Nuo šių metų birželio 1 d. įsigaliojo esminiai Baudžiamojo kodekso pakeitimai. Šie pakeitimai apima baudžiamosios atsakomybės ribų koregavimą, atsakomybės už tam tikras nusikalstamas veikas sušvelninimą ir mažiau pavojingų nusikalstamų veikų dekriminalizavimą. Aptarsime, kaip šios pataisos paveikė pinigines baudas už turto iššvaistymą ir kitus turtinius nusikaltimus.
Baudžiamojo kodekso pataisos
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius teigia, kad Baudžiamojo kodekso pataisos pagreitintų procesus dėl didžiausią žalą keliančių nusikaltimų ir sumažintų kalinių skaičių, o nukentėjusieji smulkesnėse bylose greičiau sulauktų teismų sprendimų ir gautų atlygį už žalą. Anot ministro, šiuo metu teismai yra užversti smulkiomis bylomis ir priversti joms skirti daugiausiai laiko.
E. Jankevičius pabrėžia, kad nesiūloma švelninti atsakomybės už korupcinius, smurtinius ar su narkotikais susijusius nusikaltimus. Dalį veikų, tokių kaip vertimasis uždrausta veika, radinio pasisavinimas, kredito panaudojimas ne pagal paskirtį, ar trukdymas profesinių sąjungų veiklai, siūloma apskritai išbraukti iš Baudžiamojo kodekso ir perkelti į Administracinių nusižengimų kodeksą.
Pagrindiniai pakeitimai
- Baudžiamosios atsakomybės ribų koregavimas: Sistemiškai pakoreguotos baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribos, susijusios su nusikalstamomis veikomis padaryta žala ar turto verte, išreikšta MGL dydžiais.
- Apysunkių nusikaltimų sudėtys: Baudžiamojo kodekso specialioje dalyje numatytų turtinio pobūdžio nusikaltimų kvalifikuotose sudėtyse įvestos apysunkių nusikaltimų sudėtys.
- Alternatyvi bausmė - bauda: Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies nusikaltimų sudėtyse, numatančiose sankcijas už tam tikrų apysunkių ir sunkių nusikaltimų padarymą be vienintelės galimos laisvės atėmimo bausmės, numatyta ir alternatyvi bausmė - bauda.
- Atsakomybės sušvelninimas: Sušvelninta atsakomybė už tam tikras nusikalstamas veikas.
- Dekriminalizavimas: Dekriminalizuotos mažiau pavojingos nusikalstamos veikos.
- Finansų sistemos reguliavimas: Reikšmingi pokyčiai nusikalstamų veikų finansų sistemai reguliavime.
Žalos ribų pasikeitimai
Kaip teigė ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės vadovė Simona Mesonienė, už vagystę, sukčiavimą ar turto pasisavinimą, iššvaistymą baudžiamoji atsakomybė grėstų tik padarius 250 eurų žalą (šiuo metu - 150 eurų). Reali laisvės atėmimo bausmė už tokius nusikaltimus grėstų nuo 500 eurų žalos (šiuo metu - 250 eurų). Jei žala neviršija 500 eurų, tai bus laikoma baudžiamuoju nusižengimu, už kurį būtų skiriama bauda.
Už finansinius ir ekonominius nusikaltimus, pavyzdžiui, mokesčių nesumokėjimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą, neteisingus duomenis apie pajamas, deklaracijos nepateikimą, baudžiamoji atsakomybė grėstų padarius 7,5 tūkst. eurų žalą. Dabartinė riba - 5 tūkst. eurų.
Taip pat siūloma nustatyti, jog 500- 15 000 eurų žalą atnešę nusikaltimai būtų laikomi nesunkiais, už kuriuos grėstų maksimali trijų metų laisvės atėmimo bausmė. Nusikaltimai padarius 15-37 tūkst. eurų būtų priskiriami naujai apysunkių nusikaltimų kategorijai, už kuriuos grėstų 4-6 metai nelaisvės ir tik viršijus 37 tūkst. eurų ribą būtų taikoma griežčiausia numatyta atsakomybė - 8-10 metų nelaisvės (dabartinė riba - 12 tūkst. eurų).
TM siūlo keisti ir kitas žalos ribas, kurios apsprendžia nusikaltimo sunkumą: nusikaltimai su turtine žala nuo 10 iki 300 MGL (500-15 tūkst. eurų) būtų vertinami kaip nesunkus nusikaltimas, nuo 300 iki 750 MGL (15-37,5 tūkst. eurų) dydis - kaip apysunkis nusikaltimas, o virš 750 MGL dydis - kaip sunkus nusikaltimas.
Naujos ribos
Priimtais pakeitimais Baudžiamajame kodekse galiausiai pirmą kartą nustatyta didelės turtinės žalos piniginė išraiška, kuri bus 20 tūkst. eurų viršijanti suma, didelės vertės turtu taip pat bus laikoma suma, viršijanti nurodytą sumą. Šią sumą atitinkanti ar jį viršijanti suma iš esmės reikš apysunkio nusikaltimo padarymą, o jo nesiekianti - nesunkaus nusikaltimo padarymą.
Į Baudžiamąjį kodeksą taip pat įvesti nauji labai didelės turto vertės ir labai didelės turtinės žalos požymiai, apibrėžti 45 tūkst. eurų viršijančia suma, kas reikš sunkaus nusikaltimo padarymą. Turtinių nusikalstamų veikų sudėtyse baudžiamuoju nusižengimu bus laikomi atvejai, kai turto vertė ar turtinė žala neviršija 500 eurų. Taigi, už tokias veikas negali būti skiriama reali laisvės atėmimo bausmė ir nekyla teistumas.
Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė kaip ir anksčiau kyla, jei turto vertė ar turtinė žala viršija 150 eurų. Nusikaltimu laikytini atvejai, kai turto vertė ar padaryta turtinė žala viršija 500 eurų. Tuo tarpu žalos nuo 500 iki 20 tūkst. eurų padarymas bus laikoma nesunkiu nusikaltimu, nuo 20 tūkst. iki 45 tūkst. eurų - apysunkiu nusikaltimu, o virš 45 tūkst.
Ekonominio pobūdžio nusikaltimuose didele turtine žala bus laikoma 20 tūkst. viršijanti suma (anksčiau ši riba buvo 12,5 tūkst. eurų). Tuo tarpu nuo 20 tūkst. iki 45 tūkst. eurų sumos žalos padarymas bus laikomas apysunkiu nusikaltimu, o virš 45 tūkst. Finansinio pobūdžio nusikaltimuose baudžiamosios atsakomybės atsiradimo riba bus laikoma nuo 20 tūkst. eurų sumos (anksčiau buvo nuo 12,5 tūkst. eurų). Tuo tarpu nuo 20 tūkst. iki 45 tūkst. eurų turtinės naudos arba turtinės žalos padarymas bus laikomas apysunkiu nusikaltimu, o virš 45 tūkst.
Baudos ir kitos bausmės
LR BK (atsižvelgiant į 2011 m. liepos 5 d. BK pakeitimus) baudos bausmė yra numatyta 227 sankcijose iš 422 galimų, t.y. ji numatyta truputėlį daugiau nei pusėje visų sankcijų (54 proc.). Išanalizavus baudos numatymą straipsnių sankcijose pagal nusikalstamos veikos klasifikacinę kategoriją, gauti tokie rezultatai: baudžiamasis nusižengimas sankcijose - 100 proc. (ji numatyta visose 45 sankcijose), nesunkūs nusikaltimai sankcijose - 81,4 proc. (131 sankcijoje iš 161 sankcijos), apysunkūs nusikaltimai sankcijose - 42,7 proc. (44 sankcijose iš 103), sunkūs nusikaltimai - 9,3 proc. (7 sankcijose iš 75). Labai sunkūs nusikaltimai sankcijose bauda nenumatoma.
Baudos palyginimas su kitomis bausmėmis
Šiuo metu Lietuvos praktikoje bauda yra dažniausiai taikoma alternatyva laisvės atėmimui. Pavyzdžiui, laisvės apribojimo bausmę per minėtą laikotarpį teismai vidutiniškai skyrė 13,96 proc. nuo visų paskirtų bausmių, o viešuosius darbus - tik 2,22 proc.
Nagrinėjant baudos santykį su viešaisiais darbais, galima išskirti kelis baudos privalumus viešųjų darbų atžvilgiu. Visų pirma, viešųjų darbų atveju yra apribotas asmenų ratas, kuriems gali būti skiriami šio pobūdžio darbai. Pavyzdžiui, viešieji darbai neskirtini dėl aplinkybių, kurios objektyviai gali neleisti nuteistajam dirbti viešuosius darbus: neįgalumas, nėštumas, sunki liga. Tuo tarpu baudos atveju tokių apribojimų nėra.
Kita vertus, ne mažiau svarbu atskleisti ir viešųjų darbų privalumus baudos bausmės atžvilgiu. BK 2 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta asmeninės atsakomybės nuostata, kuri reiškia, jog pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamą veiką atsakyti gali tik kaltai ją padaręs asmuo. Manytume, jog ši nuostata labiau yra užtikrinama viešaisiais darbais negu baudos atveju. Kadangi visas viešųjų darbų procesas yra kontroliuojamas, todėl sunku įsivaizduoti, kad teismo paskirtą bausmę atliks ne nuteistasis, o kitas asmuo. Tuo tarpu baudą gali sumokėti tretieji asmenys, o tai būtų sunku patikrinti.
Baudos privalumai
- Ekonominis efektyvumas: Bauda sumokama į valstybės biudžetą, taigi tai yra ekonomiška bausmė, nes ji nieko nekainuoja valstybei.
- Nėra laisvės suvaržymų: Asmeniui, nuteistam pinigine bausme yra keliamas vienintelis reikalavimas - sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai.
Nusikalstamumo augimo perspektyvos
Ministerijos iniciatyvoms pritaria ir Generalinė prokuratūra, teismų atstovai. Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis sako, kad tokie pakeitimai nepadidintų nusikalstamumo. Prokuroro teigimu, svarbiausias yra ne bausmės dydis, o bausmės neišvengiamumo principas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aurelijus Gutauskas sako, kad šiuo metu šalies teisinėje sistemoje matomas „kriminalizavimo perteklius“, baudžiamajame įstatyme yra daug „mirusių normų“, kurios neveikia arba taikomos ne pagal paskirtį, dažnai dubliuojasi su administracinių nusižengimų normomis ar kriminalizuoja civilinius santykius.
Statistika
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 6 tūkst. laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų, bausmių vidurkis - 6-7 metai. Šie rodikliai, anot ministerijos, keliskart viršija Europos Sąjungos vidurkį ir teikiamais pakeitimais galėtų būti pagerinti.
Ministerija nurodo, kad pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos baudžiamoji politika buvo griežtinama, kriminalizuojant daug sąlyginai nedidelio pavojingumo veikų, ir tai neproporcingai apkrauna ikiteisminio tyrimo įstaigas, teismų sistemą, perpildo laisvės atėmimo vietų įstaigas.
Įstatymų projektų rengėjai prognozuoja, kad baudžiamosios atsakomybės švelninimas gali paliesti maždaug 26,47 proc. kalinčių asmenų ir jei visi nuteistieji vienu metu kreipsis dėl perteisimo, gali didėti teismų darbo krūviai.
Teisininkų vertinimas
Teisininkai skaičiuoja, kad su šiais pakeitimais vidutiniškai laisvės atėmimo bausmės galėtų sutrumpėti bent vieneriais metais ir būtų galima sutaupyti apie 17 mln. eurų biudžeto lėšų.
Anot ministerijos, BK pakeitimai „užtikrins pačių pavojingiausių nusikaltimų griežtą baudžiamumą, o už mažiau pavojingus atvejus bus numatyti proporcingi baudžiamosios atsakomybės atsiradimo pagrindai arba kitos teisinės atsakomybės formos“.
Išvados
Baudžiamojo kodekso pataisos, įsigaliojusios šių metų birželio 1 d., žymi reikšmingą poslinkį Lietuvos baudžiamojoje politikoje. Padidinus žalos ribas ir įvedus alternatyvias bausmes, siekiama sumažinti kalinių skaičių ir optimizuoti teismų darbą. Tačiau svarbu stebėti, kaip šie pakeitimai veikia nusikalstamumo lygį ir ar baudos pakankamai atgraso nuo turtinių nusikaltimų.
Nors pataisos gali sumažinti valstybei brangiai kainuojančių ir ilgai trunkančių baudžiamųjų procesų skaičių, svarbu užtikrinti, kad teisingumas būtų įgyvendinamas tinkamai ir proporcingai, atsižvelgiant į kiekvieno nusikaltimo aplinkybes ir padarytą žalą.