Patalpų Šildymo Būdai: Apžvalga ir Palyginimas

Žmonės šildytis pradėjo prie atviros ugnies vos išmokę ją užsidegti. Atsiradus pastatams buvo sugalvota krosnis, dar ir iki šių dienų daug kur išlikusi kaip patalpų šildymo priemonė. Ir tik gerokai vėliau susivokta, kad patalpas galima šildyti vandeniu, sušildytu specialiai tam skirtoje krosnyje ir į kiekvieną patalpą atitekančiu vamzdžiais - taip atsirado katilai ir centralizuotas šilumos tiekimas.

Šildymo būdas - dalykas, į kurį būtina atsižvelgti įsirenginėjant namus. Tinkamiausią šildymo alternatyvą lemia individualūs poreikiai bei patogumas, tačiau didelį vaidmenį vaidina ir kaina.

Pagal šildymo įrengimo būdą skiriamos vietinės ir centrinės katilinės. Jos skirstomos ir pagal šilumnešio rūšį: būna vandens, garo, orinio šildymo.

Šildymas Malkomis

Pats pigiausias ir dėl to bene populiariausias šildymo būdas (ypač šildant individualius namus) yra šildymas malkomis - jis kainuoja tiek, kiek kainuoja malkos (puiku, jei turima nuosavo miško…), plius jų paruošimas, atvežimas, sandėliavimas ir kūrenimo darbas.

Šis šildymo būdas yra geras ir priimtinas vietovėse, kur nėra didelio gyventojų tankumo, t. y. kaimo vietovėse ar nedidelėse gyvenvietėse, kuriosenėra galimybių šilumą tiekti centralizuotai ar atvesti dujų vamzdynus.

Malkos - tradicinis ir pigus šildymo būdas, ypač kaimo vietovėse.

Vis dėlto šis būdas netinkamas miesto teritorijoje dėl taršos. Nors šiuolaikiniai „malkų“ katilai yra pakankamai sandarūs, degimo procesas juose vyksta gana žemoje temperatūroje, dažnai, esant nepakankamam oro kiekiui, blogėja kietojo kuro degimo sąlygos.

Kuras sudega nevisiškai (malkomis kūrenamo katilo naudingumo koeficientas yra tik apie 50-70 %) ir į aplinką išmetama gana daug kenksmingų teršalų, kurie draikosi čia pat, kieme, ar kaimynų kiemuose - dūmais išmetami dideli kiekiai anglies viendeginio (smalkių), suodžių ir įvairių angliavandenilių, kurių didelė dalis (pavyzdžiui, benzpirenas) yra kancerogeninės, vėžį galinčios sukelti medžiagos.

Modernėjant technologijoms, modernėja net ir šildymas malkomis. Kietojo kuro katilą galima prijungti ir prie grindinio šildymo sistemos, ir panaudoti karštam vandeniui ruošti, ir įrengti akumuliacines talpas ar sumontuoti katalizatorius teršalams filtruoti. Tačiau tuomet toks šildymas malkomis pabrangsta.

Kūrenimas malkomis - pigiausias šildymo sprendimas, bet ir reikalaujantis daugiausiai pastangų. Ganėtinai pigu yra ir įsirengti šią šildymo sistemą, o ir sezoninės išlaidos nėra aukštos. Tačiau tenka užsiimti nemažai darbų: sandėliuoti ir ruošti kietą kurą bei rūpintis katilu. Savininkams reikia skirti daug laiko šioms užduotims, o palikti namus ilgesniam laikui darosi sudėtinga. Tenka pagalvoti apie vietą, kur bus galima sandėliuoti kietą kurą, pastoviai valyti kaminą, laikyti malkas sausas.

Nemažai asmenų verčiau renkasi kieto kuro katilams pritaikyti granulinius degiklius, tačiau granules taip pat reikia sandėliuoti.

Nepamirškite fakto, kad iš pirmo žvilgsnio, atrodytų, pats paprasčiausias šildymo būdas iš tiesų yra vienas iš pavojingiausių. Šildydami būstą malkomis keliate grėsmę šeimos, aplinkinių sveikatai ir aplinkos saugumui.

Šildymas Gamtinėmis Dujomis

Tačiau esant dabartinei dujų kainai šis būdas gana brangus, nors, nepaisant to, ilgalaikėje perspektyvoje šildymas gamtinėmis dujomis išlieka vienu pigiausių šildymo būdų. Per dešimties metų laikotarpį bendros investicijos į įrangą ir išlaidos - tiek būstui šildyti, tiek ir karštam vandeniui ruošti - kurui būtų apie 15 tūkst. eurų.

Tiesa, šildymas deginant gamtines dujas kol kas įmanomas tik ten, kur atvestas dujotiekis ir kur yra galimybė prie jo prisijungti. Nors jau atsiranda technologijų, leidžiančių sumontuoti suskystintųjų naftos dujų sistemas prie individualių namų ir šildymui bei karštam vandeniui ruošti naudoti dujinius katilus.

Tai - nepriklausomos dujų tiekimo sistemos, kuriose dujos tiekiamos iš balionų, dedamų į spintą, sumontuojamą šalia namo. Dujos iš šių balionų tiekiamos tiek į katilą, tiek į dujinę viryklę. Pati tokio šildymo dujų spinta sumontuojama šalia namo, o ne jo viduje, tad, net ir atsiradus dujų nuotėkiui, į namą jos nepaklius. Tačiau specialus jutiklis dujų nuotėkį pajus ir automatiškai sustabdys dujų tiekimo sistemos veikimą.

Investicijos į tokią dujinio šildymo sistemą būtų panašios kaip ir į bet kurią kitą šildymo sistemą, atsižvelgiant į namo dydį bei pageidaujamus šildymo įrenginius.

Dujinis šildymas yra visiems puikiai žinomas ir lengvai prieinamas būdas. Jis patogus bei švarus, o įrengimo kaina nelabai skiriasi nuo kuro katilų. Dujinis šildymas tinka tiek nuosaviems namams, tiek butams, tiek komercinėms patalpoms.

Šis šildymo būdas ekologiškas, nes deginamas kuras į aplinką išskiria minimaliai kietųjų dalelių bei teršalų ir nesukelia smogo bei neskleidžia nemalonaus kvapo. Dujiniai katilai lengvai pritaikomi įvairaus dydžio erdvėms. Kadangi modernūs dujų katilai yra automatizuoti, jie reikalauja mažai priežiūros. Renkantis katilą svarbu atsižvelgti į jo galingumą ir tūrį.

Tačiau šiuo metu dujų kainos yra aukštos, tad ši šildymo alternatyva priskiriama prie brangesnių. Gamtinių dujų sunaudojimo kiekis priklauso nuo gyventojų įpročių, lauko temperatūros bei būsto sandarumo.

Jei pasirinksite dujinį šildymą, Jums nebereikės rūpintis malkomis ar anglimis žiemai ir galvoti apie jų sandėliavimą. Kaina nusileidžiantis tik šildymui saulės energija, šildymas gamtinėmis dujomis yra pigus, tačiau teršia gamtą.

Šildymas Granulėmis

Beveik toks pat patogus kaip dujinis šildymas yra šildymas granules deginančiais katilais. „Beveik“, nes granulėmis kūrenamą katilą dažniausiai užtenka prikrauti 1-2 kartus per savaitę; nes, įsirengus namuose granulinį katilą, būtina pagalvoti ir apie patalpą, kurioje granulės būtų sandėliuojamos; nes tenka kartkartėmis išvalyti ir pelenus.

Laimė, kitaip nei malkomis kūrenamas katilas, granulėmis kūrenamuose katiluose pelenų susidaro nedaug. Techniniu aspektu granuliniuose katiluose degimas vyksta subalansuotai: kuro ir oro santykis nuolat palaikomas taip, kad kuras visiškai sudegtų.

Granulinis katilas - patogus ir efektyvus šildymo būdas.

Svarbiausias skirtumas, lyginant su malkiniais katilais, yra tai, kad šiluminė galia reguliuojama ne uždarinėjant orą, o dozuojant kuro padavimą ir primaišant reikiamą visiškam sudegimui oro kiekį. Taigi degimas šiuose katiluose optimalus, angliavandeniliai visiškai oksiduojami, o dūmai nesulyginamai švaresni už malkinių katilų išskiriamus.

Eksploatacijos kainos aspektu granulinis katilas yra komfortiškesnis nei įprastas kietojo kuro katilas, tačiau jam reikia didesnių pradinių investicijų, o kuras yra brangesnis. Kuro kainos aspektu granulėmis kūrenami katilai artimesni dujomis kūrenamiems katilams. Pastaruoju metu šildymo kaina, deginant granules, faktiškai prilygsta šildymo kainai deginant dujas. Apskaičiuota, kad per dešimt metų šis šildymo būdas kainuotų apie 19 tūkst. eurų. Tiesa, kol kas neaišku, kaip pasikeis dujų kaina, kai 2017 m.

Šildymas Elektra

Bene patogiausias, tačiau ir brangiausias šildymo būdas yra šildymas elektra. Elektros energija gali būti naudojama daugybei šildymo įrenginių - elektriniams radiatoriams, įvairių tipų šildytuvams, šilumos siurbliams, infraraudonųjų spindulių ir joniniams šildytuvams ir t. t.

Skaičiuojama, kad 60 m2 ploto butui apšildyti (laikant apie 20 laipsnių patalpų oro temperatūrą) reikėtų mokėti apie 130-160 eurų per mėnesį, atsižvelgiant į tai, kokia lauko oro temperatūra.

Tiesa, yra viena šalis, kurioje šildymas elektra, - vyraujantis būdas. Tai Norvegija, kurioje dėl kalnuoto šalies reljefo sudėtinga atvesti centralizuotą šilumos tiekimą ar dujų tinklus (nepaisant to, šie energijos tiekimo būdai ten taip pat jau skinasi kelią ir populiarėja).

Šildymas elektra reikalauja minimalių pradinių investicijų, tačiau vėliau kainuoja daug. Šią alternatyvą paprasta įsirengti ir patiems. Tačiau vos išjungus šildymą patalpa atvės labai greitai, o jai vėl įšilti prireiks nemažai laiko. Tai - brangus šildymo būdas, reikalaujantis daug energijos.

Šildyti būstą elektros energija Lietuvoje - vienas iš brangiausių būdų. Elektrinio šildymo procesą sudaro daugybė skirtingų veiksmų, kurie reikalauja gausių energijos išteklių.

Pateikiame populiariausius elektrinio šildymo prietaisus:

• Infraraudonųjų spindulių šildytuvai: Apie 90 % infraraudonųjų spindulių yra tolimojo diapazono, todėl jie sušildo ir objektus, patenkančius į jų veikimo plotą, įskaitant ir žmogaus kūną - patys daiktai tampa tarsi šildytuvai ir taip taupoma elektra. 1000-2000 vatų galingumo šildytuvo pakanka, kad per keliolika minučių būtų apšildoma 20-25 kv. m. ploto patalpa. Infraraudonųjų šildytuvų efektyvumas yra gana didelis - apie 80 proc. visos energijos verčiama šiluma (likusi dalis - šviesa).
• Konvekciniai šildytuvai: Oras cirkuliuoja aplink šildymo elementą ir taip sukuriama konvekcija. Vienas iš populiariausių ir efektyviausių šildytuvų rūšių veikia iš esmės kaip konvekcinis šildytuvas. Kaip ir visi kiti radiatoriai. Jo forma yra skirta oro cirkuliavimui sukurti. Šiuolaikiniai radiatoriai primena paprastas dėžute, o ne storas „dešras“ sujungtas apačioje ir viršuje.
• Tepaliniai radiatoriai: Skardinis radiatorius yra užpildomas silikono alyva, kuri turi geresnes šilumos sulaikymo savybes, nei įprastas vanduo (jis atvėsta labai greitai). Kaitinimo elementas pakaitina alyvą, termostatas reguliuoja šilumą ir perkaitimą - kai patalpa įšyla iki norimos temperatūros, tepalinis radiatorius paprastai išsijungia pats.
• Ventiliatoriniai šildytuvai: Tai konvekcinis šildytuvas su papildomu ventiliatoriumi - varikliuku su propeleriais, kurie intensyviai pučia orą. Viena iš esminių jo problemų yra saugumas (baisu net pagalvoti, ką gali padaryti ventiliatoriai su pro groteles prakištu vaiko pirštu), o taip pat ir ventiliatoriaus skleidžiamas triukšmas.

Šilumos Siurbliai

Šilumos siurblys - viena naujausių technologijų, šilumą paimanti iš grunto arba negilių gręžinių. Saulės įšildyta dirva sušildo vamzdį, kuriame cirkuliuoja neužšąlantis skystis (freonas), taip su gręžinio vandeniu į namą atkeliauja ir šilumos energija. „Gruntas-vanduo“ tipo šilumos siurbliu galima apšildyti visą pastatą.

Renkantis šilumos siurblį, reikia įvertinti keletą aspektų. Pirma, toks šildymas naudoja elektros energiją, kuriai tiekti reikalinga didelė ir nepigi infrastruktūra. Planuojant įrengti vandeninę šildymo sistemą (radiatoriai, šildomosios grindys) ir karšto vandens paruošimą, tinka „oras-vanduo“ tipo siurblys.

Šilumos siurblys oras-vanduo - efektyvus ir universalus šildymo sprendimas.

Toks siurblys šilumą galutinai atiduoda vandeniui, tad patalpos šildomos radiatoriais ar per grindinę šildymo sistemą. Jo efektyvumas ir galingumas svyruoja, atsižvelgiant į lauko temperatūrą. „Oras-vanduo“ tipo šilumos siurbliai veikia gana efektyviai, lauke esant maždaug +7 °C temperatūrai, tačiau jų galia ir efektyvumas mažėja, kai lauko temperatūra nukrinta iki +2 °C ar neigiamos temperatūros.

Tokio siurblio yra gerokai paprastesnė ir pigesnė instaliacija bei eksploatacija, tačiau, norint apsidrausti, jį reikėtų derinti su dyzeliniu, dujiniu ar kietojo kuro katilu, kuris perimtų šildymą atšalus.

„Oras-oras“ tipo šilumos siurblys perduoda šilumą ar šaltį tiesiogiai patalpų orui tarsi kondicionieriai. Jis šildo tik vieną patalpą, jo išpučiamas oro srautas sujudina patalpose esantį orą, šiek tiek jį pasausindamas.

Renkantis šilumos siurblį, aktualiausias kriterijus yra jo naudingumo koeficientas, vadinamasCOP (angl. Coefficient Of Performance). Jei COP yra 4, tai reiškia, kad elektros sąnaudų ir šilumos santykis yra 1:4.

Oras-vanduo šildymo sistemą įsirengti yra pigiau negu geoterminio šildymo. Ši sistema ištraukia šilumą iš oro bei panaudoja ją būsto bei vandens šildymui. Įrenginio efektyvumas priklauso nuo oro temperatūros. Šilumos siurbliai atlieka ne tik šildymo, bet ir vėsinimo funkciją - tai ypač naudinga šiltuoju metų laiku.

Ši sistema veikia bemaž be garso ir tinka įvairiems būstams: butams, nuosaviems namams, kotedžams ar loftams. Šilumos siurbliai yra saugus sprendimas, nes nėra rizikos, kad įrenginys sprogs ar sukels gaisrą. Sumontuoti šią sistemą taip pat paprasta ir neužima daug laiko, o įranga yra kompaktiška. Šilumos siurbliai pasižymi nedidelėmis investicijomis - oras kaip šilumos šaltinis nieko nekainuoja.

Šilumos siurbliai ištraukia šilumą iš oro lauke, todėl jų efektyvumas priklauso nuo oro temperatūros. Šis šildymo būdas yra efektyviausias, kai lauko temperatūra yra ne žemesnė nei -15°C.

Saulės Kolektoriai

Saulės kolektorių sistemos naudojamos ir šildymui, ir karštam vandeniui ruošti. Visdėlto vien tik jomis namo šilumos poreikių iki galo patenkinti Lietuvoje pavyksta ne visada - dažniausiai saulės kolektoriais galima patenkinti iki 80 % karšto vandens poreikių arba iki 30 % šildantis sunaudojamos šilumos poreikių.

Pavyzdžiui, kad saulės kolektoriais būtų galima paruošti bent apie 65 % 3-4 asmenų šeimos karšto vandens poreikio, reikia apie 6 m2 ploto saulės kolektorių. Jei norėtume paruošti visą karštą vandenį šiai šeimai, reikėtų apie 30 m2 ploto saulės kolektorių. Panašiai ir su šiluma patalpoms šildyti.

Saulės energijos plokštes vis dažniau galima išvysti ant visuomeninių institucijų pastatų ir gyvenamųjų namų stogų. Šis energijos eksploatavimo būdas yra pigiausias, lengviausiai pritaikomas ir draugiškas aplinkai.

Vienintelis darbas - įrengti saulės plokštes. Vėliau sistemos veiklai nereikia jokių papildomų išlaidų. Vienintelės sąnaudos - saulės šviesa. Pagrindinis trūkumas - energijos tėkmė priklauso nuo gamtos veiksnių. Šaltuoju metų laiku saulės šviesos kiekis ir intensyvumas sumažėja, todėl gali prireikti papildomų šilumos išteklių.

Šios sistemos minusas yra tai, jog energijos tėkmė visiškai priklauso nuo gamtos veiksnių.

Infraraudonųjų Spindulių Šildymas

Dar vienas būdas patalpoms šildyti - infraraudonųjų spindulių šildymas. Įsirengti tokią šildymo sistemą gana pigu. Geriausia infraraudonųjų spindulių šildymo plokštes naudoti kaip alternatyvią sistemą, kuria galima pakeisti malkinį, granulinį, geoterminį ar dujinį šildymą.

Infraraudonųjų spindulių šildymo plėvelės sistema, kitaip nei dauguma įprastų šildymo sistemų, ne tik sušildo grindų paviršių (plyteles, linoleumą ar kiliminę dangą). Apie 90 % infraraudonųjų spindulių yra tolimojo diapazono, todėl jie sušildo ir objektus, patenkančius į jų veikimo plotą, įskaitant ir žmogaus kūną - patys daiktai tampa tarsi šildytuvai ir taip taupoma elektra.

Turbūt pamenate raudonas dideles lempas, kurias turėdavo beveik kiekvienas ūkininkas. Jas išsitraukdavo kai kiaulė atsivesdavo paršiukų, arba višta išperėdavo viščiukus. Raudona lempa gana prastai šviesdavo, tačiau labai gerai šildydavo.

Infraraudonieji spinduliai yra labai natūralus dalykas. Juk sėdėdami prie laužo jaučiame šilumą. Tai dėl infraraudonųjų spindulių, kuriuos skleidžia liepsna. Tai pats natūraliausias šilumos šaltinis, nes ir žmogaus kūnas spinduliuoja šilumą. Infraraudonųjų spindulių šildytuvai gali būti ne tik elektriniai, bet ir dujiniai. Aišku, populiariausi yra elektriniai.

Šiuolaikiniai infraraudonųjų spindulių šildytuvai namams yra skirtingo galingumo. 1000-2000 vatų galingumo šildytuvo pakanka, kad per keliolika minučių būtų apšildoma 20-25 kv. m. ploto patalpa. Pramoniniuose objektuose naudojami dar galingesnis šildytuvai, tačiau dabar susitelkiame ties namų sprendimais.

Infraraudonųjų šildytuvų efektyvumas yra gana didelis - apie 80 proc. visos energijos verčiama šiluma (likusi dalis - šviesa).

Kiti Šildymo Būdai

• Šildomos grindjuostės: Dar vienas neįprastas ir efektyvus šildymo būdas - šildomos grindjuostės: siauri ir ilgi elektriniai arba vandeniniai šildytuvai, tvirtinami sienų apačioje. Pageidautina taip apjuosti visą patalpos perimetrą. Grindjuostinės šildymo sistemos taip pat būna infraraudonųjų spindulių plėvelės tipo. Tokios namų šildymo sistemos pranašumas - šiluminis ekranas, sklindantis iš apačios per visą sieną, taip oras neatvėsta dėl sąlyčio su šaltomis sienomis, į patalpą nepatenka sienų ir langų skleidžiamas šaltis, sienos apsaugomos nuo drėgmės (neleidžiama susidaryti kondensatui) ir jos ima atspindėti šilumą į patalpą.
• Šildymas židiniu su ortakiais: Statybų sektoriaus specialistai pastebi, jog viena populiariausių individualių namų šildymo sistemų išlieka šildymas židiniu ortakiais. Nedideliame name sumontuoti židinį su kapsule ir nuo jo išvedžioti ortakius galima už maždaug 2700-3000 eurų. Į šią kainą jau įeina ir kapsulė, ir visos medžiagos, ir montavimo paslaugos. Namo šildymas židiniu su ortakiais yra patrauklus ir tuo, kad sistemą įrengiame ne tik pigiai, tačiau ir gana greitai. Radijatorinę sistemą įrengti kainuoja nemažus pinigus, tuo tarpu židinio ortakių išvedžiojimas dažniausiai kainuoja nuo 700 iki 1000 eurų įskaitant medžiagas ir montavimo paslaugas, - sistemos privalumus vardijo židinių meistras. - Visus darbus galime įrengti per 2-4 darbo dienas. Specialistai pažymi, kad būtina įvertinti, kokio lygio šildymas numatomas židinio kapsulės techninėse charakteristikose.
• Grindinis, lubinis ir sieninis šildymas: Grindinis šildymas tinka visoms dangoms ir gali būti įrengtas bet kurioje patalpoje. Šiuo metu populiarėja ir lubinis bei sieninis šildymas. Šie būdai kainuoja daugiau negu grindinis šildymas, tačiau pasižymi tuo, jog sienos bei lubos gali būti ne tik kaitinamos, bet ir vėsinamos.

Šildymo Sistemų Palyginimas

Renkantis šildymo būdą svarbu įvertinti visas investicijas bei sąnaudas per ilgesnį laiko tarpą. Nors kai kurie sprendimai pasižymi neįtikėtinu pigumu, jie reikalauja įdėti daug darbo.

tags: #pigus #patalpu #sildymas