Sutarties laisvės principas suteikia šalims teisę spręsti dėl sutarties sudarymo, sąlygų nustatymo bei jų keitimo viso galiojimo laikotarpiu. Sutarties sąlygų pakeitimas, kaip ir jos sudarymas, gali būti atliekamas tik laisva valia sudarytu šalių susitarimu.
Tačiau, tam tikrais atvejais, besąlygiškas reikalavimas vykdyti teisėtai sudarytos sutarties sąlygas gali būti nepateisinamas ir neatitikti teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Tam tikrais atvejais šalių sudaryta sutartis ar atskira jos sąlyga gali būti pakeistos teismo sprendimu.
Teismo Įsikišimas į Sutartinius Santykius
Teismo įsikišimas yra išimtinė priemonė, taikoma tik sutartyje numatytais ar įstatymo nustatytais pagrindais, kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes konstatavus, kad šalių sutartinių prievolių pusiausvyra yra iš esmės pažeista ir vienai šaliai sutarties vykdymas yra suvaržytas.
Esminis Aplinkybių Pasikeitimas
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmoji būtinoji CK 6.204 straipsnio taikymo sąlyga yra esminių aplinkybių pasikeitimas, įvykęs po sutarties sudarymo. „Sutarties pakeitimas dėl pasikeitusių jos vykdymo sąlygų galimas tik konstatavus sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimą, t. y., pasikeitusios aplinkybės, turinčios reikšmės sutarties vykdymui, turi sukelti prievolių pusiausvyros disbalansą, būti šio disbalanso priežastis“ (LAT 2018-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-145-421/2018).
Sutarties modifikavimui teismine tvarka esminio aplinkybių pasikeitimo po sutarties sudarymo nepakanka, jis taip pat turėtų įtakoti (suvaržyti) sutarties vykdymą, keisti sutartinių prievolių pusiausvyrą.
Sutarties Vykdymo Suvaržymas
Tam, kad būtų konstatuota, jog vienai šaliai sutarties vykdymas yra iš esmės suvaržytas, būtina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir kad jos atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus:
- Aplinkybės atsirado arba nukentėjusiai šaliai tapo žinomos po sutarties sudarymo;
- Aplinkybių nukentėjusioji šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti;
- Tų aplinkybių nukentėjusioji šalis negali kontroliuoti;
- Nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.
Pavyzdys iš Teismų Praktikos
Civilinėje byloje Nr. 3K-3-448-415/2015 ieškovas reikalavo pakeisti sutarties sąlygas ir pratęsti terminą atlaisvinti patalpas. Atlikęs CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų visumos vertinimą, kasacinis teismas priėjo prie išvados, kad ieškovas, kaip profesionalus įrenginių, kuriuos buvo įsipareigojęs iškraustyti, naudotojas, turėjo galimybę įvertinti jam tenkančių vykdyti prievolių sudėtingumą ir apimtį jau sutarties sudarymo metu, o ją sudaręs, turėjo per protingą terminą pradėti vykdyti sutartį dėl viso turto iškraustymo, o ne pasirinktinai, kaip buvo padaręs.
Sutarties Privalomumo Principas
Sutarties privalomumo (pacta sunt servanda) principas reiškia, kad šalis, negalinti tinkamai vykdyti sutarties dėl vykdymo suvaržymo esant pasikeitusiomis aplinkybėmis, turi nedelsti ir spręsti sutarties pakeitimo klausimą kuo greičiau, kad būtų atkurta sutartinių prievolių pusiausvyra.
Prašymas kitai šaliai keisti sutartį turi būti pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Beje, prašymo pateikimas taip pat nėra pagrindas sustabdyti sutarties vykdymą, tai tiesiog privalomas ikiteisminis šalių ginčo nagrinėjimas.
Jei šalys per protingą terminą po prašymo pateikimo nesusitaria dėl sutarties pakeitimo, tai bet kuri iš jų, t. Delsimas spręsti sutarties pakeitimą, reiškia sutarties tolimesnį galiojimą tomis pačiomis sąlygomis.
Štai civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2013 kasacinis teismas sprendė, kad atsakovas pakeistų sutarčių negalėtų įvykdyti dėl savo sunkios finansinės padėties, todėl net ir nustačius, kad ekonominė krizė lėmė esminį atsakovo sutarčių vykdymo suvaržymą, bet nesant galimybių vykdyti pakeistas sutartis, teisinis pagrindas keisti sutartis neegzistuoja.
Kadangi ekonominė krizė nevienodai paveikia įvairius verslo sektorius, tai pasauliniu ir nacionaliniu mastu kilusios ekonominės krizės įtaka sutartiniams santykiams ir jos sukelti konkrečios sutarties vykdymo suvaržymai kiekvienoje byloje nustatytini ir vertintini individualiai (LAT 2013-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2013).
Praktinis Pavyzdys ir Patarimai
Klausimas: Išsinuomojome patalpas spalio mėnesį, metinė sutartis. Tačiau atsirado kitos, daug geresnės patalpos, negalime praleisti tokios progos. Norime nutraukti sutartį. Nuomotoją informavome 1 mėn. prieš. Nuomotojas pareiškė, kad sutartį nutrauks tada kai ras kitus nuomininkus (žodžiu kai pats nuspręs), depozito (už du mėn.) negrąžins jokiu atveju. Ar nuomotojas gali taip elgtis?
Atsakymas: Jūsų sutarties 8.3 punktas numato: "Jei Nuomininkas be šioje Sutartyje numatyto pagrindo nutraukia šią Sutartį nepasibaigus nuomos terminui, Nuomotojui lieka sumokėtas garantas, kaip bauda už neišpildytas sutarties sąlygas. Jūs pareiškėte pageidavimą nutraukti nuomos sutartį su Nuomotoju anksčiau sutarto termino, nesant Nuomotojo kaltės. Taigi, Nuomotojas turi pagrįstą teisę pasilikti depozitą, kaip garantą (baudą) už Nuomininko neįvykdytą sutartinę prievolę. Būtent tokia ir yra depozito paskirtis.
Nagrinėjant teismų praktiką, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip vertinami susijusių asmenų sandoriai bankroto bylose. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 30 d. nutartyje, nagrinėdamas UAB „Didmena 24“ finansinį reikalavimą UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ bankroto byloje, atsižvelgė į tai, kad abiejų bendrovių vadovas buvo tas pats asmuo. Teismas konstatavo, kad tokia taikos sutartis neatitinka CK 6.983 straipsnio 1 dalyje numatytų tokios sutarties tikslų, dėl kurių ji galėjo būti sudaryta, t. y. taikos sutartimi šalys nesprendė realiai kilusio ginčo.
Šios įžvalgos leidžia geriau suprasti teismų požiūrį į sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir aplinkybes, kurios gali lemti sutarties sąlygų pakeitimą ar nutraukimą.
Kaip nutraukti sutartį?
Lietuvos Apeliacinio Teismo Nutartis (2024 m. birželio 18 d.)
Civilinė byla Nr. e2-470-881/2024, kurioje Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjo kreditorių atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties, susijusios su finansinio reikalavimo patvirtinimu bankroto byloje, iliustruoja, kaip teismai vertina susijusių asmenų sandorius ir nuostolių pagrįstumą.
Pagrindiniai Aspektai
- Teismas atsižvelgė į tai, kad UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ vadovas ir akcininkas L. J. buvo ir UAB „Didmena 24“ vieninteliu akcininku, todėl abi gamybos sutarties šalys žinojo apie gamybos įrenginių būklę ir kad prekės nėra gaminamos.
- Teismas pažymėjo, kad kreditorės teiginiai apie numatytą gauti pelną yra grindžiami tikėtina verslo sėkme, o ne realiu kreditorės indėliu į verslo plano sukūrimą.
- Teismas atkreipė dėmesį, kad UAB „Didmena 24“ nepateikė įrodymų apie pagamintų prekių realizavimo planus, nepateikė sudarytų prekių realizavimo sutarčių.
Finansinio Reikalavimo Patvirtinimas
Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi kreditorės UAB „Didmena 24“ prašymą patenkino iš dalies - patvirtino UAB „Didmena 24“ 158 978,69 Eur finansinį reikalavimą.
Palūkanos ir Delspinigiai
Teismas kreditorės UAB „Didmena 24“ prašymą priteisti 19 354,40 Eur palūkanas tenkino visiškai, nes prašomos priteisti palūkanos nėra netesybos, o yra mokestis už naudojimąsi negrąžintais pinigais. Tačiau teismas nusprendė, kad yra pagrindas sumažinti prašomą priteisti netesybų sumą iki 10 000 Eur.
Ši nutartis parodo, kaip teismai atsižvelgia į įvairias aplinkybes, vertindami finansinius reikalavimus bankroto bylose, siekdami užtikrinti teisingą ir pagrįstą kreditorių interesų apsaugą.