Namo pirkimas tiesiogiai iš savininko: patarimai ir gudrybės

Sprendimas įsigyti nuosavą būstą - vienas svarbiausių gyvenime. Lietuva, su savo augančia ekonomika ir patrauklia nekilnojamojo turto rinka, tampa vis populiaresnė vieta tiek vietiniams, tiek užsienio pirkėjams. Šiame straipsnyje rasite išsamią informaciją apie būsto pirkimo procesą Lietuvoje, kainas, teisinius aspektus ir patarimus, kaip išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų.

Nuosavo būsto įsigijimas - svarbus žingsnis.

Būsto paieška ir vertinimas

Būsto paieška ir namų keitimas - svarbus žingsnis: svarbu išsirinkti tinkamą variantą, objektyviai įvertinti įvairius susijusius aspektus. Ieškodami nekilnojamojo turto Aruodas.lt, galite ne tik filtruoti skelbimus pagal įvairius kriterijus, bet ir išsisaugoti paieškų, įsiminti patikusių skelbimų. Išsisaugoję paiešką, kaskart matysite, kiek naujų skelbimų atsirado, o įsiminę skelbimą gausite informacijos apie pakitusią kainą, rezervaciją, vykstančias „Atviras duris" ir kt.

Radus Jums patinkančio būsto pasiūlymą, kitas žingsnis - susisiekti su pardavėju. Prieš tai pasiruoškite, kad apie patikusį būstą sužinotumėte kuo daugiau naudingos informacijos. Iš anksto išsiaiškinta informacija padeda suprasti, ar ir toliau verta būstu domėtis ir vykti jį apžiūrėti. Iki pokalbio su pardavėju susirašykite dominančius klausimus (kas nenurodyta skelbime), kad per pokalbį jų neužmirštumėte. Paklauskite detalių, kurios galėtų paskatinti nebesidomėti konkrečiu objektu (būste gyveno abejotinos reputacijos asmenys, būstas yra degęs ir pan.).

Išsiaiškinkite, ar yra visi reikiami būsto nuosavybės dokumentai (jei tokių dokumentų nėra, pirkimo procesas gali užtrukti ilgiau, nei planuota, taip pat galite patirti papildomų išlaidų). Susitarkite apžiūrėti būstą šviesiu paros metu, kad galėtumėte įvertinti ne tik būsto vidų, bet ir aplinką lauke. Jei pažįstate nekilnojamojo turto specialistą, pakvieskite jį vykti apžiūrėti būsto kartu - tikėtina, kad jis patars, pastebės dalykų, kurie galbūt Jums nekristų į akis.

Svarbūs aspektai renkantis būstą

  • Vieta mieste. Didelę buto vertės dalį sudaro vieta mieste.
  • Vieta name. Butai pirmame aukšte dažnai turi langus į praėjimus bei didesnius šildymo kaštus. Viršutinio aukšto gyventojai negirdi kaimynų žingsnių, bet susiduria su didesniu karščiu vasaros metu. Taip pat įvertinkite nuo gatvės skleidžiamą triukšmą.
  • Reikalingas buto plotas. Visi norime gyventi erdviai, tačiau perkant pirmą būstą galbūt nereikėtų pradėti iškart nuo 100 m2. Tikėtina, kad pirmojo buto neperkate 30-čiai metų ir jo pirkimas neturėtų tapti labai didele finansine našta.
  • Buto eksploatavimo kaštai. Jeigu butą perkate senos statybos name - būtinai patikrinkite šildymo sąskaitas. Kartais geriau mokėti bankui 50 eur daugiau paskolos, nei šildyti kiaurą namą.

Norėdami pirkti nekilnojamąjį turtą, sužinokite bent jau preliminarią turto vertę, pasikonsultuokite su specialistais.

Preliminari sutartis

Radę patikusį nekilnojamojo turto objektą ir nusprendę jį pirkti, pasirašykite preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį su savininku. Esminiai tokios sutarties punktai:

  • Konkrečiai apibūdintas nekilnojamasis turtas
  • Nurodytos šalys (pirkėjas ir pardavėjas)
  • Įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį
  • Terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti (notaro tvirtinama)
  • Nustatyti vienos iš šalių pareigą organizuoti pagrindinės sutarties pasirašymą
  • Nekilnojamojo turto kaina
  • Įsipareigojimas apmokėti kitas išlaidas (notaro, Registrų cento ir pan.)
  • Įsipareigojimų, kuriuos pardavėjas privalo įvykdyti iki pagrindinės sutarties, nurodymas
  • Apmokėjimo sąlygos ir terminai
  • Visiško atsiskaitymo terminas
  • Nekilnojamojo turto perdavimo terminas ir pan.

Sutartyje galima susitarti ir dėl papildomų sąlygų, pvz., netesybų už sutarties neįvykdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad preliminari nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis privalo būti rašytinė. Rašytinės sutarties formos nebuvimas daro sutartį negaliojančią.

Preliminari sutartis nėra privaloma, tačiau ji suteikia abiem šalims aiškumo ir tam tikrą garantiją, kad abi pusės ketina užbaigti sandorį. Jei kažkuri šalis persigalvotų ir nuspręstų nutraukti sutartį, kitai šaliai gali tekti mokėti avanso dydžio baudą. Šio etapo sutartis garantuoja, kad pardavėjas jūsų išsirinkto būsto neparduos kitam pirkėjui, o jums parduos už sutartą kainą. Visada ją sudarykite. Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė.

Kada sudaryti preliminariąją sutartį

  • Įvertinus savo, kaip pirkėjo, finansines galimybes tinkamai atsiskaityti su pardavėju;
  • Išsiaiškinus atsiskaitymo sąlygas: galutinę turto kainą, jos apskaičiavimo tvarką, jei kaina nėra fiksuota, avanso dydį, sumokėjimo būdą, terminus, kitas atsiskaitymui įtakos turėti galinčias aplinkybes;
  • Turint bent 15 proc. būsto kainos sudarantį pradinį įnašą;
  • Gavus konkrečius bankų ar kredito įstaigų pasiūlymus paskolos ar kredito suteikimui;
  • Atlikus perkamo turto vertinimą, jei pardavėjas sutinka;
  • Išanalizavus, kokius darbus atliks nekilnojamojo turto plėtotojas ir užfiksavus juos sutarties projekte (jei perkamas naujas būstas);
  • Įvertinus terminus: naujo statinio statybos užbaigimo, notarinio sandorio sudarymo, turto suvaržymų išregistravimo, vidaus apdailos darbų atlikimo, pardavėjo (arba nuomininko, naudotojo) išsikraustymo, pirkėjo įsikėlimo datas;
  • Įvertinus kitus svarbius aspektus ir išankstines sąlygas: sutarties nutraukimo sąlygas, galimus pakeitimus ir jų sąlygas bei netesybas, leistiną būsto ploto pokytį (perkant naujos statybos būstą), notarų biurą, kuriame bus sudaromas pagrindinis sandoris ir jo išlaidų apmokėjimo sąlygas;
  • Susipažinus su turto dokumentais bei įsitikinus, kas yra turto savininkas (gavus pardavėjo asmens dokumentą).

Pasirašius preliminariąją sutartį reikia pasiruošti pagrindiniam notariniam sandoriui - turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui. Iki pasirašymo reikės: sumokėti avansą, atlikti turto vertinimą, jei tai nebuvo padaryta anksčiau (vertinimo reikalaus kredito įstaiga), gauti kredito įstaigos raštą dėl paskolos suteikimo.

Teisiniai formalumai ir dokumentai

Prieš pasirašant galutinę pirkimo-pardavimo sutartį, patikrinkite, ar pardavėjas tikrai yra teisėtas buto savininkas, ar nėra areštų, hipotekoų bei kitų suvaržymų. Užsisakyti Registro centro išrašą galite Registrų centre. Įsidėmėkite, kad turtą parduoti gali tik to turto savininkas, nebent jis būtų išdavęs įgaliojimą veikti jo vardu ir interesais.

Nemokėkite avanso kitiems asmenims (tarpininkams, giminaičiams), jei jie nepateikė jums pardavėjo išduoto įgaliojimo, o jei ir pateikė - įsitikinkite, kad įgaliotas asmuo turi teisę gauti pinigus, nes įgaliojimas gali suteikti tik dalį teisių; pvz., gauti su turto pardavimu susijusius dokumentus, bet ne pinigus.

Jei patys, kaip pirkėjai negalėsite asmeniškai dalyvauti visame būsto įsigijimo procese, jums taip pat reikės notarinės formos įgaliojimo. Pasirūpinkite juo iš anksto arba išsiaiškinkite reikalavimus ir sąlygas sandorius sudaryti nuotoliniu būdu: turėkite mobilųjį ar elektroninį parašą ir / arba išmanų tapatybės patvirtinimo įrankį (pvz., „Smart-ID“ programėlę). Tuo tarpu pasirašyti elektroninius notarinio veiksmo dokumentus galima tik su kvalifikuotu mobiliuoju elektroniniu parašu, kvalifikuotu elektroniniu parašu, esančiu lustinėje kortelėje ar USB laikmenoje arba kvalifikuotu „Smart-ID“ sertifikatu.

Prieš pasirašant sutartį, būtina patikrinti dokumentus.

Galutinė pirkimo-pardavimo sutartis notaro biure

Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis privalo būti patvirtinta notaro. Notaras:

  • Patikrina sandorio teisėtumą, pardavėjo ir pirkėjo tapatybes.
  • Informuoja abi šalis apie teisinius įsipareigojimus.
  • Užtikrina, kad visi reikiami dokumentai yra tvarkingi.

Sandorio šalys gali laisvai pasirinkti notarą ar notarų biurą, kuriame bus tvirtinama pagrindinė sutartis. Pirmiausia, dokumentus notarui turi pateikti turto savininkas, kad notaras gautų jo sutikimą turto duomenų tikrinimui, patikrintų juos viešuose registruose bei užtikrintų sandorio teisėtumą.

Notarui reikia pateikti:

  • Visų pirkėjų asmens dokumentus;
  • Kredito įstaigos išduotą raštą dėl kredito suteikimo;
  • Vedybų sutartį (jei pirkėjai yra santuokoje ir tokia sutartis sudaryta);
  • Įgaliojimą, jei pirkėją atstovauja įgaliotas asmuo;
  • Mokėjimo nurodymą, kuriuo patvirtinamas pradinio įnašo (kainos dalies) sumokėjimo faktas;
  • Kitus dokumentus pagal individualią situaciją.

Išlaidas notarui privalo apmokėti pirkėjas, nebent su pardavėju sutarsite kitaip. Civilinis kodeksas numato, kad pirkėjas privalo padengti ir kitas sutarties sudarymo išlaidas, apie kurias dažnai nepagalvojama.

Galimos papildomos išlaidos:

  • Preliminarios sutarties pasirašymas nekainuos, nebent ją tvirtinsite notarine tvarka - tai kainuotų 100-150 Eur;
  • Turto vertinimas - 100-300 Eur;
  • Kredito sutarties mokestis - apie 0,5 proc. kredito sumos;
  • Notaro atlyginimas - 0,37 procento nuo sandorio šalių nurodytos nekilnojamojo daikto kainos, bet ne mažiau nei 76 Eur ir ne daugiau kaip 5 000 Eur;
  • Hipotekos sutarties patvirtinimas - nuo 54 iki 360 eurų.

Atkreipiamas dėmesys, kad notaro įkainis nurodytas be pridėtinės vertės mokesčio ir kiekvienu konkrečiu atveju apskaičiuojamas ne tik už atliktą notarinį veiksmą, bet ir parengtą sandorio projektą, suteiktą konsultaciją ir (ar) techninę paslaugą.

Nuosavybės teisės į naujai įsigytą būstą vieno langelio principu registruojamos elektroniniu būdu - iš karto po sandorio sudarymo. Prašymas pateikiamas notarui, o notaras perduoda jį Registrų centrui. Todėl nenustebkite, kai sąskaitoje už notaro paslaugas rasite ir papildomų išlaidų, kurios nėra skirtos notarui.

Šiame etape pirkėjas sumoka likusią sumą (atskaičius avansą), o notaras patvirtina sandorį. Po to naujojo savininko vardu nuosavybės teisė įregistruojama Nekilnojamojo turto registre.

Finansiniai ir mokestiniai aspektai

Jei naudojatės būsto paskola, bankas dažniausiai perveda lėšas tiesiogiai notaro nurodyta tvarka, užtikrinant skaidrumą. Kai kurios kredito įstaigos taip pat siūlo specialias sąlygas jaunoms šeimoms, regionuose perkamam būstui ar tam tikroms pirkėjų grupėms.

Jeigu nesate 100 proc. tikri ar gausite banko paskolą, prieš kažkam sumokėdami avansą, privalote įsitikinti, kad gausite reikiamą paskolą. Su banku išsiaiškinkite kokios sutarties sąlygos, terminai, papildomos išlaidos, administraciniai mokesčiai, sutarties pakeitimo galimybės.

Oficialus turto vertinimas reikalingas bankui dėl paskolos dydžio. Turto vertinimas kainuoja nuo 100 eur, tačiau jį užsakius teks keletą dienų palaukti. Dėl paskolos kreipkitės į keletą bankų. Banko svarstymas dėl paskolos suteikimo gali užtrukti keletą dienų. Bankas gali paprašyti papildomų dokumentų pajamoms įrodyti.

Mokesčiai perkant nekilnojamąjį turtą:

  • Notaro mokestį (0,45% nuo sandorio sumos).
  • Mokesčius už turto teisinio statuso patikrinimą įvairiuose registruose.
  • Mokestį už įsigyto turto registravimą Registrų centre. Mokestis priklauso nuo registruojamo turto tipo, rinkos vertės ir registracijos termino.

Pardavus ar įsigyjant būstą gali kilti tam tikrų mokestinių įsipareigojimų: Gyventojų pajamų mokestis (GPM) nuo kapitalo prieaugio, jei pardavėjui tai aktualu. Nekilnojamojo turto mokestis (NTM), jei turtas viršija nustatytą neapmokestinamąją vertę.

Po to, kai notaras patvirtina pirkimo-pardavimo sutartį, ji registruojama Nekilnojamojo turto registre. Tik tada pirkėjas tampa oficialiu buto savininku. Registraciją atlieka notaras arba galima kreiptis į Registrų centrą.

Taip pat po įsigijimo verta deklaruoti gyvenamąją vietą (jei planuojate ten gyventi) ir pasirūpinti komunalinių paslaugų tiekėjų sutarčių perrašymu.

Hipotekos sutartis

Hipotekos sutartis tvirtinama notarine tvarka. Iki jos tvirtinimo turite sudaryti kredito sutartį su kredito įstaiga. Notarui, be išvardytų 6 punkte, reikės pateikti šiuos dokumentus:

  • Įkeičiamo turto įsigijimo dokumentus;
  • Pirminio kreditoriaus sutikimą (jei įsigijote įkeistą turtą);
  • Jei turite nepilnamečių vaikų, papildomus dokumentus, leidžiančius naujai įgytą turtą įkeisti kreditoriui;
  • Nekilnojamojo turto (išskyrus žemės sklypo) draudimą;
  • Kitų asmenų sutikimus ar leidimus, jei įkeičiamam turtui yra registruotų kitų apribojimų arba suvaržymų. Pvz., bendrąja hipoteka įkeisto daikto savininkas, norėdamas šį daiktą įkeisti dar kartą, turi gauti rašytinį visų kitų bendrąja hipoteka įkeistų daikto savininkų sutikimus.

Hipotekos sutartis Sutarčių ir teisių suvaržymų registre registruojama tuo pačiu, vieno langelio principu. Po jos įregistravimo pirkėjo kreditorius išmoka pirkėjui suteiktą kreditą.

Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje

Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje pastaruoju metu sparčiai auga. Kainos priklauso nuo miesto, jo rajono, buto būklės, dydžio ir kitų veiksnių, tokių kaip šildymo sistema bei atstumas nuo darželių ir mokyklų.

Vidutinės kvadratinio metro kainos įvairiuose miestuose, remiantis 2024 metų liepos mėnesio duomenimis, gali skirtis net kelis kartus:

Miestas Kaina už kv. m (EUR)
Vilniaus centras 2 100 - 7 000
Kauno centras 1 600 - 3 700
Klaipėdos centras 1 200 - 3 300
Šiaulių centras 920 - 2 000

Jei ieškote modernaus ~50 kv. m naujos statybos buto prestižinėje Vilniaus vietoje, galite tikėtis, kad kaina viršys 200 000 EUR.

Visi be išimties specialistai akcentuoja, kad būstą reikia rinktis pagal poreikį ir pirkti ne tada, kada visi perka, kaip tai vyko, pavyzdžiui, 2020 m. NT paieška gali pasirūpinti pats pirkėjas, bet rekomenduotina tai pavesti šios srities specialistui - NT brokeriui, kuris atsižvelgdamas į pirkėjo poreikius suras ir pasiūlys geriausią variantą už priimtiniausią kainą.

Būsto pirkimas užsieniečiams

Užsieniečiai, nepriklausomai nuo jų pilietybės, paprastai gali įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje be specialaus leidimo iš vietos valdžios institucijų. ES piliečiams nėra jokių apribojimų, tačiau ne ES piliečiams gali būti tam tikrų ribojimų, ypač kalbant apie žemės įsigijimą.

Norint turėti nuosavybę Lietuvoje, nereikia būti rezidentu, tačiau nuosavybės turėjimas automatiškai nesuteikia teisės į leidimą gyventi Lietuvoje.

SVARBU: Šiuo metu Rusijos piliečiams, neturintiems leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, draudžiama pirkti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje.

Žemės pirkimas Lietuvoje

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalį, užsienio piliečiai gali įsigyti žemės, jei atitinka tam tikrus kriterijus. Žemės sklypą gali įsigyti tik asmenys ir subjektai, atitinkantys Europos ir Transatlantinius kriterijus.

Kurie užsieniečiai gali įsigyti žemę Lietuvoje?

  • Juridiniai asmenys: Įmonės, įsteigtos ES valstybėse narėse, Europos laisvosios prekybos asociacijos (EFTA) valstybėse narėse arba laisvose ekonominėse zonose.
  • Fiziniai asmenys: ES ir EFTA valstybių narių piliečiai; nuolatiniai ES ir EFTA valstybių narių gyventojai; nuolatiniai Lietuvos gyventojai, net jei jie nėra Lietuvos piliečiai.

Lietuvos piliečio mirties atveju jų žemę gali paveldėti užsieniečiai, tačiau yra tam tikros taisyklės, priklausomai nuo to, ar užsienio paveldėtojas atitinka Europos ir Transatlantinius kriterijus. Jei užsienio paveldėtojai neatitinka nustatytų kriterijų, jie gali gauti piniginę vertę už parduotą žemę. Jei paveldėtojai atitinka kriterijus, jie gauna pilnas nuosavybės teises.

Išperkamoji nuoma - alternatyva banko paskolai

Lietuvoje sparčiai populiarėja naujas atsiskaitymo už nekilnojamąjį turtą būdas, kuriam bankas visiškai nereikalingas. Tai išperkamoji nuoma.

Kaip veikia išperkamoji nuoma?

Išperkamoji nuoma veikia gana paprastai: Būstas Jums išnuomojamas pilnai įrengtas. Kas mėnesį mokamas nuomos mokestis, kurio didžioji dalis yra skirta būsto išsipirkimui. Šeimininkas kas mėnesį sumoka tam tikrą įmoką ir ją moka iki 120 mėnesių (10 metų) tol, kol sumokama visa būsto pardavimo suma. Būstas per visą tą laikotarpį priklauso pardavėjui. Jis perrašomas, kai sumokama visa suma.

Bankas šiuose Pardavėjo ir nuomininko-pirkėjo santykiuose gali ir nedalyvauti iš viso, nes pinigus reikia pervesti tiesiogiai Pardavėjui. Tai dažniausiai stambi NT vystytojų kompanija arba išperkamosios nuomos paslaugų teikėjai.

Pradinis įnašas, bent jau minimalus, dabar yra reikalingas visur. Jis gali būti nuo 5% iki 15-30 proc., priklausomai nuo būsto tipo ir pardavimo kainos. Kuo pradinis įnašas būsto paskolai didesnis, tuo mėnesinė įmoka mažesnė.

Net ir išperkamosios nuomos atveju pradinis įnašas vis tiek yra reikalingas. Tiesa sakant būsto paskolos be pradinio įnašo pagal visus Lietuvos banko reikalavimus yra negalima. Tai pat bankas neleidžiama skolinti pradiniam įnašui ar priimti pradinio įnašo, kuris gautas paskolos būdu. Taigi vienintelė išeitis - jį susitaupyti arba sumokėti dalimis išperkamosios nuomos būdu.

BŪSTO įrengimas, remontas, dizainas ir pirkimas: kaip NEDARYTI klaidų? | NT Be Grimo 024

tags: #perku #nama #tiesiogiai #is #savininko