Didesnio būsto pirkimas ir vaikų registravimas: ką svarbu žinoti?

Norint pagerinti gyvenimo sąlygas, daugelis šeimų svarsto apie didesnio būsto įsigijimą. Tačiau, kai šeimoje auga nepilnamečiai vaikai, procesas gali tapti sudėtingesnis dėl papildomų teisinių reikalavimų. Šiame straipsnyje aptarsime, ką svarbu žinoti perkant didesnį būstą ir registruojant vaikus Lietuvoje.

Teismo leidimas ir vaiko interesų apsauga

Pagal Civilinį kodeksą, galiojantį nuo 2001 m. liepos 1 d., teismo leidimas yra būtinas, jei norite parduoti, įkeisti, dovanoti ar kitaip perleisti ar apriboti nuosavybės teises į šeimos gyvenamąją patalpą, kurioje gyvena nepilnametis vaikas. Ši tvarka galioja jau 15 metų ir yra skirta apsaugoti vaiko interesus.

Viena klaipėdietė pasakojo: „Norėjome parduoti butą ir pirkti gerokai didesnį jau įrengtą namą. Akivaizdu, kad sąlygas vaikams norime tik pagerinti, bet, deja, teismas atmetė mūsų prašymą.“ Moteris teismui pateikė preliminarią sutartį su namo savininku, tačiau to nepakako. Teismui pritrūko įrodymų, iš kur šeima gaus papildomų lėšų namui įsigyti, nes jis brangesnis nei parduodamas butas.

Kada teismo leidimo nereikia?

• Jei norite parduoti kitą nekilnojamąjį turtą, pavyzdžiui, žemės sklypą ar negyvenamosios paskirties pastatus.
• Jei turite daugiau nei vieną gyvenamąją patalpą ir norimoje parduoti ar įkeisti patalpoje negyvenate.

Kaip apeiti teismo reikalavimus?

Kai kurie nekilnojamojo turto agentūrų darbuotojai teigia, kad žmonės prisigalvoja įvairių fiktyvių veiksmų, kad gautų teismų sprendimus. Pavyzdžiui, priregistruoja vaikus kitame būste, kad ir pas senelius. NT brokeris Tomas Ožinskas atvirai pasakojo: „Sudaro fiktyvią sutartį, kad butą pardavęs asmuo pirks geresnį, bet pigesnį nei dabartinis, o kai teismas duoda leidimą, sutartis tiesiog suplėšoma ir žmogus perka ką nori arba nieko neperka.“

Agentė pasakojo, kad dažniausiai fiktyvių sutarčių apie neva perkamą būstą prireikia tada, kai savo nekilnojamąjį turtą pardavusi šeima planuoja išvykti uždarbiauti į užsienį.

Ar reikalingi saugikliai?

T. Ožinskas mano, jog toks saugiklis visgi būtinas, nes esą ne visi tėvai geranoriški savo vaikų atžvilgiu. „Pavyzdžiui, šeima turi dviejų kambarių butą, nori jį parduoti ir pirkti kambariuką bendrabutyje su bendra virtuve ir tualetu. Suprantama, kad teismas neduos sutikimo tokiam žingsniui. Ir aš palaikau mintį, kad reikia tokių saugiklių, nes nemaža dalis dabartinių tėvų yra kvaili.“

Jei teismui pateikiami visi reikiami dokumentai, paprastai gauti leidimą nėra jokių bėdų. Tačiau esą reikia atminti, kad teisėjams tvarkingų popierių reikia čia ir dabar. T. Ožinskas pasakojo, kad kartais padeda ir nuotraukos. Pavyzdžiui, jei perkamas kitas būstas, „nepriduotas“ 100 procentų, bet įrengtas, esą būtų protinga teismui pateikti jo nuotraukas, ir teisėjai paprastai į tai atsižvelgia.

„Tuščios kalbos, kas bus ateityje, teismo nedomina. Gali pirkti „dėžutę“, kur kyšo laidai, ir pasakoti, kaip gražiai įrengsi vaikui kambarį, bet kalbos - ne įrodymas. Padarykite ir tik tada kreipkitės į teismą leidimo. Iš kur teisėjui žinoti - o gal pardavę butą išvažiuosite į užsienį, ir vaikas paliks vienas toje neįrengtoje „dėžutėje“?“ - kalbėjo NT brokeris.

Popierizmo iššūkiai

NT brokerė Živilė Gerulaitienė teigė: „Nepatogus tas popierizmas. Ypač žinant, kad dažnai šeimai teismo leidimo reikia prašyti ne vieną kartą. Pavyzdžiui, parduodi butą - prašai leidimo, nusiperki kitą ir nori įkeisti bankui - vėl turi gauti leidimą.“

Pasak jos, situacijos, kai iš pirmo karto nepavyksta gauti teismo sutikimo parduoti nekilnojamąjį turtą, gana dažnos. „Tiesa, teisėjai paaiškina ko pritrūko, kokių dokumentų nebuvo pateikta. Tad belieka pakoreguoti ir kreiptis dar kartą. Pavyzdžiui, vienu atveju pakako, kad mama su vaiku prisiregistruotų pas savo tėvus. Tiesiog pateikėme teismui su tėvais sudarytą panaudos sutartį, kad jie leis dukrai ir jos vaikams naudotis vienu kambariu, ir problema buvo išspręsta.“

NT brokeris Saulius Ulba akcentavo, kad pakeista registracijos vieta gali gelbėti tik tuo atveju, jei šeima turi ne vieną o kelis NT objektus.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko patarėjos Airos Štrimaitienės duomenimis, 2015 metais Klaipėdos apylinkės teismas gavo 1 123 gyventojų prašymus dėl leidimo parduoti, įkeisti nekilnojamąjį turtą. Iš šio skaičiaus netenkinti 233 prašymai. Panašus netenkintų prašymų procentas buvo ir 2014-aisiais: iš 1 112 netenkinti 202 prašymai.

Apylinkių teismai per metus išduoda apie 13,5 tūkst. įvairiausių leidimų. Teisingumo ministerijos skaičiavimais, maždaug apie 90 proc. šių leidimų sudaro būtent leidimai dėl šeimos turto pardavimo ar įkeitimo.

Vaiko teisių apsauga ir perteklinių reikalavimų problema

Klaipėdos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Gelažnikienė teigė: „Šis įstatymas tikrai reikalingas, bet kartais persistengiama, ir notarai iš tėvų reikalauja perteklinių leidimų. Yra buvę atvejų, kai šeima parduoda sodo namelį, kuriame negyvena, ir tai yra jų ne vienintelis nekilnojamasis turtas, bet notarai netvirtina sutarties, kol nėra teismo leidimo. Gaišinamas žmonių laikas be jokio reikalo.“

Ji pridūrė, kad realiai pažymų iš tarnybos turėtų reikėti tik tais atvejais, kai šeima parduoda savo vienintelį būstą, bet realybėje yra kiek kitaip. Pavyzdžiui, imant paskolą iš banko ir norint įkeisti butą reikia pažymos iš tarnybos, ar nėra buvę atvejų, kad ši šeima pažeistų vaiko teises. Juk realiai bankai viską nuodugniai patys patikrina ir bet kam paskolų neduoda, tad tarnybos pažyma atrodo perteklinis reikalavimas.

Klaipėdos apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė teigė: „Teismas, išduodamas leidimus, paiso tik vaiko interesų. Pagrindinė priežastis, kodėl kartais negalime duoti leidimo parduoti nekilnojamojo turto - stinga reikiamų dokumentų. Pavyzdžiui, šeima nori parduoti dviejų kambarių butą, nes planuoja pirkti didesnį, trijų kambarių. Atrodytų viskas puiku, vaikų gyvenamosios sąlygos bus pagerintos, bet bėda ta, kad žmonės teismui nepateikia net preliminarios sutarties su buto pardavėju bei duomenų iš Registrų centro.“

Teisingumo ministerijos pataisos

Teisingumo viceministras Julius Pagojus informavo, kad Teisingumo ministerija yra parengusi Civilinio kodekso ir kitų susijusių įstatymų projektą, kuris šiuo metu yra pateiktas svarstyti Seimui. Pagal siūlomą projektą, parduodant ar įkeičiant butą, kuris yra šeimos turtas, sutuoktiniai turės pateikti notarui rašytinį patvirtinimą, kad dėl šio sandorio nenukentės nepilnamečio vaiko interesai. Tais atvejais, kai šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, notaras, prieš tvirtindamas sandorį, turės kreiptis į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, kad ši pateiktų savo išvadą.

tags: #pirkti #didesni #busta #vaiku #registravimas