Santuoka - tai ne tik emocinis, bet ir teisinis įsipareigojimas, turintis įtakos sutuoktinių turtiniams santykiams. Lietuvoje šiuos santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, o vienas iš svarbiausių instrumentų yra vedybų sutartis. Šiame straipsnyje aptarsime vedybų sutarčių sudarymo, įsigaliojimo terminus ir kitus svarbius aspektus.
Vedybų sutarties samprata ir esmė
Civilinio kodekso 3.101 straipsnyje pateiktas vedybų sutarties apibrėžimas - tai sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Vedybų sutartis apibrėžiama kaip sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas esant susituokus, taip pat nutraukus santuoką ar gyvenant skyrium. Savo teisine prigimtimi vedybų sutartis yra civilinis teisinis sandoris, turintis tiek bendrus visiems sandoriams, tiek ir specialius tik jam būdingus bruožus.
Kaip ir kiekvienas sandoris, vedybų sutartis turi atitikti svarbiausius sandorių galiojimo reikalavimus. Šie reikalavimai yra:
- Šalių veiksnumas;
- Valios išreiškimo laisvė;
- Sutarties turinio teisėtumas;
- Nustatytos formos laikymasis.
Anot M. Pažymėtina, kad vedybų sutarties esmę pagrindžia sutarties šalių valios doktrina, kurios pagrindinis bruožas yra tai, jog esminiu šalių sudaromos sutarties požymiu yra psichologinis, subjektyvusis elementas, t. y. šalių valia - abipusis susitarimas sukurti teises ir pareigas. Vedybų sutarties atsiradimo pagrindas siejamas su laisva šalių valia, šalių susitarimo bei išreikšto sutikimo savo valia laikytis sutarties.
Civiliniuose santykiuose galiojantis ir CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia civilinių teisinių santykių subjektams pasirinkti ir sudaryti tokią sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Visų pirma sutarties laisvės principą sudaro laisvė sudaryti sutartį, t. y. CK 6.156 str. aiškiai nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas.
Svarbu paminėti, kad sutarties laisvė nėra absoliuti. Siekiant visapusiškesnio vedybų sutarties esmės, tikslo ir turinio suvokimo, reikia atkreipti dėmesį bei išskirti neteisinius vedybų sutarties aspektus, t. y. šalių, sutuoktinių socialinės padėties analizę. Kaip rodo užsienio šalių praktika, vedybų sutartys sudaromos tarp skirtingos turtinės padėties sutuoktinių, tarp didelio amžiaus skirtumo sutuoktinių.
Katalikų bažnyčios pozicija
Katalikiajame kontekste vedybų sutartis įgyja visai kitokį aspektą. Santuoką sudaro pareikštas sutikimas, kurio jokia žmogiška galia negali papildyti. Tuo tarpu vedybų sutartis yra žmogiškos galios aktas. Bažnytinė santuoka su sąlyga yra negaliojanti. Detaliau nagrinėjant šį teiginį pirmiausia reikia įsigilinti į sąlyginio santuokinio sutikimo sampratą ir kanoninius nurodymus.
Pagal Kanonų Teisės Kodekso 1102 kanono 2 paragrafą santuoka sudaryta su sąlyga, susijusia su praeitimi ar dabartimi, yra galiojanti ir ne pagal tai, ar tai, kas sąlygojama, egzistuoja ar ne. Galimybė sudaryti santuoką su sąlyga, kurioje apibūdinama praeitis, arba su dabartimi susijusia sąlyga priklauso nuo to, ar keliamos sąlygos objektas faktiaškai egzistuoja. Komentuojant šį kanono tekstą pažymėtina, kad įtakos santuokos galiojimui turi tik tikra, reali sąlyga, kuri aiškiai pareiškiama ir prieš santuokinį sutikimą nebuvo atšaukta. Šiam sąlygos įvertinimui reikia žinoti jos pareiškimo būdą ir aplinkybes.
Jeigu prie altoriaus ateina jaunieji, prieš tai sudarę vedybų sutartį, ir kunigui tai žinoma, tokiu atveju, remiantis bažnytiaškuoju požiūriu, kunigas ne tik gali, bet ir privalo atsisakyti tokių porų sutuokti. Santuoką sudaro pareikštas sutikimas, kurio jokia žmogiška galia negali papildyti. Kai tuo tarpu vedybų sutartis yra žmogiškos galios aktas. Šiuo atveju, sudaryta vedybinė sutartis santuokinio sutikimo pareiškimo metu yra kliūtis tam sutikimui pareikšti besąlygiškai, nes jau yra žmogiškas įsikišimas, neatitinkantis sutikimo turinio.
Vedybų sutarties sudarymo ir įsigaliojimo ypatumai
CK 3.103 str. 1 d. numatytas reikalavimas, kad vedybų sutartis turi būti sudaryta notarine forma. Kadangi vedybų sutartis yra dviašalis sandoris, jai taikomos ir kitos sandorių sudarymui keliamos sąlygos. Pagal Notariato įstatymo 30 str. notaras privalo patikrinti vedybų sutarties sutikimą su įstatymais, išaiškinti šalims šios sutarties reikšmę. Notaras turi užtikrinti tiek sutuoktinių, tiek ir trečiųjų asmenų (pvz., kreditorių) interesus.
Įstatymų leidėjas nustatė, kad tam tikriems sandoriams yra privaloma teisinė registracija. Šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Tokiu atveju šalių teisės ir pareigos atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu. Šiai sutarčiai taip pat yra numatyta privaloma teisinė registracija.
Vedybų sutartys registruojamos Sutuoktinių turtinių santykių registre, kurį tvarko Centrinė hipotekos įstaiga šio registro nuostatuose nustatyta tvarka. Be registravimo Sutuoktinių turtinių santykių registre, vedybų sutartys dar registruojamos ir Žemės registre. Taigi yra numatyta dviguba teisinė registracija. Vedybų sutarties ar jos pakeitimų registracija neturi įtakos vedybų ar atitinkamo pakeitimo galiojimui šalims. Šiame registre privalomai registruojamos ne tik vedybų sutartys, bet ir jų pakeitimai ar nutraukimas.
Sutuoktiniai, kaip patikino Centrinės hipotekos darbuotoja, dažniausiai su savimi neturi santuokos liudijimo (~ 83 proc.). Kyla klausimas, kiek pagrįstas yra toks teisinis reikalavimas?
Civilinis kodeksas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d. Civilinio kodekso 1.34, 1.36, 1.44 straipsnių normos įsigalios nuo to momento, kai įsigalios šiuose straipsniuose nurodytos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Civilinio kodekso 2.27 straipsnio norma dėl teisės pakeisti lytį įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d. Civilinio kodekso 2.70 straipsnyje ir 2.106 straipsnio 4 punkte numatytos normos dėl juridinio asmens likvidavimo juridinio asmens registro tvarkytojo iniciatyva įsigalioja nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios. Civilinio kodekso 2.79 straipsnio 4 dalies normos įsigalioja nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios.
Civilinio kodekso trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio normos dėl valstybės išlaikymo nustatymo vaikams, kurie ilgiau kaip mėnesį negauna išlaikymo iš tėvo (motinos) ar iš kitų pilnamečių artimųjų giminaičių, turinčių galimybes juos išlaikyti, įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d. Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento. Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, susijusios su valdymo teise, kaip savarankiška daiktine teise, servitutu, uzufruktu, užstatymo teise (superficies), ilgalaike nuoma, kaip savarankiška daiktine teise (emphyteusis), įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d., išskyrus tuos atvejus, kai šių teisių nustatymo pagrindas yra įstatymas.
Civilinio kodekso 4.171 straipsnio normos dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalies įkeitimo ir 175-4.178 straipsnių bei kitos šio kodekso normos dėl priverstinės hipotekos įsigalioja nuo 2001 m. spalio 1 d. Civilinio kodekso 5.32 straipsnio ir 5.50 straipsnio 6 dalies normos įsigalioja nuo testamentų registro veiklos pradžios.
Civilinio kodekso 6.767 straipsnio 2 dalies normos dėl franšizės sutarties sudarymo fakto registravimo juridinių asmenų registre įsigalioja nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios.
Preliminariosios sutartys: Augant nekilnojamojo turto kainoms daugėja pardavėjo inciatyva nutraukiamų preliminariųjų pirkimo ir pardavimo sutarčių. Žlugęs planuotas sandoris neretai atneša neplanuotų išlaidų, mat rasti alternatyvą gali būti ir sudėtingiau, ir brangiau. Visų pirma, pirkėjas gali papildomai reikalauti, kad jam būtų atlyginamos išlaidos, patirtos rengiantis sudaryti sutartį (pvz. tuo pačiu metu jis sudarė sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl būsto remonto ar įrengimo ir dabar teks jas nutraukti sumokant netesybas).
Teismas vertina, ar pirkėjas tikrai patyrė realius kaštus dėl to, kad sandoris neįvyko. Pirkėjas taip pat gali reikalauti atlyginti kainų skirtumą (vadinamoji prarasta galimybė), kai dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo pirkėjas neteko galimybės sudaryti sutartį su kitu pardavėju, anksčiau pateikusiu konkretų kainos pasiūlymą, bet kuris per protingą terminą vėliau sudarė kitą, pakeičiantį sandorį. Dar vienas gynybos būdas - nustačius, kad pardavėjas būstą už didesnę kainą pardavė trečiajam asmeniui, gali būti reikalaujama priteisti pardavėjo gautą naudą.
Jeigu vystytojas ar pardavėjas nutraukia preliminariąją sutartį, pirmiausia nereikėtų skubėti pasirašyti dokumentų, kuriais pirkėjas atsisako pretenzijų ar prisiima kaltę mainais į pinigų grąžinimą. Paprašykite nutraukimo priežastį nurodyti raštu (prašymą irgi pateikite raštu) ir rinkite visus įrodymus, kurių gali prireikti gynybai teisme - išsaugokite susirašinėjimą, banko sprendimus dėl finansavimo, mokėjimų dokumentus. Teismams svarbūs yra įrodymai apie realią žalą, patirtą dėl nesąžiningo pardavėjo. Svarbu pagrįsti ir nuostolių dydį, ir jų tiesioginį ryšį dėl pardavėjo kaltės nutrūkusio sandorio.
Santuokos nutraukimo statistika
Kasmet beveik pusė Lietuvos sutuoktinių ryžtasi šiam atsakingam žingsniui - skyryboms. Skyrybų klausimas labiausiai nepriimtinas praktikuojantiems katalikams.
Sutuoktinių turtinių santykių registro statistiniai duomenys:
| Metai | Vedybų sutarčių skaičius |
|---|---|
| 2003 | [Duomenys] |
| 2009 | [Duomenys] |
tags: #per #kiek #laiko #isigalioja #sutuoktiniu #turto