Jau penkiolika metų vykstantis nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas sukelia nemažai teisinių ir socialinių problemų. Pasirinkta tema turi tiek teorinę - mokslinę, tiek ir praktinę reikšmę, ypatumus.
Nuosavybės teisių atkūrimo prielaidos atsirado 1990 m. vasario 12 d. priėmus Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos nuosavybės pagrindų įstatymą ir pakeitus tuomet galiojusios Lietuvos TSR Konstitucijos II skirsnį - Ekonominę sistemą.
Tyrimas atliktas naudojant istorinį lyginamąjį, loginį, dokumentų analizės ir sisteminės analizės metodus. Šis nuosavybės teisių atkūrimo bylose.
Nuosavybės Sampratos Istorinė Raida
Nuosavybė, kaip ir kitos visuomeninio gyvenimo institucijos, supratimas istorijos eigoje išgyveno savo evoliuciją. Anglų filosofas Johnas Locke’as pamatiniu prigimtiniu įstatymu laikė įstatymą mokantį, kad niekas negali kėsintis į kito gyvybę, sveikatą, laisvę ar nuosavybę. Šios visos kitos laisvės šaltinis.
J. Locke’o filosofijoje nuosavybė (taip pat ir gyvybė bei laisvė) yra prigimtinė teisė - įgimtas individualus asmens požymis; kiekvienas žmogus tarsi gimsta su teise naudotis viskuo - viskas priklauso visiems. P.Leonas rašė: "bastydamasis po miškus, neturėdamas žodžio dovanos, be verslo, be pastogės, svetimas karo nuotaikai ir bet kokiam bendravimui su kitais, nejausdamas reikalo prie kitus, nejausdamas noro jiems kenkti, galbūt niekuomet nesusitikdamas su kitais, pirmykštis žmogus pasitenkina pats savimi. Ypatinga tokios padėties žymė - tai laisvė ir lygybė. <...>Perversmas įvyko, kai buvo atrasti metalai ir imtasi žemę dirbti".
Anot I. Ši nuosavybė, kuri sutarties pagrindu būtų perleista bendrajai nuosavybei. Šiuo vėliau nei J.Locke’as Davidas Hume’as savo knygoje "Anglijos istorija" Anglijos didybę aiškino jos pagarba nuosavybės teisėms. Hume’ui taip pat priklauso pastebėjimas apie tai, kaip nuosavybės nebuvimas sekina visuomenės išteklius. Taigi be nuosavybės teisių nėra ir žmogaus teisių. Šios teisės. Tai - žmogaus teisės į nuosavybę. Šios nuosavybės institucijos.
Ši nuosavybė sukuria erdvę individui, kurioje jis gali gyventi, priimti sprendimus ir nuspręsti savo likimą. Privati nuosavybė yra laisvos visuomenės pamatai. Susiklostęs nuosavybės pasiskirstymas visuomenėje užtikrina visuomenės stabilumą ir individo atsakomybę. Nuosavybės pasiskirstymas daro visuomenę stabilesnę, nes žmones asmeniškai suinteresuoti išlaikyti visuomenę laisvą, nes jiems priklauso dalis tos visuomenės. A. Ši nuosavybė, kaip asmenybės kūrybai, iniciatyvai, racionalumui skatinantis veiksnys. Šios nuosavybės pripažinimas, o jos efektyvaus socialinio funkcionavimo samprata.
Sąvoka "nuosavybė" gali būti suprantama ekonomine ir teisine prasme. Ekonomine prasme nuosavybė - tai "ekonominiai santykiai, atsiradę dėl daiktų valdymo, naudojimo ir jais disponavimo. Ši sąvoka teisine prasme suprantama kaip šis santykis reguliavimas teisės normomis". Šis turto valdymo, naudojimo ir disponavimo santykius.
Teisės sąvoka apibrėžta taip: "Kas būdamas pirmutinis turto įsigyjėlis, teisėtai įtvirtinus jo privatinę priklausomybę, gavo valdžią, civiliniais įstatymais nustatyta tvarka, išskirtinai ir nepriklausomai nuo pašalinio asmens turėti (valdyti), naudoti ir rikiuoti jį amžinai ir palikuonims paliktinai, kol neatiduos šios valdžios kitam arba kam ši valdžia iš pirmutinio įsigyjėlio teko tiesiog arba per paskesnius teisėtus perdavimus ir įtvirtinimus, tasai turi šiam turtui nuosavybės teisę".
Kitoje Lietuvos dalyje, Suvalkijoje, galiojo Napoleono Kodeksas, kurio 544 str. Šiau ta sąlyga, kad nebūtų daroma iš naudojimo, įstatymais ir tam tikromis taisyklėmis uždrausto.
Iki 2001 m. liepos 01 d. galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 96 straipsnyje buvo nustatyta, kad savininkas valdo jam priklausantį turtą, naudoja bei disponuoja juo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų.
Nuo 2001 m. liepos 01 d. galiojantis naujasis Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (toliau LR CK ) 4.37 str. numato, kad nuosavybės teisę saugo įstatymai.
Nuosavybės Teisės Subjektai
Nuosavybės teisės subjektais Lietuvos Respublikoje gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Tai asmenys be pilietybės, užsienio valstybių juridiniai asmenys, tarptautinės organizacijos ir užsienio valstybės. LR CK 2.33 straipsnyje nurodyta, kad juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme.
Pagal juridinio asmens požymius, ( t.y. organizacinis vieningumas, civilinis teisnumas ir veiksnumas, civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas) , juridinis asmuo yra atribojamas nuo kitokis žmonių susivienijimų. Valstybės ir savivaldybės yra viešieji juridiniai asmenys (jų tikslas - tenkinti viešuosius interesus). liepos 7 d. Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 2 d., 4 str. 6 p.). "valstybės ir savivaldybės institucijos, kurių buvimą numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, yra juridiniai asmenys įstatymais nustatytais atvejais". Tokios valstybės ir savivaldybės institucijos yra ministerijos ( 1994 m. gegužės 19 d. Vyriausybės įstatymo 29 str. 5 d.), Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ( 1993 m. vasario 3 d. Konstitucinio Teismo įstatymo 89 str.), teismai ( 1994 m. gegužės 31 d. Teismų įstatymo 12 str.), Lietuvos bankas ( 1994 m. gruodžio 1 d. Lietuvos banko įstatymo 2 str.1 d. ),Valstybės kontrolė (1995 m. gegužės 30 d. Valstybės kontrolės įstatymo 3 str.
Valstybė yra ypatingas civilinis teisinis santykis subjektas. Iš vienos pusės civiliniuose teisiniuose santykiuose valstybė dalyvauja lygiais pagrindais kartu su kitais civiliniais santykis subjektais. Iš kitos pusės valstybė pati nustato civilinės apyvartos ribas, savo teisnumo ribas.
Užsienio valstybė kaip nuosavybės teisės subjektas nurodyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje , t.y. "žemės sklypai nuosavybės teise įstatymais nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti užsienio valstybei - jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti".
Nuosavybės Teisės Objektai
Nuosavybės teisės objektu LR CK 4.38 str. nurodyta, kad gali būti daiktai ir kitas turtas. Daiktai skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius. LR CK 1.98 str. 4d. nurodyta, kad kilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai (LR CK 1.98str. 2d.), kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pvz., pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji).
Šiau nuosavybės teisės objekto materialumo požymis nėra vienintelis ir Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas nurodo, kad nuosavybės teisės objektu gali būti ir kitas turtas. Juo laikytini tiek materialkūs daiktai, tiek ir nematerialkūs daiktai, pavyzdžiui, turtinės teisės.
LR CK 1.110 str. įmonė kaip turto ir turtinių teisių bei neturtinių teisių, skolų ir kitokios pareigos visuma laikoma nekilnojamuoju daiktu ir besąlygiškai pripažįstama nuosavybės objektu, t.y. turtinės teisės yra nuosavybės objektas. Remiantis ekonomine turto samprata, turtu galime vadinti viską, kas tik gali turėti objektyvią piniginę vertę. Tai teisėje pripažinti nematerialkūs dalykai - prekės ženklas, firmos pavadinimas, komercinė paslaptis, intelektinės veiklos rezultatai.
Šiuopiamas turtas (tai prestižinė kokio objekto vieta, gaminamos prekės paklausa, gera dalykinė reputacija ir t.t,), kuris piniginę vertę įgauna tik sandorio metu, pavyzdžiui, pardavus įmonę.
Nuosavybės teisės turinį sudaro trijų savininko teisių visuma, t.y. šio turto valdymas, naudojimas ir disponavimas ( LR CK 4.37 str.). Valdymas - suprantamas kaip faktinis viešpatavimas daiktui, daikto turėjimas. Valdymo teises sudaro: teisė turėti daiktą savo žinioje ir teisė daryti daiktui fizinį bei kokinį poveikį.
Šiajam ne savininkui ( CK 4.95 str.). Šiau jam trukdoma naudotis, disponuoti turtu ar jį valdyti , jis gali pareikšti negatorinį ieškinį. Siekdamas visapusiškiau ginti ir saugoti žmogaus teises, Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas, priimdamas LR CK, atkūrė romėniškąjį posesorinį ( t.y. LR CK 4.22 straipsnyje valdymo samprata apibrėžiama: "kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą".
Anot prof. dr. V.Pakalniškio straipsnyje valdymo samprata apibrėžiama siaurai ir netinka kituose LR CK straipsniuose vartojamam valdymo terminui paaiškinti. LR CK 4.22 straipsnyje apibūdinamas valdymas, kai valdytojas gali įgyti nuosavybės teisę į valdomą daiktą įgyjamąja senatimi. Daikto valdymas nelaikomas savarankiška daiktine teise, kai faktinis daikto turėtojas daikto valdytoju ar savininku pripažįsta kitą asmenį, pavyzdžiui, tiek nuomininkas, tiek saugotojas žino ir negali pripažinti fakto, kad jo valdomo daikto savininkas yra kitas asmuo. Šiau tai nereiškia, kad nuomininkas ( saugotojas) neturi subjektinės teisės valdyti turimą daiktą ( faktiaškai turėti, kontroliuoti, daryti jam poveikį) apskritai.
Šiaisiais asmenimis gali būti traktuojami kaip valdytojai. Šiuo atveju valdymo teisė yra ne savarankiška, o išvestinė. Darytina išvada, kad valdymo samprata Lietuvos teisėje turi kelias prasmes. Pirmiausia pažymėtina, kad šiuo terminu apibrėžiamas ir valdymo faktas (daikto turėjimas) ir valdymo teisė. Antra, valdymo teisė gali būti arba savarankiška daiktinė teisė, arba išvestinė. Tokiu valdytoju gali būti pats savininkas arba asmuo, kuris valdo daiktą kaip savo nebūdamas savininku, t.y. sąžiningas ir teisėtas bešeimininkio turto valdytojas, siekianti įgyti nuosavybės teisę į valdomą daiktą įgyjamąja senatimi.
Naudojimas reiškia daikto naudingų savybių panaudojimą ir pajamų bei vaisių iš daikto gavimą. Daiktu gali naudotis savininkas ir ne savininkas. Savininkas gali duoti teisę naudotis daiktu kitam savininkui ( nuomos, panaudos sutartimis). Ne savininko naudojimasis daiktu gali būti laikino (pagal sutartį) arba nuolatinio pobūdžio, pavyzdžiui valstybinės ir savivaldybės įmonės. Šia daikto teisinė padėtis.
Lietuvos civilinėje teisėje įdiegta vadinamoji "triada", paimta iš nuosavybės teisės turinio apibrėžimo, naudojamo Rusijoje, ir tik iš dalies apibūdina nuosavybės teisės turinį. Pavyzdžiui, nuosavybės pagal A. 1. 2. 3. Europoje vyrauja prigimtinės nuosavybės teisės doktrina. Staugaitienė T. Šiai interpretuoja nuosavybės sąvoką.
Šias savininko teises, nes įstatymais jų nustatyti negali. Kadangi tai prigimtinė žmogaus teisė, įstatymas gali ją tik apriboti, nustatydamas nuosavybės teisės įgyvendinimo ribas. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.39 str. "nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymais arba teismo sprendimo. Kilus abejonėms dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota".
Šioje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Būtinybė išsaugoti Konstitucijos saugomas vertybes ir garantuoti normalią jų sąveiką pateisina žmogaus teisių ribojimą. Šiosios dalies norma patvirtina, jog nuosavybės teisių ribojimas gali būti susijęs su socialine nuosavybės funkcija. Šios nuosavybės teise. Šios nuosavybės teisė pagal įgyvendinimo įvairovę gali pasireikšti įvairiomis formomis. Dažniausiai privati nuosavybė gali būti, kai fizinis asmuo pats įgyvendina savo nuosavybės teisę į turtą. Privati juridinio asmens nuosavybė - tai jam perduotas turtas, o tą turtą perdavusieji asmenys - steigėjai, akcininkai.
Kai asmuo įgyvendindamas nuosavybės teisę į savo turtą sujungia jį su kitų asmenų turtu bendrai veiklai, atsiranda kelis asmenų nuosavybė, vadinama bendrąja nuosavybe. Nuosavybė priklausanti valstybei ir savivaldybėms vadinama viešąja nuosavybe.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 7-ąją dalį Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 21straipsnio 2-ojoje dalyje įtvirtinta, kad savivaldybės nuosavybė - tai nuosavybės teise savivaldybei priklausantis turtas, kurio savininko funkcijas pagal įstatymus įgyvendina Taryba.
Nuosavybės teisės įgijimo būdai:
- 5) pasisavinant bešeimininkį daiktą;
- 6) pasisavinant laukinius gyvūnus, laukines ir namines bites;
- 7) pasisavinant bepriežiūrius ir priklydusius naminius gyvūnus;
- 8) pasisavinant radinį, lobį;
- 9) atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūros vertybes ir kitus daiktus (turtą) visuomenės poreikiams;
- 10) konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymus daiktus (turtą);
- 11) įgyjamąja senatimi;
- 12) kitais įstatymo nustatytais pagrindais.
Valstybės ir savivaldybės turto įgijimo būdai nurodyti "Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo" 5 ir 6 straipsniuose, t.y. 7) paimdama savo nuosavybėn lobį; 8) perimdama teismo sprendimu bešeimininkį turtą ir konfiskuojamą turtą; 9) pagal teismo sprendimą perimdama netinkamai laikomas kultūros vertybes; 10) kitais įstatymais nustatytais būdais. Šiojoje dalyje nustatyti apsauginio pobūdžio reikalavimai nuosavybės paėmimo atveju.
JTO Deklaracijos 17 straipsnis pripažįsta, kad "kiekvienas žmogus turi teisę turėti nuosavybę tiek vienas, tiek kartu su kitais. Iš nieko negali būti savavališkai atimta nuosavybė". Socialistų mėginimas panaikinti nuosavybę tiesiog reiškė valdymo perdavimą iš asmens, kuris ją buvo teisėtai įsigijęs, valdininkui, kuris spręsdavo, kam toji nuosavybė turėtų būti perduota.
Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas 1990 m. kovo 11 d. Šis įgytas nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą. Taigi buvo nuspręsta, kad buvusiems savininkams, remiantis įstatymu, bus grąžintas turtas arba atlyginti nuostoliai. Šis nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, turi būti vertinamas kaip restitucija, t.y.
Nuosavybės teisių atkūrimo tikslai suformuluoti...
Šios nuosavybės, ten kiekvieno individo tikslus kontroliuoja valstybė. Neteisybė - tai kėsinimasis į nuosavybės teises.
„Miško atkūrimas ir įveisimas: tendencijos ir perspektyvos“ (Z. Bitvinskaitė)
| Subjekto tipas | Pavyzdžiai | Teisinis pagrindas |
|---|---|---|
| Fiziniai asmenys | Lietuvos piliečiai, užsienio piliečiai, asmenys be pilietybės | LR CK 4.37 str. |
| Juridiniai asmenys | Įmonės, įstaigos, organizacijos | LR CK 2.33 str. |
| Viešieji juridiniai asmenys | Valstybė, savivaldybės | Vietos savivaldos įstatymas |
| Užsienio valstybės | Užsienio valstybių diplomatinės ir konsulinės įstaigos | LR Konstitucijos 47 str. |

tags: #pilieciu #nuosavybes #teisiu #i #islikusi #nekilnojamaji