Nekilnojamojo turto bendrovės ir bankai neigia mitus, kad būstų niekas šiandien neperka, o paskolos neišprašysi nė iš vieno banko.
„Absoliuti netiesa, kad niekas nebeperka nekilnojamojo turto.
„Gyvenimas tęsiasi, nežiūrint į tai, kaip pavadinsi šį sunkmetį, tie, kuriems reikia būsto, jį pirko ir pirks, baigsis ar tęsis sunkmečio laikotarpis.
Dabar visko yra - ir duonos, ir benzino, ir dujos dar neužsuktos, atostogų kelionės pinga, būstas pinga, todėl šiam laikotarpiui netinka žodis „krizė”, - situaciją vertino nekilnojamojo turto specialistas L.
Pasak L. Juozaičio, šiuo metu, lyginant su laikotarpiu nuo 2007-ųjų pradžios iki 2008 metų rudens, būsto kainos krito apie 30 procentų.
Būsto kainos Šiauliuose
Trijų kambarių butas ne naujos statybos name Šiauliuose šiuo metu kainuoja iki 150 tūkstančių litų. Dviejų kambarių buto kaina - 130-120 tūkstančių litų, o „chruščioviniuose” namuose gali siekti ir 115 tūkstančių litų.
Keturių kambarių butų, pasak L. Juozaičio, praktiškai niekas nebeperka. „Naujos statybos būstų Šiauliuose praktiškai nebeliko, todėl nebėra ir ko pardavinėti.
Tikrai gerų butų geroje vietoje kainos nekrito tiek daug, kaip didžiosios masės standartinių būstų. O Šiauliuose tokių auksinių butų niekada per daug ir nebuvo”, - sakė „Matininkų” atstovas V.
Individualių namų kainų žirklės didžiulės. „Kuo mažesnis plotas, tuo geresnę kainą galima gauti.
Už 100 kvadratinių metrų namą prašoma beveik tiek pat, kaip ir už 300 kvadratinių metrų. Kad galėtum gyventi name, užtenka 400 tūkstančių litų”, - skaičiavo L.
Nekilnojamojo turto rinkos tyrimus atliekančios bendrovės teigia, kad 2008 metų pradžioje Šiauliuose vidutiniškai vienas kvadratinis metras standartinio buto kainavo 4085 litus, o gruodžio mėnesį kaina nukrito iki 3418 litų už kvadratinį metrą.
Daugiausia už butus Šiaulių mieste buvo prašoma kovo mėnesį - tuomet vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 4235 litų.
Lietuvos didmiesčiuose tendencijos, kaip rodo tyrimų rezultatai, skirtingos. Nors Vilniuje ir Klaipėdoje butų kainos mažėjo apylygiai (atitinkamai 12 ir 13 procentų), kainų didėjimas užfiksuotas Kaune.
Krito ir būsto nuomos kainos, pasak L.
„Būstą dabar perka nuolatines pajamas turintys ir darbo nerizikuojantys prarasti žmonės.
Pagal profesijas - mokytojai, gydytojai, nes jiems atleidimai negresia, nes niekas neuždarys nei mokyklų, nei ligoninių”, - situaciją aiškino L.
„Netiesa, kad žmonės nebegauna paskolų ir nebeperka gyvenamojo būsto būtent už paskolas.
Tai eilinis mitas.
Paskolas bankai dar dalija.
Iš savo klientų žinau, kad už paskolas eurais moka vidutiniškai 5 procentus metinių palūkanų, o „litinių” paskolų mažai kas ima, nes nebeapsimoka dėl labai pakilusių palūkanų.
„Nė vienas bankas nepasakė, kad nebeduoda paskolų būstui. Tik jų skaičius, žinoma, sumažėjo.
Gal iš dešimties tik vienas norintis gauti būsto paskolą atitinka dabartinius bankų reikalavimus, ne taip kaip anksčiau, kad pakakdavo trijų mėnesių atlyginimą parodyti ir paskola tavo”, - tvirtino „Matininkų” skyriaus vadovas V.
DnB NORD banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas „Šiaulių kraštui” sakė: „Būsto paskolų išdavimas tebevyksta.
Tik palūkanos išaugo visuose bankuose.
„Situacija dėl būsto paskolų pradėjo kisti nuo praėjusių metų rugsėjo dėl tarptautinės situacijos: pradėjo gerokai brangti pinigai - palūkanos.
Gera žinia tiems, kurie turėjo santaupų bankuose, jų indėliai didėjo.
Tuo pat metu vyko ir dar vienas procesas: pradėjus didėti infliacijai, kilo kainos įvairiose gyvenimo srityse, todėl kasdieniniam gyvenimui žmogui reikia išleisti kasdien vis daugiau pinigų.
Taip sumažėjo skaičius žmonių, galinčių gauti paskolas”, - bankų situaciją aiškino A.
Paskolų bumo metu, pasak A. Vilkanco, išduotų paskolų portfelis per metus augo po 30, 40 procentų.
„Į spąstus šiandien yra pakliuvę žmonės, pirkę būstą nuo 2007 metų pradžios iki maždaug 2008 metų rugsėjo už pasiskolintus iš banko pinigus.
Tuo metu buvo pats kainų pakilimo bumas.
Tada, tarkime, butas kainavo 200 tūkstančių litų.
Automatiškai žmogus praranda 60-70 tūkstančių litų ir kai kurie, nebeišgalintys išsimokėti paskolos, atsiduria tarp dviejų girnapusių: nebegali parduoti buto už pirkimo kainą, nors jis įkeistas bankui už 200 tūkstančių litų, ir paskolos nėra iš ko mokėti, nes atsirado nemažai žmonių, kuriems sumažėjo atlyginimai, arba prarado darbą.
Ir jie pakliuvo į spąstus kol kas be išeities”, - situaciją aiškino L.
Bankai, pasak L. Juozaičio, paprastai nesutinka leisti parduoti tokių butų be papildomo užstato.
„Ši kategorija žmonių yra pakliuvusi į spąstus ir jiems dabar sunkiausia. Nekilnojamojo turto bendrovės tokių būstų net neapsiima pardavinėti.
Net ir pardavusių tokius butus žmonių bankai vis tiek „nepaleidžia”, nes jie vis tiek lieka skolingi bankui dėl nukritusių būsto kainų”, - sakė L.
„Natūralu, kad reikia papildomas sąlygas įvykdyti, norint parduoti nupigusį būstą, nes reikia bankui grąžinti tiek, kiek pasiskolinai”, - teigė banko atstovas A.
Tokių istorijų, pasak L. Lietuvos komerciniai bankai kuria savo padalinius administruoti perimtam iš nemokių skolininkų nekilnojamajam turtui.
„Turime tokią įmonę, bet kol kas mūsų bankas nėra perėmęs nė vieno kliento buto. Pats geriausias banko verslas ne prekyba nekilnojamuoju turtu, o pinigais: išduoti paskolą, kuri laiku bus grąžinta”, - tikino A.
Padaugėjo nemokių klientų, kurie nori pakeisti sutarties sąlygų. Žmonės, kurie susiduria su laikinais sunkumais, pasak A.
„Vienas būdas - pratęsti paskolos termino sutartį. Paskolos suma išdėliojama į ilgesnį laiką, tada sumažėja vienkartinės kasmėnesinės įmokos suma.
Kitas būdas - tam tikrą laiko tarpą banko klientas gali susitarti mokėti tik palūkanas.
Situacija nėra paprasta, todėl siūlyčiau nebijoti ateiti į bankus tartis kol laikas, kol problema, kaip sniego griūtis, neprispaudė dar labiau”, - pataria A.
„Išlieka tas pats, kaip ir iki šiol, 3 metų terminas. Jei toks turtas yra įsigytas vėliau negu prieš 3 metus iki jo pardavimo, pajamos apmokestinamos 15 procentų gyventojų pajamų mokesčiu ir 6 procentų privalomojo sveikatos draudimo įmoka.
Procentai skaičiuojami nuo skirtumo, gauto iš turto pardavimo pajamų atėmus to turto įsigijimo kainą.
Iki šių metų sausio 1 dienos galiojo tik 15 procentų gyventojų pajamų mokestis.”, - pasikeitimus aiškino A. Mokesčių inspekcijos atstovas įvardijo dar vieną pasikeitimą, taip pat įsigaliojusį nuo sausio 1 dienos.
„Neapmokestinamos pajamos, gautos perleidus gyvenamąjį būstą (įskaitant susijusią žemę), kuriame gyventojas 2 metus iki būsto perleidimo buvo deklaravęs gyvenamąją vietą.
Straipsnyje aptariama UAB "DnB Nord Būstas" veikla ir istorija, taip pat jos įtaka nekilnojamojo turto (NT) rinkai Lietuvoje.
Nagrinėjama bankų valdomo NT pasiūla ir jos poveikis statybų bendrovėms, kainų skirtumai tarp bankų ir NT vystytojų, bei būdai, kuriais NT vystymo bendrovės bando pritraukti klientus.
UAB "DnB Nord Būstas" Veikla NT Rinkoje
Antrinė "DnB Nord" banko bendrovė "DnB Nord būstas" pastaruoju metu vis aktyviau prekiauja NT.
Pavyzdžiui, sostinės Perkūnkiemio kvartale "DnB Nord būstas" siūlo net kelias dešimtis smarkiai atpigintų butų. Dviejų kambarių butą Perkūnkiemyje iš banko bendrovės galima įsigyti jau už 176 tūkst. litų (mažiau nei 3400 litų už kvadratinį metrą). Trijų kambarių butų kainos rajone nesiekia nė 300 tūkst.
Kainų Palyginimas Perkūnkiemyje
Palyginkime: tame pačiame Perkūnkiemyje esančiame komplekse, kuriame butus bendromis pajėgomis pardavinėja bendrovės "Statybų vystymo grupė" ir "Ober-Haus", kvadratinio metro kaina kur kas aukštesnė.
Dar blankiau banko fone atrodo Perkūnkiemio gatvėje butus pardavinėjanti statybų bendrovė "Veikmė" - jos tinklalapyje nurodomos kvadratinio metro kainos nekrinta žemiau kaip 4 tūkst. litų.
O "Ober-Haus" tinklalapyje pateikti pasiūlymai "DnB Nord būsto" kainoms neprilygsta nė iš tolo. Šios įmonės parduodami dviejų kambarių butai Perkūnkiemio kvartale kainuoja ne mažiau kaip 327 tūkst. litų, o už trijų kambarių butą tame pačiame kvartale prašoma bent 370 tūkst. litų. Kvadratinio metro kaina "Ober-Haus" skelbimuose sukasi apie 5 tūkst. litų.
"DnB Nord būstas" savo interneto tinklalapyje taip pat siūlo pirkti namus už dešimtimis procentų sumažintą kainą. Štai beveik 150 kv. m namas, anksčiau kainavęs 707 tūkst., dabar parduodamas už 566 tūkst. litų. Pigiausių namų kainos komplekse nesiekia nė 400 tūkst. litų. Dar neseniai už tokią kainą buvo galima įsigyti nebent trijų keturių kambarių butą viename iš sostinės miegamųjų rajonų. O dabar - ir penkių kambarių namą su garažu.
"DnB Nord būsto" vadybininkė tariamam pirkėjui paaiškino, kad perkant būstą iš šios įmonės, bankas gali padaryti dideles nuolaidas kredito palūkanoms.
Perkūnkiemis, Vilnius. Šaltinis: ober-haus.lt
Bankų Planai Dėl NT Pardavimo
Kol kas bankai oficialiai nesigiria planais mesti į rinką už skolas iš gyventojų ir įmonių perimamą NT.
Dienraščio žurnalistas, prisistatęs interesantu, paskambino "Swedbank" tarnautojui, atsakingam už banko parduodamą NT. Vyriškis prisipažino kol kas neturįs itin gerų naujienų būsto pirkėjams - esą dabar bankas bando parduoti ar išnuomoti perimtas komercines patalpas, o butų ar namų teks dar luktelėti.
Paklaustas, kada bankas galės pasiūlyti butus ar gyvenamuosius namus didmiesčiuose, tarnautojas nurodė stebėtinai trumpą laikotarpį. Esą jau po dviejų trijų mėnesių "Swedbank" pradės aktyviai prekiauti gyvenamosiomis patalpomis.
Pasak jo, tai būtų galima daryti ir dabar, tačiau butus ir namus perimti už skolas kiek sunkiau nei komercines patalpas. Esą darbas vykdomas per antstolius, dažnai procesą vilkina bylinėjimasis teisme ir t.
Pašnekovas teigė, kad perkant NT iš banko galima tikėtis palankesnės kainos, nei perkant iš statybų ar NT vystymo bendrovės.
Didžiausias šalies komercinis bankas SEB, regis, neketina greitai išpardavinėti perimamo turto. Pasak jo, greitu laiku NT į rinką neturėtų plūstelėti.
Tačiau E.Malevskis užsiminė, kad pirmieji butai ir namai gali būti paruošti parduoti jau po poros mėnesių.
NT Vystymo Bendrovių Strategijos
Tarsi nujausdamos gresiantį pavojų, NT vystymo bendrovės ieško vis naujų būdų pritraukti klientus. Tačiau naujų ginklų kovoje dėl NT rinkos išjudinimo rasti vis sunkiau net patyrusiems šios srities verslininkams.
"Hanner" skelbiasi taikanti specialias kainas butams, kuriuos jau mėgino parduoti už tokią pačią kainą.
Vis dėlto A.Avulis tikina radęs dar vieną būdą palengvinti NT sandorius. "Hanner" tinklalapyje skelbiama, kad bendrovės vadovas susiderėjo su bankais, ir butų pirkėjams Gudelių šile ir Bajorų kalvose gali būti taikomos tik 3 proc. marža.
"Jums reikėtų eiti į "Swedbank" ir parašyti prašymą išduoti paskolą. Mums pranešite, pas kurį vadybininką, ir mes per savo kelius išrūpintume geresnes sąlygas.
Statistika ir Ekspertų Nuomonės
Pirminiais Registrų centro duomenimis, šiemet sausį, palyginti su analogišku praėjusių metų mėnesiu, NT pardavimo skaičius smuko gerokai daugiau kaip 70 proc. Gyvenamųjų namų pardavimo sandorių užregistruota 77 proc. Tačiau labiausiai smuko komercinio NT pardavimas.
Štai keletas nuomonių iš rinkos dalyvių: Jeigu jie dar įžūliau elgsis ir Vyriausybė nieko nedarys, jie išvalys rinką ir paruoš ją užsienio kapitalui ateiti. Jeigu bankai aktyviai dalyvaus NT rinkoje maždaug metus, neatsilaikys nė viena NT bendrovė. O kas galėtų atsilaikyti?
Jeigu krizė užsitęs ir Vyriausybė nieko nedarys, bankai mus paprasčiausiai užsmaugs. Vyriausybė gali daug padaryti. Visų pirma reikia pasišnekėti su bankais ir pasakyti jiems, kad jie pradėtų finansuoti verslą.
O jeigu jie nieko nedarys, galima pradėti veiksmus prieš bankus - nuo sankcijų iki steigiamo lietuviško banko.
Bankų elgesys NT rinkoje priklauso nuo to, kaip jie gyvena. Jeigu yra problemų dėl jų gyvavimo, ir reikia kuo greičiau "išsitraukti" pinigus, jie tai darys (pardavinės NT - red.). Jeigu jie gali laukti - palauks.
Pavyzdžiui, SEB nusiteikęs laukti. Nemanau, kad jeigu savo NT į rinką išmes vienas bankas, visi kiti padarys tą patį. Skandinaviški bankai elgsis taip, kaip lieps jų pagrindiniai bankai.
O mažieji lietuviški bankai, na, "lietuviški" bankai, turbūt neabejotinai pardavinės perimamą NT, nes jų rodikliai tikrai nėra geri.
Jeigu bankų NT plūstelės į rinką, tai verslą paveiks negatyviai.
Pastaruoju metu Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje vyrauja įvairios nuomonės ir prognozės. Vieni ekspertai teigia, kad kainos stabilizuojasi ir netrukus pradės kilti, o kiti įspėja apie galimą burbulo pūtimą ir kainų kritimą.
Nekilnojamojo turto žemėlapis. Šaltinis: vz.lt
Bankų Pasiūlymai ir Rinkodaros Triukai
Praėjusią savaitę Lietuvos spaudą ir elektroninę žiniasklaidą apskriejo didžioji naujiena: nekilnojamojo turto kainos liaujasi kritusios ir pradės kilti, nes būstų paklausa neva didėja. Tačiau iš tikrųjų visas šis spektaklis tėra arba paprasčiausias bankų, nekilnojamojo turto plėtotojų ir pardavėjų rinkodaros triukas paskutiniams naiviems, bet vis dar pinigų turintiems lietuviams patraukti, arba naujas neatsakingas burbulo pūtimas.
Štai SEB, "Swedbank" ir "DnB NORD" bankai gyventojams siūlo pirkti jų finansuotų NT plėtotojų būstus gaunant net 95-100 proc. būsto vertės kreditą už juokingai mažas palūkanas: nefiksuotas eurais vos už 3,5 proc. ir net fiksuotas (trejiems metams) litais vos už 5,5 proc. Be to, didieji siūlo dar ir paskolos mokėjimą atidėti dvejiem metams.
UAB "DnB NORD būstas" direktorius Gediminas Jankauskas tikina, kad tokių gerų sąlygų artimiausiu metu vargu ar bebus, ir tai neva vis daugiau žmonių supranta. Todėl prieš porą savaičių į jų banko surengtą nekilnojamojo turto mugę sugūžėję potencialūs pirkėjai esą ne tik aktyviai domėjosi atsivėrusiomis fantastiškomis galimybėmis, bet ir apie penktalį jau rezervavo būstus.
Registrų Centro Duomenys ir Ekspertų Nuomonės
Tačiau iš tiesų VĮ Registrų centro duomenys, kuriais manipuliuoja burbulo pūtikai, nerodo jokio pagyvėjimo.
Jis pabrėžia, kad sausį ir vasarį padaugėjo tik pigaus turto medžiotojų, o ne žmonių, perkančių butus gyventi. - Kuo daugiau žmonių būtų tapę nemokūs, tuo daugiau būstų bankams būtų tekę “išmesti” į rinką.
Akylai stebintiesiems būstų rinką visiškai akivaizdu, kad bankai skuba atsikratyti sukaupto solidaus finansuotų statybų plėtotojų turto, kol būstų kainos nesmuko dar žemiau.
“Naujos statybos būsto kainos šiemet nebekris, o antrąjį pusmetį net pradės kilti, tuo tarpu senos statybos būsto kainos iki naujo šildymo sezono gali kristi, bet ne daugiau kaip 5 proc.”, - tikina SEB banko prezidento patarėjas dr.
Tuo tarpu mažųjų bankų atstovų prognozėse nekilnojamojo turto kainų dugno dar nematyti - tik bedugnė.
Banko “Snoras” valdybos narys Gitanas Kancerevyčius irgi prognozuoja: “Reikšmingesnio kainų didėjimo ar priartėjimo iki lygio, buvusio prieš krizę, gali tekti palaukti pusketvirtų metų ar net ilgiau.
Krizės pradžioje skubiai neparduotus butus pardavusios statybos bendrovės "Progresyvios investicijos" eksploatacijos vadybininkė Ina Soloveičik įsitikinusi, kad net atsargiai kalbančių mažųjų bankų prognozės dėl rinkos atsigavimo kitų metų antrąjį pusmetį yra pernelyg ankstyvos.
Iš tikrųjų mes ne tik niekur nekylame, bet ritamės žemyn ir vis dar risimės visus šiuos bei kitus metus, o būsto kainos liausis mažėti ir pradės kilti tik apie 2012-2013 m. Visi tie, kurie kalba apie kainų stabilizavimąsi jau šiemet ar juolab jų kilimą, užsiima paprasčiausiu populizmu - mėgina pakelti žmonėms nuotaiką.
Beje, ji papasakojo vieną paradoksalų pavyzdį: “Prieš keletą savaičių vienas mūsų konkurentas statytojas nuleido naujos statybos būsto kainas net iki 1300 Lt už kvadratinį metrą. O pirkėjų kaip nėra, taip nėra, todėl jis susinervinęs vėl pakėlė kainą iki 3 tūkst. Lt. Jis sako: “Ar kaina maža, ar didelė - vis tiek niekas neperka, nes neturi pinigų”.
Bankų suinteresuotumas parduoti įkeistą turtą
Bankai suinteresuoti įkeistą turtą parduoti už tokią kainą, kuri nebūtų žemesnė nei rinkoje, nes kitu atveju jie patys sau kastų duobę. Bankų antrinės bendrovės, sukurtos turtui valdyti, atlieka savotišką NT rinkos kainų stabilizavimo funkciją.
Be stebėjimų, kad turtas nebūtų parduotas už žemesnę nei rinkos kainą, bankų sukurtos bendrovės turėtų atlikti ir kitą funkciją - administravimo, vertės didinimo. Tačiau, kiek žinau, kol kas praktiškai tai dar nevyksta. Bankai dar neinvestuoja į kažkada nesėkmingai savo finansuotus objektus, tačiau ateis laikas ir jie pradės tai daryti.
Jo teigimu, bankams skolingi fiziniai asmenys yra saugesni nei įmonės, nes esą žmonių bylas bankai linkę padėti į stalčius ir skaičiuoti palūkanas, o prasiskolinusių įmonių turtą bankams svarbiau perimti arba parduoti kuo greičiau.
Dr. Pastaruoju metu NT rinkoje stebime besistabilizuojančias kainas. Tai rodo, kad veikiausiai kainų dugnas jau pasiektas. Varžytinės - patogus ir palyginti greitas turto realizavimo rinkoje būdas, tinkantis tais atvejais, kai įkeisto turto vertė itin viršija pradelstų skolų, palūkanų ir delspinigių sumą, t. y. kai yra pakankamai erdvės kainai per varžytines mažėti tol, kol bus pasiektas sandoris ir gautų už objektą pinigų pakaks visoms suinteresuotoms pusėms.
Augantis varžytinių skaičius toliau rodo prastėjančią namų ūkių padėtį, kurią palaiko didelis nedarbas, smarkiai kritusios pajamos, nesugebėjimas vykdyti fiksuotų finansinių įsipareigojimų. Nežiūrint to, kad Lietuvos ūkis fiksuoja pirmuosius teigiamus ekonominio atsigavimo ženklus, didelė dalis namų ūkių šiuo metu vis dar yra krizinės būklės, kurią dar labiau aštrina didelės sąskaitos už šildymą.
Pastaroji finansinė krizė primena ir tiesiog rėkia mums, kad skolintis reikia atsargiai, kitaip galima likti be nieko.
Antstolių pastebėjimu, dažniausiai turtą pardavus iš varžytinių skolininkai lieka su skolų kupra, nes jų turimi įsipareigojimai bankams yra kur kas didesni nei turto vertė.
Šiemet kaip niekad apstu skelbimų, kuriuose siūloma įsigyti bankams įkeistą arba areštuotą NT. Parduodamo įkeisto ir perimto turto skelbimų svetainėje www.banksale.eu gausu varžytinių būdu parduodamų gyvenamosios paskirties objektų - butų, namų ir ištisų kvartalų.
Tarp jų - banko "DnB Nord" finansuotas ekonominės klasės individualių namų projektas "Pavilnio slėnis", kurį 2008 m. Šiuo metu V.Černecko ir K.Bizausko gatvėse iš varžytinių parduodami 29 žemės sklypai gyvenamai statybai ir 23 jau sublokuoti gyvenamieji namai, iš kurių vieni tik su pamatais, kiti jau beveik užbaigti statyti.
Praeitą savaitę per antrą kartą organizuotas "Pavilnio slėnio" sklypų ir neužbaigtų namų varžytines nebuvo parduotas nė vienas objektas.
Antstolių rūmų informacinėje varžytinių skelbimų sistemoje taip pat mirga areštuoto ir bankams įkeisto turto pardavimo pasiūlymai.
Nedidelį senos statybos vieno kambario butą sostinės Žemaitės gatvėje per varžytines galima įsigyti už 68 tūkst. litų, o trijų kambarių butą, įsigytą su banko paskola, Laisvės prospekte antstoliai greitai bandys parduoti už 248 tūkst. litų, kitą trijų kambarių butą Viršuliškėse - už 132 tūkst. litų.
Tarp iš varžytinių bankams užstatytų butų yra ir erdvus (130 kv. m ploto) butas prestižiniame "Vilniaus vartų" komplekse, jau antrą kartą varžytinėse bandomas parduoti už beveik 1,2 mln.
Kaune taip pat yra nemažai antstolių parduodamų butų, kuriuos bankams parduoti leido hipotekos teisėjas. Tai Ožeškienės gatvėje esantis trijų kambarių butas, varžytinėse parduodamas už 115 tūkst. litų, vieno kambario butas Šviesos gatvėje - už 55 tūkst. litų, trijų kambarių butas Kovo 11-osios gatvėje - už 78 tūkst. litų, dviejų kambarių butas Savanorių prospekte - už 284 tūkst. litų ir kiti butai, kuriuose šiuo metu dar gyvena bankams prasiskolinę kauniečiai.
Klaipėdoje taip pat bankams įkeistas turtas parduodamas per varžytines. Tarp šiuo metu parduodamų objektų yra ir vieno kambario butas Minijos gatvėje, parduodamas už 128 tūkst. litų, ir trijų kambarių butas Taikos prospekte - tik už 96 tūkst.
Kovo mėnesį taip pat skelbiami dar du aukcionai, kuriuose bankų išperkamosios nuomos bendrovės bandys parduoti nepasisekusį kredituoti turtą. NT paslaugų bendrovė "Ober Haus" kovo 2 d. surengė jau penktą aukcioną, per kurį bandė parduoti "SEB lizingui" priklausančius tris objektus.
Už pradinę 1,3 mln. litų kainą siūlyta įsigyti bendrovei "Brauer" priklausiusias Mažeikiuose esančias alaus ir mineralinio vandens gamybos patalpas; už 1,7 mln. litų kelyje Vilnius-Kaunas Trakų rajone esančią bendrai Lietuvos ir Latvijos bendrovei "Ipaktas" priklausiusią degalinę "Astva" ir už 30 tūkst. litų Jonavos rajone griūvančias sandėliavimo patalpas.