Kauno rajone aktyviai plėtojamas dviračių takų tinklas, tačiau pasitaiko atvejų, kai savivaldybė susiduria su sunkumais dėl servituto nustatymo privačiuose sklypuose. Savivaldybės atstovams kartais nepavyksta susiderėti su sklypo savininkais dėl tako tiesimo per jų valdą. Tokiais atvejais, neišvengiamai kyla klausimų dėl nuosavybės teisių ir visuomenės poreikių pusiausvyros.
Kauno rajonas žemėlapyje.
Servituto Nustatymo Problemos
Neįprasta padėtis susiklostė Kauno rajone, kur aktyviai plėtojamas dviračių takų tinklas.
Gyventojai apsidžiaugė, kai neseniai dviračių takas buvo nutiestas ir per Šilelio kaimą. Tačiau takas iki šiol nebaigtas tiesti, nes Karnavės kaime, esančiame tarp Šilelio kaimo ir Kulautuvos, vis dar plyti 150 metrų ilgio neasfaltuoto kelio atkarpa.
Pasklido gandų, kad Kauno rajono savivaldybė „išplovė“ pinigus ir todėl tako nesugebėjo iki galo išasfaltuoti. Iš tiesų priežastis kita: sklype, per kurį turėtų driektis dviračių takas, nenumatytas servitutas.
Savivaldybės atstovams niekaip nepavyksta su sklypo savininke Rita Šunokiene susiderėti, kad takas būtų nutiestas per jos valdą. Moteris nori gauti solidžią kompensaciją. Valdininkai teigė, kad gyventoja visus jų siūlymus atmeta, o pati konkrečių reikalavimų neišdėsto. Pristigę kantrybės su sklypo savininke ketina bylinėtis.
Kauno rajono savivaldybės atstovams su žemės sklypus šioje vietoje turinčiais gyventojais teko tartis, kad jie leistų tiesti dviračių taką per savo valdas.
„Per vienus sklypus eina bendrojo naudojimosi takas, per kitus - servitutai. Todėl žmonės leido išasfaltuoti taką. Dabar visi patenkinti, kad susisiekimas pagerėjo“, - pasakojo Kauno rajono savivaldybės Kelių ir transporto skyriaus vedėjas Tautvydas Tamošiūnas.
Pasak T.Tamošiūno, žemėtvarkininkai atkuriant nuosavybės teises į šį sklypą padarė klaidą. Nors per R.Šunokienės žemę nuo seno ėjo takas, jis neįteisintas taip, kad juo galėtų naudotis kiti asmenys.
Todėl savivaldybė siekė iš sklypo savininkės gauti teisę nustatyti sklypo servitutą. Tačiau R.Šunokienė su tuo nesutinka.
R.Šunokienė pasakojo, kad 40 arų sklypą iš kito savininko įsigijo 2003 metais. Dalyje jo ketino statyti namą, o 32 arai liko žemės ūkio paskirties.
Per šią žemės dalį tikrai nuo seno buvo išmintas nedidelis kelias. „Dokumentuose parašyta, kad tai ne viešo naudojimo kelias. Jį savo reikmėms naudojo sklypo savininkai. Taip pat juo į pakrūmes mylėtis traukdavo vietos gyventojai. Jokio servituto tada nereikėjo“, - žodžių į vatą nevyniojo R.Šunokienė.
Pasak rajono gyventojos, todėl žinia, kad per sklypą bus tiesiamas dviračių takas ir reikia nustatyti servitutą, jai buvo kaip griaustinis iš giedro dangaus.
Sklypo Savininkės Argumentai
Moteris teigė, jog nesipriešintų, kad per jos valdą būtų nutiestas takas, tačiau iš savivaldybės esą nesulaukė atsakymų į kai kuriuos jai nerimą sukėlusius klausimus.
R.Šunokienė tikino, kad jai niekas nepaaiškino, ar per jos valdas tikrai drieksis tik dviračių takas. „Aplink pardavinėjama daug tuščių sklypų. Manau, kad netrukus prireiks platesnio kelio. Jei čia atsiras kelias, mano valdos dar sumažės“, - svarstė moteris.
Žemės savininkės teigimu, 6 arai jos sklypo, kurie yra prie pat upės, taku ar keliu būtų atskirti nuo kitos jos valdos, todėl gyventoja negalėtų mėgautis gražiais vaizdais, jei savo valdoje pasistatytų namą.
R.Šunokienės teigimu, savivaldybė jai raštiškai nesiūlė jokios kompensacijos.
Moteris pageidautų, kad valdininkai jai nupirktų kitą 6 arų sklypą su jau suformuotu servitutu arba išpirktų patį tako gabalą, kuris eina per jos sklypą.
Savivaldybės Pozicija
Tuo tarpu, pasak T.Tamošiūno, R.Šunokienei savivaldybė siūlė įvairius variantus. „Savivaldybė jai siūlė dalį sklypo išpirkti. Taip pat būtume įsipareigoję teritoriją aplink taką prižiūrėti, mokėti nuomos pinigus už taką.
Siūlėme ir daugybę kitų variantų, tačiau moteris nieko konkretaus neatsako ir pati jokių sumų neįvardija“, - tvirtino T.Tamošiūnas.
Kauno rajono savivaldybės atstovas tikino, kad po dvejų metų derybų kantrybė jau senka. „Aš vis dar manau, kad R.Šunokienei pačiai naudingiau būtų susitarti su savivaldybe. Kitaip teks bylinėtis.
Per teismą mes ištaisysime žemėtvarkininkų padarytą klaidą. Kelias, einantis per jos sklypą, bus įteisintas ar nustatytas servitutas“, - sakė T.Tamošiūnas. Kitas variantas - žemę galima perimti visuomenės reikmėms.
Teisminiai Ginčai ir Alternatyvos
Kauno mieste panašių problemų taip pat nestinga. Tačiau gyventojai čia dažniau linkę tartis su savivaldybe, nei minti teismų slenksčius, o gal net sulaukti teismo nutarties, kad jų valdos bus perimtos visuomenės reikmėms.
Savivaldybė 4 sklypų ir 1 namo savininkams, per kurių valdas bus tiesiamas aplinkkelis, pasiūlė jų turtą įvertinti rinkos kaina ir valdas bei namą išpirkti. Gyventojai su tuo sutiko, ir problemų nekilo.
Tokių atvejų, kai norint perimti nuosavas valdas visuomenės poreikiams teismų neprireikia, yra ir daugiau.
Išvados
Servituto nustatymas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis atidaus požiūrio į abiejų šalių - tiek žemės savininkų, tiek savivaldybės - interesus. Svarbu rasti kompromisą, kuris užtikrintų visuomenės poreikių įgyvendinimą, kartu gerbiant nuosavybės teises ir kompensuojant patiriamus nuostolius.
Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad tiesti komunikacijas, statyti elektros stulpus galima tik susitarus su sklypo savininku, kurio nuosavybę saugo Konstitucija. Tačiau jei aplinkkelio tiesimas kainuos dvigubai brangiau, tai nebūtinai reiškia, kad kaimynas neteisus, ypač jei dėl komunikacijų pabloginamas kaimyno sklypas ir jo vertė.
Abejonės kyla, pasižiūrėjus į Vilniaus Gerosios Vilties žiede stovintį namą ir dar vieną Naujininkuose, kuris praktiškai stovi važiuojamoje gatvės dalyje. Gal čia ir ne visai tas pats, bet jeigu net visuomenės poreikiams negalima panaudoti privačios nuosavybės, kaip man tą padaryti? Nors gal čia ir skirtingi dalykai, vienur žemė, kitur pastatai.
Galima teigti, kad kiekvienas atvejis yra individualus ir reikalauja atidaus įvertinimo bei derybų, siekiant rasti teisingą ir abiem pusėms priimtiną sprendimą.
Apibendrinant, galima teigti, kad servituto nustatymas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis atidaus požiūrio į abiejų šalių - tiek žemės savininkų, tiek savivaldybės - interesus. Svarbu rasti kompromisą, kuris užtikrintų visuomenės poreikių įgyvendinimą, kartu gerbiant nuosavybės teises ir kompensuojant patiriamus nuostolius.
Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad tiesti komunikacijas, statyti elektros stulpus galima tik susitarus su sklypo savininku, kurio nuosavybę saugo Konstitucija. Tačiau jei aplinkkelio tiesimas kainuos dvigubai brangiau, tai nebūtinai reiškia, kad kaimynas neteisus, ypač jei dėl komunikacijų pabloginamas kaimyno sklypas ir jo vertė.
Abejonės kyla, pasižiūrėjus į Vilniaus Gerosios Vilties žiede stovintį namą ir dar vieną Naujininkuose, kuris praktiškai stovi važiuojamoje gatvės dalyje. Gal čia ir ne visai tas pats, bet jeigu net visuomenės poreikiams negalima panaudoti privačios nuosavybės, kaip man tą padaryti? Nors gal čia ir skirtingi dalykai, vienur žemė, kitur pastatai.
Galima teigti, kad kiekvienas atvejis yra individualus ir reikalauja atidaus įvertinimo bei derybų, siekiant rasti teisingą ir abiem pusėms priimtiną sprendimą.
tags: #per #nuosavybes #teise #priklausanti #zemes #sklypa