmingiausias naujienas apie statybas, statybines medžiagas ir remontą.
Ne vienam laidos herojui T. Grigaitis padėjo išspręsti rūpesčius dėl pelijančio būsto, skilinėjančių sienų ar krentančių tapetų, tačiau dabar pagalba reikalinga pačiam vedėjui.
„Su „5 žvaigždučių būstu“ nufilmavome daugybę laidų ir gilinomės į įvairiausias statybų temas, tad pirkdamas būstą jaučiausi pakankamai daug žinantis ir ieškojau brokų, klaidų, buvau akylas.
Daug filmavome ir apie tapetus, spalvas, maniau žinantis nemažai ir apie interjerą, tačiau, kai pradėjau planuoti savo namų įrengimą… Supratau klasikinės minties - „žinau, kad nieko nežinau“ prasmę - žinių turiu, bet yra dar daug ką sužinoti… Pavyzdžiui, kad viena spalva gali turėti net 40 atspalvių!
„Labai maloniai nustebau sužinojęs apie atnaujintą laidos koncepciją - 25 skirtingų dizainerių prisijungimą prie laidos. Nežinau kaip Jums, bet man - sunku išsirinkti, kokių sprendimų labiausiai noriu savo namuose, bet, akivaizdu, pagalbos man visą rudenį netrūks. Tikiuosi, Naujuosius metus sutiksiu savo svajonių namuose“, - sako T.
Visą rudenį 25 dizaineriai supažindins laidos vedėją ir žiūrovus su įdomiausiais ir patikrintais interjero sprendimais bei naujausiomis namų dizaino tendencijomis.
Vienas dizainerių sukurs T. Grigaičio namams interjero koncepciją.
Šeštadienio rytą pasisemkite įkvėpimo pasižvalgydami po garsenybių namus kartu su TV3 laida „Penkių žvaigždučių būstas“.
Akyliausi žiūrovai prisimins, kad laidos komanda pas V. Skaisgirę jau lankėsi prieš kelis mėnesius - tąkart čia buvo tik pradėti statybų darbai ir Vaida pirmąkart dalijosi savo vizija, kaip viskas turėtų atrodyti.
Dabar V. „Padaryta jau nemažai - pakeistas buto išplanavimas, nugriautos senos ir pastatytos naujos gipso sienos, padaryti elektriko darbai, susitvarkyta su kondicionieriumi, rekuperacija. Tačiau šiuos darbus planavome baigti sparčiau. Deja, yra, kaip yra“, - laidoje pasakos V.
Vaida į naujus namus įsiketi planavo kur kas greičiau, tačiau laidoje pripažins, kad tai dabar kelia šypseną.
„Viena grandis - kas dirbo su gipsu - užvėlavo. O tuomet įvyko tokia griūtis - dingo plytelių klojikai, tada teko nukelti dažytojus. Tai - pasaka be galo. Tiesa, įkurtuvių data jau - žinoma.
Vaida laidoje sakys, kad jaučiasi įpareigota į naujus namus įsikelti iki liepos ar rugpjūčio mėnesio. „Labai tikiuosi, kad, pavyzdžiui, Žolinę mes jau sutiksime čia.
Ar Vaidai reikia nuolat būti statybų vietoje? O kas žinomą moterį lydi visame statybų procese? Atsakymai - jau šeštadienį, 11 val.
Būstas, kurį šeštadienį 10.30 val. Vaida neabejoja, kad kiekvieną darbą privalo atlikti profesionalai, nes „patys nesigydome, nesikerpame, tad ir būsto interjero kūrimą derėtų patikėti specialistui“.
„Tai ir yra namai, kur gera tau vienam, su tavo artimiausia aplinka, šeima.... Su profesionalų pagalba ir pavyko sukurti tokius namus“, - džiaugiasi savo namais V. O džiaugtis, anot laidos vedėjo Tomo Grigaičio, išties yra kuo.
Laidos vedėjo T. Kas turi istoriją, tas turi ir vertę.
„Kas turi istoriją, tas turi ir vertę. Namai turi būti pilni istorijų, emocijų, džiaugsmų“, - neabejoja ji, čia pat parodydama tėvų dovanotą servizą, kuris jai yra be galo brangus - juk buvo dovanotas vestuvių proga.
Vaidai buvo labai svarbu, kad ne ji tarnautų namams, o jie - jai. „Žinau daug žmonių, kurie gyvena be galo gražiai, stilingai, prabangiai, bet savo namuose nesijaučia gerai, nes jaučia diskomfortą kažką liesti ir naudotis.
Artėjant šildymo sezonui klausimas, kaip sutaupyti išlaidas, skiriamas namo šildymui, tampa vis aktualesnis, tad laidos vedėjas T. Šiuolaikiniai namai nebeįsivaizduojami be ekonomiškos ir tvarkingos šildymo sistemos, o jai keliami reikalavimai vis auga, juk namus įsirengiančius domina ne tik pradinės sąnaudos, bet ir vėliau atkeliausiančios elektros sunaudojimo sąskaitos.
Atsakymus į šiuos klausimus rasite 2017 m. lapkričio 26 d.
Planuojate dengti stogą, bet nežinote, nuo ko pradėti? Dabar tai paprasčiau nei bet kada - pristatome Borga stogo dangos skaičiuoklę, kuri padės įsivertinti, kokio sprendimo gali prireikti Jūsų projektui.
Tereikia įvesti pagrindinę informaciją apie stogą - jo tipą, matmenis ir pasirinktą dangą - ir galėsite greičiau apsispręsti dėl tolimesnių žingsnių.
Pristatome naują produktų kategoriją - Borga metalines tvoras, skirtas ieškantiems patikimo, estetiško ir ilgaamžio kiemo ar teritorijos aptvėrimo sprendimo.
Šiuo metu siūlome keturis skirtingus tvorų modelius: Tvora Borga Rombas - tanki, horizontalių rombo formos profilių tvora tiems, kam svarbiausias privatumas.
Padovanojome trapecinės skardos prieglaudai SOS gyvūnai, kad ši galėtų pagerinti erdves gyvūnams laikyti.
Prieglauda mūsų dovanotą produkciją pritaikė įrengiant pertvaras tarp šunų gardų. Tai ne tik pagerino sąlygas keturkojams gyventojams, bet ir užtikrino jų saugumą bei komfortą.
Džiaugiamės galėdami pranešti, kad UAB „Borgalita“ (Borga Lietuva) buvo suteiktas ISO 14001:2015 sertifikatas.
Tai patvirtina, kad mūsų įmonės aplinkosaugos vadybos sistema atitinka tarptautinius standartus ir yra grindžiama atsakingais, tvariais veiklos principais.
2025 m. kovo 27-29 d. dalyvausime tarptautinėje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi… 2025“.
Kviečiame aplankyti mūsų stendą Nr. 2P31, kur pristatysime Borga metalo konstrukcijų sprendimus žemės ūkio pastatams - grūdų ar techikos sandėliams, fermoms, karvidėms, paukštidėms, kitai gyvulininkystei vystyti, žuvivaisai ar miškininkystei.
„Ką pasėsi…“ yra didžiausia žemės ūkio inovacijų paroda Baltijos šalyse.
2018 m. gruodžio 6 d. Vilniuje apdovanoti geriausi 2018 m. nekilnojamojo turto objektai.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos ir Darnios plėtros akademijos rengiamam konkurse „Už darnią plėtrą“ nugalėtojams įteiktos aštuonios statulėlės. Šiemet konkurse dalyvavo rekordinis dalyvių skaičius - 34.
Geriausiu komerciniu objektu išrinktas sostinės Didžiojoje gatvėje įsikūręs penkių žvaigždučių viešbutis “Pacai”, kuris atgaivino kelių šimtmečių senumo Pacų rūmus.
Projekto plėtotojai - UAB “Blendas”, projektuotojas - „Forma“, architektai - Saulius Mikštas, Rapolas Bėčius, Elvita Šlimienė, Gaudrė Mikštienė, Tautvydas Čaplikas, Šarūnas Verbus, Andrius Zanevičius.
Konstruktoriai - „SK projektai“, Vaida Mikalauskytė. Restauratoriai - Audronė Kaušinienė, Robertas Zilinskas.
Autentiškumo sertifikatu Kultūros paveldo departamento ir LNTPA praėjusias metais įvertintas dvaras šiemet įvertintas už kokybiškai atkurtą architektūrą, pavyzdinį dvaro, kuris tapo regiono ekonominiu varikliu, prikėlimą.
“Ilzenberge jauti dvaro ir aplinkos harmoniją, meilę svečiui, pagarbą kaimynams, valstietišką darbštumą, dvarininkišką atsakomybę. Tenykštis siekis burti bendruomenę, rodyti šeimininkavimo pavyzdį, grožiu puoselėti jaunuomenę - tai šimtamečių dvarų misijos šiuolaikiškas tęsinys.
Projekto plėtotojas - UAB „Ilzenbergo dvaras“. Projektuotojas - UAB „Devyni architektai“, architektai - Arūnas Skrolis ir Jurgita Liubartaitė.
Atskiras dvaro dalis ir kraštovaizdį projektavo architektai Idalija Bėčienė, Rapolas Bėčius, Vidutė Povilauskaitė, Vaiva Deveikienė ir Laimutis Januškevičius.
Geriausio daugiafunkcio konversijos objekto prizas įteiktas Ogmios miestui Vilniuje, kuris senas kareivines Šiaurės miestelyje pavertė prekybos ir pramogų miestu.
“Ogmios miestelis atspindi teritorijos valdytojų darbo kultūrą siekianti darnaus vystymosi tikslų. To dėka didelė ir skurdi sandėlių teritorija virsta draugišku Žirmūnų rajono ir miesto traukos centru.
Draugiškoje ir estetiškoje „Ogmios miestelio“ aplinkoje žmonės su negalia, tėvai, vaikai ir seneliai turi ką veikti ir jaučiasi saugiai. Bendruomeniškumą stiprina visuomenei skirti koncertai, parodos, renginiai.
Projektą konkursui teikė projekto plėtotojas AB „Ogmios centras“. Projektuotojas - įmonė „DO Architects“. Architektai - Andrė Baldišiūtė, Algimantas Neniškis, Vaiva Šimoliūnaitė.
Geriausio kompleksinio komercinio objekto prizas įteiktas biurų miestui Vilniuje - Technopolis.
Technopolio biurų miestą, esantį vadinamajame sostinės Ozo rajone, sudaro septyni biurų pastatai - „Alfa“, „Gama“, „Penta“ bei po du „Beta“ ir „Delta“ pastatus - iš viso 77 tūkst. kv. m nuomojamo biurų ploto.
“Technopolio biurų komplekso ekonominė reikšmė Vilniui neturi analogų. Kartu su statomu Nova pastatu čia bus sukoncentruota net virš 100.000 kv.m. biurų ploto ir net 8.000 aukštą pridėtinę vertė kuriančių darbo vietų.
Tai sudaro virš 10% Vilniaus modernių biurų ploto ir beveik 3% Vilniaus dirbančiųjų. Projektą konkursui teikia bendrovė „Technopolis Lietuva“.
„Alfa“, „Beta“, „Gama“ ir „Penta“ generalinis rangovas - „Realco statyba“, „Delta“ - „Mitnija“.
Geriausias visuomeninis rekreacinis objektas - Klaipėdoje, Smiltynėje atgaivintas Smiltynės Jachtklubas.
“Po ilgos užmaršties, jau keletą metų mes stebime, kad Smiltynės Jachtklubas atgyja suteikdamas uostą ir rimtoms jūrinėms jachtoms ir jaunimui, kurie nori išmokti buriuoti ir tobulintis galynėdamasis su bangomis. Vertiname šį objektą kaip jūrinių tradicijų tęstinumą, bei jaunos kartos auklėjimo pavyzdį.
Elingų pastatai išsaugoti nekeičiant jų formų, tūrių, konstrukcijų ir tinkamai pritaikyti viešbučiui. Projekto plėtotojai - INREAL grupė, projektuotojai ir architektai - MB „SPRIK“, UAB „Senojo miesto architektai“.
Geriausiu poilsio būsto objektu pripažinti Eglės apartamentai. Palangoje, S. Pastato forma atkartoja gamtoje vyraujančias netaisyklingas linijas.
Pirmojo apartamentų aukšto korpusas sudarytas iš atskirų detalių, kurių pagrindu pasirinktas vertikalus rankų darbo plytų mūras, atliepiantis eglės medžio kamieno reljefą.
“Tai geriausiai tęsiamos pajūrio kurortinės architektūros tradicijos naujoje kokybėje. Daug erdvės bei šviesos, dermė su kraštovaizdžiu ir nesunku suprasti, kad jūra yra šalia. Projekto plėtotojas UAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“.
Projektuotojas - D. Juškevičiaus projektavimo firma, architektas - Donatas Rakauskas.
Šiemet įteiktos dvi geriausiojo gyvenamojo projekto statulėlės. Pirmoji atiteko “YIT Kausta“ Kauno dešiniojoje Neries pakrantėje statomai gyvenvietei - „Piliamiestis“.
Šiuo metu iš 20 daugiabučių pastatyti 5. „Piliamiestis“ - drąsus projektas. Akivaizdu, kad šio drąsaus žingsnio ši Kauno dalis labai laukė. Buvo duotas stiprus impulsas - dabar matyti aiškus postūmis investuojant į viešąją infrastruktūrą, plėtojant kitus projektus.
Antroji geriausiojo gyvenamojo projekto statulėlė atiteko “Citus” projektui “Neries ardai” Vilniuje.
“Išskirtinis projekto bruožas - darna su aplinka, ypač gamtine aplinka. Gyvenamojo namo tūris suskaidytas į proporcingas, artimas aplinkiniam kontekstui dalis.
Puikiai išnaudotas reljefas, atskiras pastato dalis formuojant skirtinguose lygiuose, atveriant puikius Neries slėnio vaizdus, sukuriant jaukias privačias gyvenamas erdvės kiemuose. Projekto plėtotoja - bendrovė „Citus“.
„Rinktinės URBAN“ buvo įvertintas kaip projektas, vystomas centrinėje Vilniaus dalyje - kompaktiškoje, prieš tai apleistoje teritorijoje. Tai geras miesto centro atgaivinimo pavyzdys, kai nauji objektai kyla ten, kur išvystyta infrastruktūra: aplinka atnaujinama, gyventojai ir verslas skatinami atsigręžti į miesto centrą, pasirūpinama patogiomis susisiekimo priemonėmis kaip dviračiai ar elektromobiliai”, - sako M.
Kvartale šiuo metu pastatyti vienas penkių aukštų ir du aštuonių aukštų daugiabučiai, kuriuose įrengta 110 butų bei viešbutis. Iki 2020 m. Po pastatais bus dviejų aukštų automobilių stovėjimo aikštelės, kuriose bus įrengtos automobilių parkavimo vietos su elektros įkrovimo stotelėmis. Elektros įkrovimo stotelės bus įrengtos ir lauke.
Projektą konkursui teikia projekto plėtotojas „Merko būstas“. Projektuotojas - „Unitectus“ ir „T. Balčiūno architektūros biuras“, architektai - Dainius Čepurna ir Tadas Balčiūnas.
„Pacų“ viešbutis nėra eilinis pasaulinės klasės viešbutis. Tai - atkūrimas vieno įstabiausio Vilniaus istorinio pastato, kuris apie porą šimtų metų buvo daugiau niokojamas, nei išlaikomas. Atkuriant tokios vertės rūmus, reikia harmoningai sujungti istorinę didybę su moderniais patogumais ir dizainu.
Juk didikų Pacų rūmai buvo reprezentacinė Vilniaus vieta, kur pobūviuose sukdavosi damos ilgomis suknelėmis, viešėdavo karaliai ir imperatoriai, o Napoleonas Bonapartas kreipėsi į vilniečius iš rūmų terasos.
Atstatyti net tik pastatą, bet ir rūmų dvasią, kuri viliotų miestiečius bei miesto svečius nepaprastų potyrių žavesiu yra neeilinė užduotis.
Šios užduoties imasi Kęstutis Kazlauskas, tapęs „Pacai“ viešbučio direktoriumi. - Kuo jūsų darbas „Radisson Blu“ skirsis nuo „Pacų“ viešbučio, kuris priklauso Design Hotels viešbučių grupei? Juk Design Hotels yra žinomi tuo, kad siekia ne viešbučių narių vienodumo, bet kiekvieno iš jų autentiškumo. Ar teks panaudoti daugiau kūrybos?
Taip, be abejo. „Radisson Blu“ viešbutis taip pat turi aukštus standartus, bet yra labiau korporatyvinis, o „Design Hotels“ siūlo daugiau laisvės, čia daug didesnė kūrybinė galia.
Štai, pavyzdžiui, „Radisson’e“ viskas yra standartizuota, o „Design Hotels“ skatina individualumą, prisitaikymą prie vietinės specifikos, ir patys kuria savo prekės ženklą - „Pacų“ viešbutyje net ir rakto įdėkliukas bus sukurtas vietinių dizainerių, o ne standartiškai patvirtintas korporatyvinės vadovybės.
Tad aš džiaugiuosi, kad naujoji pozicija man atriš rankas kūrybai. Kursime savo vidinius darbo kokybės standartus ir sieksime svečiams dovanoti tokią patirtį, kuri išliks ilgam.
Juk „Design Hotels“, kai daro kokybinį auditą, labiau tikrina idėjos išpildymą ir aptarnavimo draugiškumą, o ne veiklos procedūras. - Ar pasirinkote naująją darbovietę dėl kūrybos laisvės, ar buvo ir kitų faktorių?
„Pacų“ viešbutis yra kuriamas pastate, už kurį esame dėkingi Mykolui Kazimierui Pacui. Tai valstybės paveldo saugomas objektas, jame daug restauruotų istorinių detalių, tad kiekvienas žingsnis primena apie turtingą praeitį.
Šis viešbutis tikrai neeilinis - tai vieninteliai didikų rūmai Lietuvoje, paversti viešbučiu, ir dar įsikūrę pačioje Vilniaus senamiesčio širdyje. Keletą metų prieš atidarymą buvo kruopščiai vykdomi restauracijos darbai.
Kultūros vertybių apsaugos departamento ekspertai freskų atkūrimo kokybę įvertino aukščiausiu balu, o Heritas asociacija, besirūpinanti istorinio kultūrinio paveldo tvarkyba, „Pacų“ viešbutį laiko pavyzdžiu, kaip galima atstatyti suniokotą pastatą.
Tačiau „Pacai“ - tai ne vien pastatas. Priėmiau pasiūlymą vadovauti šiam viešbučiui, kadangi sužavėjo galimybė išbandyti „Design Hotels“ siūlomą kelią sukurti unikalią viešbučio koncepciją, suderinančią pagarbą istoriniam paveldui ir šiuolaikinį požiūrį į svečių bendruomenę bei atsakingą verslą.
- Ką manote apie „Design Hotels“ įėjimą į Lietuvos svetingumo rinką? Kaip tai pakeis Lietuvos ir Baltijos šalių viešbučių rinką? Ką jums reprezentuoja „Design Hotels“ ženklas?
„Design Hotels“ vizija yra suburti neprilygstamą pasaulinę dizaino, architektūros ir kultūros bendriją ir tapti nesenkančiu autentiškų svetingumo patirčių šaltiniu. Šiuo metu yra apie 727 000 šios bendrijos narių.
Mūsų viešbutis taps tiltu, jungiančiu minėtą bendriją su UNESCO saugomu didžiausiu Rytų ir Vidurio Europoje barokiniu Vilniaus senamiesčiu ir jo gyvenimu. - Kodėl svečiai turėtų pasirinkti būtent šį viešbutį?
Tokios istorijos, kokią turi „Pacų“ viešbutis, neturi joks kitas viešbutis Vilniuje. Pati viešbučio istorija traukia žmones - juk mes atnaujiname legendos konceptą. Pacų rūmai buvo centrinė Vilniaus vieta, kur apsistodavo valstybių valdovai, rinkdavosi garbingiausi miesto svečiai ir vilniečiai, ir mes dabar turime galimybę tęsti šią istoriją.
O tikrąją viešbučio vertę svečiai pajus bendraudami personalu. Mes norime būti kuklūs, labai šilti ir draugiški. Svečius priimsime pagarbiai, su kruopščiu ir mylinčiu dėmesiu kiekvienai smulkmenai.
The History of Hotels | From Ancient Inns to Modern Luxury | The Historian
- Koks, jūsų nuomone, bus „Pacų“ viešbučio svečias? Ar „Design Hotels“ ženklas padės į Lietuvą pritraukti naujų svečių?
„Design Hotels“ svečias - tai naujosios kartos keliautojas, kuriam vienas iš svarbiausių dalykų yra gerai veikiantis internetas ir kuris nori mažiau formalios ir labiau holistinės patirties, nei įprastas 5-žvaigždučių oficialumas.
Jie nepretenzingi, modernūs ir smalsūs kitų šalių kultūrai ir vertybėms, o prabanga jiems asocijuojasi su kokybe, inovacija ir subtilumu. Ieškoma tikros patirties, o ne vien viešbučio lovos - kažko, kas įkvėptų, transformuotų, palytėtų visus jutimus.
Manau, kad viešbučio komandai bus didelė atsakomybė tinkamai priimti šiuos svečius ir pasiekti, kad jų viešnagės patirtis paskatintų ne tik sugrįžti, bet ir pasikviesti savo gimines ir draugus.
Mes planuojame sumaniai rekomenduoti miesto renginius, galerijas, vietines parduotuves, menininkų butikus ir t.t., kuriuos svečiai galės aplankyti viešnagės metu, o mūsų darbuotojai pasakos svečiams apie pastato architektūrą, istoriją.
„Design Hotels“ labai skatina pažinti miestą, ir kiekvienas mūsų darbuotojas bus kaip gidas. Viešbutis bus tarsi gyvas muziejus. Kita gera naujiena yra ta, kad „Pacų“ viešbutis jungiasi prie Starwood Prefered Guest (SPG) lojalumo programos - būsime pirmasis šios programos narys Lietuvoje. Tai suteiks galimybę sužinoti apie mūsų teikiamas paslaugas 21 milijonui programos dalyvių.
- Kas bus būdinga „Pacų“ viešbučio kambariams? Nors mūsų svečių priėmimas bus labiau asmeniškas, draugiškas, tačiau kambariai bus įrengti taip, kad atitiks 5-žvaigždučių reikalavimus.
Bus labai didelė kambarių įvairovė, tad turėsime ką pasiūlyti ir klasikinės prabangos ieškantiems svečiams - mūsų elegantiškos erdvės patenkins kilmingiausių šeimų poreikius.
Visi kambariai turės kažką savito - atidengtas freskas, istorinės architektūros dalelę ar šiuolaikinio meno darbus. Visas interjeras buvo kurtas remiantis Lietuvos gamtos spalvų gama.
Architektai bei interjero dizaineriai - visi yra lietuviai, ir tai labai derinasi su Design Hotels idėja integruoti viešbutį su vietine kultūra, partnerystėmis su Lietuvos paslaugų tiekėjais.
Net ir restoranas, kurį atidarome kartu su Claus Meyer iš garsiojo Kopenhagos Noma restorano, integruos lietuvišką virtuvę ir vietinius produktus su moderniomis šiaurietiškos virtuvės tendencijomis.
- Kokie pagrindiniai jūsų iššūkiai naujame darbe? Ar aukšto lygio viešbučių personalo stygius iš tiesų yra viena iš rimčiausių problemų Lietuvoje? Kaip ją ketinate spręsti?
Taip, komandos suformavimas, motyvavimas ir paruošimas veiklai yra didžiausias atidaromo viešbučio iššūkis.
Galiu pasidžiaugti, kad „Pacai“ turi gerą aurą ir padeda grąžinti Lietuvos talentus iš užsienio. Turime du skyrių vadovus, kurie sugrįžo iš Londono aukščiausios lygos viešbučių. Jų patirtis pagelbės ruošiant jaunąją kartą, ateities talentus, kurie turi teisingą požiūrį į aptarnavimą.
Pritraukiant darbuotojus, turime dar ne vieną privalumą - „Pacai“ yra vienintelis Lietuvoje naujai atsidarantis 5 žvaigždučių viešbutis, kuris suteiks galimybę išmokti aukščiausio lygio aptarnavimo subtilybių.
Darbuotojai turės daug daugiau laisvės, kurs tikrą ryšį su svečiais - jiems nereikės atkartoti vis tų pačių išmoktų frazių. Galimybė dirbti tokiame viešbutyje, ir su tokia lokacija, pasitaiko tik vieną kartą gyvenime.
„Design Hotels" tinklas išlaisvina asmenybę, darbuotojai tampa kūrybingi, gyvena šiuolaikinį gyvenimą ir neša šiuolaikinio svetingumo judėjimo vėliavą. Tikiuosi surasti bendraminčių, kuriems yra artimos šios vertybės.
Visi drauge ieškosime bendrojo vardiklio modernioje prabangoje - juk šiuolaikiniam svečiui prabangus šviestuvas ar paveikslas nėra tiek svarbūs, kiek yra svarbus greitas internetas, galimybė dideliame ekrane žiūrėti atsisiųstą filmą ir smagiai pabendrauti su sąmojingu padavėju.
- Kokia yra Vilniaus viešbučių rinkos ateitis? Kokie dar viešbučių prekės ženklai atsidarys? Kaip jiems pavyks pritraukti daugiau turistų?
Kiekvienas naujai ateinantis prekinis ženklas yra dar vienas komunikavimo turizmo pasauliui kanalas - linkiu, kad kolegos iš kitų viešbučių dirbtų drauge tam, kad atvykstančių svečių skaičius nuolat augtų.
Vis dar svarbus turizmo sezoniškumas, kurį geriausiai amortizuoja įvairūs renginiai ir konferencijos. Dabartinių Sporto Rūmų konvertavimas į Kongresų Rūmus padėtų Vilniui pritraukti daugiau renginių ne sezono metu.
tags: #penkiu #zvaigzduciu #busta #prodiusuoja