Kiekviena ilgalaikio turto investicija yra susijusi su būsimais pinigų srautais. Todėl labai svarbu kiekvienai įmonei žinoti, kokiais pinigais ji disponuoja, kur juos išleidžia, iš kur jie įplaukia.
Finansai yra viena iš keturių svarbiausių verslo vadybos veiklos sričių. Įmonės finansus sudaro pirminio paskirstymo metu sudaryti atskaitymai į piniginius fondus. Tai pelnas, likęs atskaičius mokesčius.
Finansavimo formos
Įmonėje likęs pelnas gali būti skirtas piniginiams dividendams išmokėti ir kitiems piniginiams fondams (kaip premijų, materialinio skatinimo, labdaros ir kt.) sudaryti. Jeigu įmonė likusio pelno nepaskirsto, arba tik dalį skiria piniginiams dividendams išmokėti, tada likęs nepaskirstytas pelnas tampa finansiniais ištekliais, kurie skirti investicijoms ir įmonės plėtrai. Tada sakoma, kad įmonė apsirūpinusi nuosavais finansiniais ištekliais (finansuojasi pati) ir jai nereikia skolintis.
Finansavimasis iš pelno gali turėti atvirąją ir paslėptąją formas. Atviroji finansavimosi forma yra tokia, kai pelnas dividendams neišmokamas arba išmokama tik jo dalis. Šiuo atveju pelnas lieka savininko sąskaitoje arba patenka į rezervinę sąskaitą. Paslėptoji finansavimosi forma yra tokia, kai yra sudaromi slaptieji rezervai. Šie rezervai sudaromi nevertinant balanso aktyvo straipsnius (pvz., taikant pagreitinto nusidėvėjimo būdą) arba pabranginant buhalterinio balanso pasyvo straipsnius (perkainojant skolas ir rezervus).
Piniginių lėšų ir kapitalo šaltiniai finansuose traktuojami kaip finansiniai ištekliai, kurie naudojami įmonės investicijoms finansuoti. Jeigu įmonė sugeba finansuoti savo poreikius iš nuosavų lėšų, tai tokia finansavimo forma yra geriausia, nes už tai niekam nereikia mokėti palūkanų. Skolinti finansai arba paskolos tai pinigai paskolinti privataus asmens arba institucijos, kuriuos įmonė turi grąžinti sutartu laiku, sumokėdama palūkanas už grąžintiną sumą.
Pinigų srautų analizė
Pinigų srautų judėjimas analizuojamas pagal ataskaitinius duomenis. Ši analizė labai svarbi įmonei, kurios veikla pelninga, bet ji neturi pinigų atsiskaityti su darbuotojais, tiekėjais ir kitais kreditoriais. Su tokia padėtimi susiduria nemažai verslo įmonių. Teoriškai įmonė gali to išvengti, jei nuosekliai ir griežtai sieks, kad už prekes jai būtų sumokama nustatytais terminais.
Tokio metodo esmė aiški - pagal galimybę išskiriamos visos su grynųjų pinigų judėjimu susijusios operacijos. Tai gali būti atliekama įvairiais būdais, tačiau pasaulinėje praktikoje plačiausiai yra naudojami du pagrindiniai metodai: tiesioginis ir netiesioginis.
Finansinės ataskaitos rodo ūkio subjekto finansines sąlygas, jo išteklius ir piniginių lėšų naudojimą. Tokia informacija padeda priimti reikiamus finansinius sprendimus. Komercinių paslapčių turinčios įmonės finansinės ataskaitos yra lengviausiai prieinami informacijos šaltiniai, tačiau reikia žinoti ir tai, kad jos ne visada adekvačiai atspindi finansinius procesus. Ataskaitose užfiksuota praėjusio arba dabartinio periodo finansinė būklė, kurios nežinodami negalėsime numatyti būsimųjų finansinių rezultatų, daugelis finansinių sprendimų bus nepagrįsti.
Paskirstytinas pelnas - tai paskirstytino pelno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, akcininkų įnašų nuostoliams padengti ir pervedimų iš rezervų algebrinė suma. Akcinėse bendrovėse pelnas skirstomas į įstatymų numatytus rezervus, kitus rezervus, dividendus ir kitiems poreikiams. Pelno paskirstymą tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas. Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita susieja Pelno (nuostolio) ataskaitą ir balansą. Nepaskirstyta ataskaitiniu ir ankstesniais laikotarpiais uždirbto pelno suma parodoma balanse kaip sudėtinė savininkų nuosavybės dalis.
Jei įmonė per ataskaitinį (ar per ankstesnius) laikotarpius patiria nuostolį, pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoje turi būti nurodyta, iš kokių šaltinių šis nuostolis bus padengtas, kiek ir kokiems tikslams buvo skirta ataskaitiniais bei ankstesniais laikotarpiais uždirbto nepaskirstyto pelno. Nepaskirstytojo pelno ataskaita rodo, kokia įmonės grynojo pelno dalis palikta reinvestavimui, taip pat kokia dalis išmokėta akcininkams dividendais. Toks pelno paskirstymas padeda nustatyti, kaip nepaskirstytasis pelnas kito per daugelį metų. Svarbu įsisąmoninti, kad nepaskirstytasis pelnas yra įmonės akcinio kapitalo dalis ir akcininkai į šį turtą pretenduoja.
Pinigų srautų ataskaitą yra jungtis tarp balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos, nes ji parodo pinigų įplaukas ir išlaidas per ataskaitinį laikotarpį. Sužinoti, kaip ir dėl kokių priežasčių per ataskaitinį laikotarpį keitėsi pinigų, kuriais disponuoja įmonė, suma. Pagal pinigų srautų ataskaitą galima įvertinti įmonės mokumą ataskaitiniu ir ateinančiu laikotarpiu. Iš jos sužinomi pinigų šaltiniai bei jų panaudojimas per ataskaitinį laikotarpį. Tokia informacija vartotojams būtina, nes tvarkant apskaitą duomenų kaupimo principu, pajamos ir sąnaudos registruojamos tada, kai jos uždirbamos arba patiriamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimo ir išleidimo laiką. Todėl ataskaitinio laikotarpio pabaigoje apskaičiuotas grynas pelnas (nuostolis) neatspindi turimų pinigų sumos padidėjimo (sumažėjimo). Pinigų srautai atspindi gautinų ir išleistinų pinigų rezultatus.
Nepatyrusiam prognozuotojui gali iškilti klausimas: kodėl vietoj to, kad apskaičiuotume vien tik investicijų uždirbtiną pelną, turime atlikti gana sudėtingus papildomus pinigų srautų skaičiavimus? Trumpai galima atsakyti taip - pelno ataskaitos parengimas kaupimo principu (kai pajamos pripažįstamos kai jos uždirbtos, o išlaidos, kai jos patirtos) neleidžia pilnai įvertinti, kaip ir dėl kokių priežasčių keičiasi pinigų, kuriais disponuoja įmonė, suma. Pinigų srautų judėjimas yra daugiau apčiuopiamas, o jų apskaitą nepriklauso nuo buhalterinių taisyklių. Pinigų srautų ataskaita parodo ne tik momentinę ūkio subjekto finansinę būklę, bet ir pinigų judėjimą per tam tikrą laikotarpį.
Pinigai yra mobiliausias finansinis šaltinis. Jų praradimas yra negrąžintinas ekonominis nuostolis. Ūkio subjektai pinigus dažniausiai išleidžia pirkdami medžiagas, darbo jėgos energiją, o gauna, parduodami savo veiklos produktą. Pajamų ataskaitoje nusidėvėjimas priskiriamas gamybos kaštams. Kuo didesnė nusidėvėjimo padengimo norma, tuo mažesnis pelnas. Bet nusidėvėjimo padengimas nereiškia pinigų išleidimo, kaip kiti gamybinių išlaidų kaštai. Didėjant nusidėvėjimui mažėja grynosios pajamos, o dėl mažėjančios mokesčių sumos didėja įmonės pinigų srautas. Tarkime, kad realizavus produkciją pajamos gaunamos grynais pinigais, be to visos išlaidos, išskyrus nusidėvėjimą, taip pat daromos grynaisiais pinigais.
Pinigų srautų ataskaita - viena iš sudėtingiausių finansinės atskaitomybės formų tiek ją sudarant, tiek ją suvokiant. Šiuo metu pinigų srautų ataskaitą privalo rengti tik tos įmonės, kurios turi Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti pilnąją finansinę atskaitomybę. Nutarime nurodyta, kad pinigų srautų ataskaitos forma turi būti rengiama netiesioginiu būdu. Pirmiausia pinigų srautų ataskaitoje pateikiami ne absoliutūs pinigų gavimo ir išleidimo skaičiai, o tik jų kiekio pasikeitimas lyginant su pelnu.
Rengiant ataskaitą, susiduriama ir su kita problema: finansinės ir investicinės veiklos rezultatai (gautos ar išmokėtos palūkanos, dividendai) turi būti priskirti atitinkamai finansinei arba investicinei, bet ne pagrindinei veiklai. Taigi rengiant pinigų srautų ataskaitą netiesioginiu būdu, kai nustatomi pinigų srautai iš pagrindinės veiklos, reikia iš grynojo pelno dar eliminuoti finansinės ir investicinės veiklos rezultatus. Netiesioginio metodo esmė ta, kad įmonėje gali būti įvairios pajamos ir išlaidos, kurios daro įtaką pelno dydžiui, bet ne grynųjų pinigų kiekiui. Sudarant pinigų srautų ataskaitą, tais dydžiais koreguojama pelno suma.
Pavyzdžiui, likviduojant pagrindinį turtą, įmonė turės nuostolį, kurio dydis lygus turto likutinei vertei. Grynųjų pinigų kiekis nesikeičia, todėl neamortizuojama turto dalis turi būti pridedama prie grynojo pelno. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo dydis neturi įtakos gryniesiems pinigams, todėl ta suma irgi pridedama prie grynojo pelno. Jei per nagrinėjamą laikotarpį padidėjo pirkėjų įsiskolinimas, vadinasi, gauti grynųjų pinigų srautai buvo mažesni.
Pinigų srautų ataskaitoje gautos pinigų įplaukos bei per ataskaitinį laikotarpį padarytos išlaidos lyginamos su uždirbtu per tą laikotarpį grynuoju pelnu (arba patirtu nuostoliu). Kaip žinom, didelis per metus uždirbtas grynasis pelnas visiškai nereiškia didelės pinigų sumos metų pabaigoje, nes uždirbti pinigai jau gali būti išleisti ilgalaikiam turtui įsigyti, sumokėti už būsimas paslaugas, paskolinti kitiems asmenims ir pan. Kadangi apskaita vedama duomenų kaupimo principu, pajamų uždirbimo ir pinigų gavimo, sąnaudų patyrimo bei pinigų išleidimo laikotarpiai gali skirtis.
Todėl apskaitoje kaupimo būdu apskaičiuotas grynojo pelno (nuostolio) dydis turi būti pervestas į grynuosius pinigų srautus t.y. į pinigų kiekio per tą laikotarpį padidėjimą ar sumažėjimą. Skaičiavimai pradedami iš metinės pelno (nuostolio) ataskaitos paimant grynojo pelno (nuostolio) sumą ir ją įrašant į viršutinę pinigų srautų ataskaitos eilutę. Kitas veiksmas - per metus patirtų ilgalaikio turto nusidėvėjimo bei amortizacijos sąnaudų suma pridedama prie grynojo pelno sumos. Tai daroma todėl, kad skaičiuojant grynąjį pelną iš uždirbtų per metus pajamų kartu su kitomis patirtomis tuo pačiu laikotarpiu sąnaudomis buvo atimamos ir nusidėvėjimo bei amortizacijos sąnaudos. Tačiau nudėvint materialųjį turtą ar amortizuojant nematerialųjį pinigų suma nesikeičia, tiesiog laipsniškai šio turto įsigijimo išlaidos tampa laikotarpio sąnaudomis.
- Turimo turto metų pabaigoje padidėjimas, lyginant su metų pradžia, reiškia pinigų sumažėjimą
- Įmonės skolų metų pabaigoje padidėjimas, lyginant su metų pradžia, reiškia pinigų padidėjimą
- Įmonės skolų metų pabaigoje sumažėjimas, lyginant su metų pradžia, reiškia pinigų sumažėjimą
Pasaulio praktikoje taikomas ir kitas, vadinamasis tiesioginis pinigų srautų ataskaitos parengimo būdas. Pinigų srautų ataskaitos parengimo ir pateikimo tiesioginiu būdu esmė ta, kad nustatant pinigų srautus iš įmonės pagrindinės veiklos apskaičiuojama, kiek per ataskaitinį laikotarpį bus gauta ir išleista pinigų. Tiek vienu, tiek kitu būdu rengiant pinigų srautų ataskaitą galutinis rezultatas sutampa. Tačiau tiesioginiu būdu parengta ataskaita informatyvesnė, todėl įmonės valdymui gali būti naudingesnė.
Svarbiausią pinigų srautų ataskaitos rengimo būdų skirtumą išryškina pinigų srautų iš pagrindinės veiklos nustatymo metodika. Netiesioginiu būdu perskaičiuojant pelno rodiklį į pinigų kiekio pasikeitimą naudojami balanso duomenys, kai kur detalizuojami pelno (nuostolio) bei pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitų duomenys.
Pinigų srautų prognozės tikslas - numatyti kiekvienam laikotarpiui trumpalaikių banko paskolų dydžius. Pirmiausia prognozuojamos pinigų įplaukos, po to - išlaidos. Skaičiuojant finansavimo poreikį, reikia įvertinti, koks turi būti pinigų kiekis kaip įmonės rezervas įmonės atsiskaitomojoje sąskaitoje, taip pat pinigus, būtinus galimoms, bet iš anksto neprognozuojamoms investicijoms.
Pavyzdys:
- Įmonė vidutiniškai 80 proc. prekių parduoda kreditan, 20 proc. pirkėjai sumoka grynaisiais. Dažnai įmonė tam tikromis lengvatinėmis sąlygomis savo kontrahentams suteikia 30 dienų kreditą, tačiau skaičiavimo patogumo dėlei jų neįvertina. Statistika rodo, kas 70 proc. mokėjimų kontrahentai apmoka laiku, o 30 proc.
- Numatoma tokia pardavimų apimtis: sausio mėn. - 35 000, vasario - 37 000, ir kovą - 42 000 litų.
Įmonės pinigines lėšas sudaro pinigai atsiskaitomojoje sąskaitoje ir kasoje. Gali kilti klausimas, kodėl šie pinigai laisvi, o nepanaudojami pirkti vertybinius popierius, kurie duotų naudą įmonei. Atsakymas paprastas: pinigai likvidesni už vertybinius popierius. Įvairios turto rūšys turi skirtingą likvidumą. Todėl priimta grynųjų pinigų laikymo kainą skaičiuoti kaip pajamas, kurias įmonė galėtų gauti investuodama į vertybinius popierius. Šis skaičiavimas remiasi prielaida, kad toks investavimas turi minimalią riziką. Taigi pinigai ir valstybės vertybiniai popieriai turi vienodą rizikos laipsnį, todėl galima sulyginti ir jų teikiamą naudą (pajamas). Tačiau tai nereiškia, kad kuo daugiau grynųjų pinigų yra įmonėje, tuo geriau.
Vakarų valstybių praktikoje šiems tikslams plačiausiai naudojami keli modeliai. Pirmasis parengtas 1952 metais V. Baumolo, o antrasis - 1966 metais M. Milero ir D. Oro.
Kiekviena ilgalaikio turto investicija yra susijusi su būsimais pinigų srautais. Projekto grynieji pinigų srautai yra po pelno mokesčio sumokėjimo likusio pelno ir nusidėvėjimo lėšų suma. Šie srautai ir nulemia investicijos naudingumą. Kiekvieno investicinio projekto pinigų srautai turi būti tik iš gamybinės - komercinės veiklos ir po mokesčių.
Piniginių lėšų planavimo procese domimasi tik pinigų srauto padidėjimu, nes visi kiti pinigų srautai gali būti panaudojami nepriklausomai nuo to ar projektas būtų pasirinktas ar ne. Pavyzdžiui, jei planuojama pakeisti seną įrengimą nauju, tai šio projekto pinigų srautą reikia suprasti kaip skirtumą tarp seno ir naujo įrengimo pinigų srautų. Yra palyginamos dviejų įrengimų seno ir naujo pinigų srautų projekcijos, ir nustatomas skirtumas, kaip finansinis rezultatas naujo įrengimo efekto.
Prisimintina, kad yra neatsižvelgiama darant investicinį sprendimą į nepadengtas išlaidas, jeigu senam įrengimui buvo imta paskola ir ji dar negrąžinta, tai į tai nebus atsižvelgta darant įrengimo pakeitimo nauju, pinigų srautus. Grynieji pinigų srautai (grynasis pelnas plius turto nusidėvėjimas) paskutiniaisiais projekto veikimo metais padidėja padengtuoju trumpalaikio turto dydžiu. (Trumpalaikis turtas - tai apyvartinės lėšos, o grynosios apyvartinės lėšos yra trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų skirtumas). atsargos ir pirkėjų įsiskolinimas. Paprastai didesnei pardavimų apimčiai reikia papildomų apyvartinių lėšų, kurios dažniausiai finansuojamos iš trumpalaikių paskolų. Paprastai pradinės pinigų sąnaudos projektui padidėja (sumažėja), bet kokiu lygiu, padidinant (sumažinant) grynąjį trump.
Pagrindinės veiklos pinigų srautai yra pagrindinis rodiklis, parodantis iš kokių viešojo sektoriaus subjekto pagrindinės veiklos sričių (dėl kokių vykdomų viešojo sektoriaus subjekto pagrindinės veiklos sričių) yra gaunami pinigų srautai. Grynųjų pagrindinės veiklos pinigų srautų suma taip pat padeda įvertinti viešojo sektoriaus subjekto gebėjimą atlikti priskirtas viešąsias funkcijas ir prisiimtus įsipareigojimus.
Straipsnyje „Ilgalaikio turto (išskyrus finansinį) įsigijimas“ rodomos pinigų išmokos įsigyjant ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą. Šios išmokos apima ir tas, kurios yra susijusios su ilgalaikio materialiojo turto vertės didinimu remonto išlaidomis ir paties viešojo sektoriaus subjekto pasigamintu ilgalaikiu materialiuoju ir nematerialiuoju turtu.
Straipsnyje „Įplaukos iš paskolų“ rodomos įplaukos iš finansinių institucijų suteiktų ilgalaikių ir trumpalaikių paskolų. Šiam straipsniui taip pat priskiriamos ir kitų trečiųjų šalių suteiktos paskolos nepriklausomai nuo jų teisinės formos.
Straipsnyje „Finansinės nuomos (lizingo) įsipareigojimų apmokėjimas“ rodoma per ataskaitinį laikotarpį apmokėtų finansinės nuomos įsipareigojimų suma.
Kai kurios ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su investicine arba finansine veikla, turi įtakos viešojo sektoriaus subjekto turto, finansavimo, įsipareigojimų ir grynojo turto pasikeitimams, tačiau nedaro poveikio ataskaitinio laikotarpio pinigų srautams, tai yra nesusiję su pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukomis ar išmokomis per ataskaitinį laikotarpį. Dėl minėtos priežasties tokios ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai nepateikiami pinigų srautų ataskaitoje, bet aprašomi finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte, jei reikšmingi.
Nerealizuotas valiutos kursų pokytis, nors ir nėra susijęs su pinigų gavimu ar išleidimu, taip pat turi būti įvertinamas pinigų srautų ataskaitoje kiekviename susijusiame pinigų įplaukų ir išmokų straipsnyje tam, kad galima būtų palyginti pinigus ir pinigų ekvivalentus laikotarpio pradžioje ir pabaigoje.
Pildant pinigų srautų ataskaitos įplaukų straipsnį „Už suteiktas paslaugas“, turi būti vertinamos specialiųjų programų pajamos, pakoreguotos susijusių gautinų sumų likučių pasikeitimu, kad gautume piniginių įplaukų sumą.
Viešojo sektoriaus subjektas privalo atskleisti pinigų ir pinigų ekvivalentų sudedamąsias dalis ir pateikti į pinigų srautų ataskaitą įtrauktų sumų suderinimą su atitinkamais finansinės būklės ataskaitos straipsniais.
Ūkiškai tariant, tiesioginiu būdu rengiamoje pinigų srautų ataskaitoje visos pagrindinės veiklos pinigų įplaukos ir išmokos sugrupuojamos pagal jų susidarymo šaltinius. Duomenis imate iš apskaitos įrašų, kurie apibendrina pinigų judėjimą.