Paveldėjimas - tai procesas, kurio metu mirusio asmens turtas ir įsipareigojimai pereina jo įpėdiniams. Lietuvoje šis procesas yra reglamentuojamas Civiliniu kodeksu ir reikalauja tam tikrų žingsnių bei procedūrų. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti ir kaip elgtis paveldėjus turtą Lietuvoje.
Palikimo priėmimas ir dokumentų tvarkymas
1. Kreipimasis į notarą: Įpėdinis, norėdamas pradėti tvarkyti paveldėjimo dokumentus, turi kreiptis su pareiškimu į palikimo atsiradimo vietos notarą per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties (Civilinio kodekso 5.50 str.), nesvarbu, ar palikimas būtų priimamas pagal įstatymą, ar pagal testamentą.
Palikimo atsiradimo vietos notaras nustatomas pagal paskutinę palikėjo (mirusio asmens) gyvenamąją vietą. Jis patvirtina palikimo priėmimo faktą. Pirmieji veiksmai, t.y. kreipimasis į notaro biurą ir palikimo priėmimo įforminimas, turi būti atlikti per pirmuosius tris mėnesius nuo palikėjo mirties.
2. Palikimo priėmimo termino praleidimas: Nespėjus to atlikti per tris mėnesius, įpėdiniui tektų kreiptis į teismą dėl šio termino pratęsimo ar juridinio fakto nustatymo, kad palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu.
3. Paveldėjimo teisės liudijimas: Notaras, užvedęs paveldėjimo bylą, įvertina visus dokumentus bei įpėdinių ratą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą įpėdiniui. Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (t.y. nuo palikėjo mirties). Tik gavęs paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą ar testamentą, paveldėtojas tampa teisėtu mirusio asmens turto savininku ir valdytoju.
4. Skolos ir įsipareigojimai: Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad paveldimas ne tik mirusiojo turtas, bet ir įsipareigojimai, todėl prieš priimdamas palikimą asmuo turi įvertinti visas aplinkybes ir galimas rizikas, susijusias su palikėjo skolomis. Jeigu paveldėtojas palikimą priima bendra tvarka, jis už palikėjo skolas atsako ne tik paveldėtu turtu, bet ir visu savo turtu.
5. Palikimo priėmimas pagal apyrašą: Esant situacijai, kai mirusio asmens skolos galimai viršija jo turėto turto vertę, įpėdinis turi galimybę priimti palikimą pagal apyrašą, kurį sudaro antstolis. Tokiu atveju įpėdinis už palikėjo skolas atsako tik paveldėto turto verte ir nerizikuoja atsakyti savo turtu, jeigu paaiškėtų, kad paveldėto turto nepakanka skoloms padengti.
6. Testamentas: Jeigu mirusysis buvo sudaręs testamentą, palikimą paveldi testamentiniai įpėdiniai (testamente nurodytas asmuo ar asmenys), išskyrus privalomąją palikimo dalį. Teisę į privalomąją palikimo dalį turi palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas. Tokie asmenys paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
7. Paveldėjimas pagal įstatymą: Jeigu mirusysis nebuvo sudaręs testamento, palikimą paveldi mirusiojo giminaičiai ir artimieji pagal įstatymą. Civilinio kodekso 5.11 str. nurodytos įstatymo nustatytos paveldėtojų šešios eilės. Pirmoji eilė - palikėjo vaikai (įvaikiai), antros - tėvai (įtėviai), vaikaičiai, trečios - seneliai, provaikaičiai ir t.t.
Akcentuosiu dar kartą - turto paveldėtojai turi būti labiau rūpestingi ir savo laiku susitvarkyti visas turto paveldėjimo procedūras. Tada ir jie valstybę atstovaujančiam Turto bankui nereikš jokių pretenzijų, o ir Turto bankui nereikės atlikinėti bereikalingų veiksmų dėl šio turto perėmimo valstybės nuosavybėn, jo valdymo patikėjimo teise bei dėl atstovavimo tokiose bylose.
Paveldėjimo eilės pagal įstatymą
Įstatymas numato, kad nesant sudaryto testamento arba jame nurodytiems įpėdiniams atsisakius priimti palikimą, teisę paveldėti mirusiojo turtą turi jo giminaičiai ir sutuoktinis.
Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia teisę paveldėti tik tiesiosios ir šoninės linijos giminaičiams. Tai reiškia, kad jeigu asmuo nepatenka į bent vieną aukščiau nurodytą giminystės liniją (tiesiąją ar šoninę) - jis neturi teisės paveldėti mirusiojo turto.
Mirusiojo fizinio asmens turtas yra paveldimas aukščiau nurodytomis įpėdinių eilėmis žemėjančia tvarka. Tai reiškia, kad jeigu palikėjas mirties metu turėjo vaikų ar įvaikių, pagal įstatymą jie pirmieji turi teisę paveldėti mirusiojo turtą, kadangi jie laikomi pirmosios eilės įpėdiniais.
Įpėdinių giminystės ryšį su palikėju nustato paveldėjimo bylą tvarkantis notaras. Paprastai įpėdinių pagal įstatymą giminystė yra nustatoma vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis.
Mirusiojo fizinio asmens įpėdiniai palikimą paveldi lygiomis dalimis. Pavyzdžiui, jeigu palikėjas turėjo 3 vaikus, tokiu atveju visas mirusiojo turtas yra dalijamas į tris dalis.
Palikėjo sutuoktinis nėra priskiriamas įpėdinių pagal įstatymą eilėms. Jis turi teisę paveldėti kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais. Jeigu yra pirmos eilės įpėdinių (palikėjo vaikų ar įvaikių) ir jų yra ne daugiau kaip trys, tokiu atveju sutuoktinis paveldi ketvirtadalį palikimo.
Jei pirmos eilės įpėdinių yra daugiau kaip trys, tokiu atveju sutuoktinis paveldi mirusiojo turtą lygiomis dalimis kartu su pirmos eilės įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi mirusiojo turtą kartu su antrosios eilės įpėdiniais (palikėjo tėvais ir vaikaičiais), tokiu atveju sutuoktiniui priklauso pusė mirusiojo palikimo.
Toliau pateikiama lentelė, kurioje apibendrinamos paveldėjimo eilės pagal įstatymą:
| Eilė | Įpėdiniai | Pastabos |
|---|---|---|
| Pirmoji | Palikėjo vaikai (įvaikiai) | Lygios teisės vaikams, gimusiems santuokoje ir nesusituokusiems tėvams |
| Antroji | Palikėjo tėvai (įtėviai) ir vaikaičiai (anūkai) | Tėvai neturi teisės paveldėti, jei jų valdžia buvo apribota teismo sprendimu |
| Trečioji | Palikėjo seneliai | - |
| Ketvirtoji | Palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės | Netikri broliai ir seserys turi lygias teises |
| Penktoji | Palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos) | - |
| Šeštoji | Palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės) | Visi pusbroliai ir pusseserės paveldi lygiomis dalimis |
Finansiniai įsipareigojimai ir skolos
Netekę artimo žmogaus, galime paveldėti ne tik jo sukauptą turtą - būstą, santaupas ar kitus vertingus daiktus - bet ir finansinius įsipareigojimus, pavyzdžiui, būsto paskolą. Tokiomis aplinkybėmis turime žinoti ne tik teisinius, bet ir finansinius žingsnius, kuriuos reikėtų apsvarstyti laiku.
Svarbu žinoti, kad paveldėdami artimojo turtą visada priimame jį kaip visumą. Tai yra, negalime priimti tik naudingosios palikimo dalies, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, bet atsisakyti su tuo susijusių skolų. Taigi, sprendimą dėl palikimo reikėtų priimti tik įvertinus visą turto ir įsipareigojimų apimtį.
Jei sužinote, kad velionis turėjo paskolų, pasitarkite su šeimos nariais, įvertinkite savo finansinę situaciją ir nutarkite, kokių būdu turtą perimsite.
Priėmus palikimą bendra tvarka, paveldėtojas prisiima visą atsakomybę už mirusiojo įsipareigojimus - tiek paveldėtu, tiek savo turtu. Tai reiškia, kad atsiradus papildomiems įsiskolinimams, jie tampa paveldėtojo atsakomybe.
Sužinojus, kad velionis turėjo būsto paskolą, tačiau pats nebuvote bendraskolis, kuo greičiau kreipkitės į banką ir informuokite apie paskolos turėtojo mirtį. Nors įmokų mokėjimas nesustoja automatiškai, bankas gali pasiūlyti laikinas pagalbos priemones - įmokas atidėti arba peržiūrėti. Priešingu atveju, bankas gali pateikti užklausą į Registrų centro Testamentų registrą, kad išsiaiškintų, kas paveldėjo turtą ar kreipėsi į notarą dėl mirusio žmogaus turto paveldėjimo.
Galimas paveldėjimo žingsnis - pasidomėti, ar velionis turėjo gyvybės draudimą, kuriame numatyta kompensacija mirties atveju. Jei buvo sudaryta gyvybės draudimo sutartis, joje gali būti nurodyta, kad tam tikra pinigų suma išmokama artimiesiems - dažniausiai polise nurodytam asmeniui arba paveldėtojams. Tokia išmoka gali padėti padengti visą likusią paskolos sumą arba bent jos dalį. Kartais tai tampa svarbiu finansiniu saugikliu šiuo ir taip jautriu laikotarpiu.
Jeigu nesate tikri, ar velionis buvo apsidraudęs, verta pasikalbėti su kitais artimaisiais arba kreiptis į draudimo bendroves.
Nekilnojamojo turto pardavimas ir GPM
Tėvų namo paveldėjimas | Ar turiu mokėti mokesčius už paveldėtą namą?
Viešojoje erdvėje pasigirdo svarstymai apie galimus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pokyčius, kurie gali turėti tiesioginės įtakos nekilnojamojo turto (NT) pardavimams. Kalbama, kad GPM tarifas turto pardavimo pajamoms gali siekti net 36 %. Jei svarstote apie NT pardavimą - butą, namą ar sklypą - ši informacija jums aktuali.
Šiuo metu GPM nuo pardavimo taikomas tik tam tikrais atvejais: jei turtas nebuvo išlaikytas 10 metų arba jei nebuvo deklaruota gyvenamoji vieta bent 2 metus.
Viešojoje erdvėje vis garsiau kalbama apie planuojamus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimus, kurie galėtų įsigalioti jau 2026 m. Nors šiuo metu taikomos palankios sąlygos - ypač tiems, kurie turtą turėjo ilgiau ar jame buvo deklaravę gyvenamąją vietą - naujieji tarifai gali būti griežtesni ir reikšmingai paveikti finansinį rezultatą. Pardavimas iki pokyčių įsigaliojimo reiškia saugesnį, prognozuojamą scenarijų.
Jeigu daug NT savininkų reaguos į pokyčius tuo pačiu metu ir skubės parduoti savo turtą „kol dar nevėlu“, rinkoje gali atsirasti staigus pasiūlos augimas. O kaip žinia - kai pasiūlos daug, kainos turi tendenciją koreguotis žemyn. Dalis pirkėjų jau dabar ieško NT su mintimi „spėti iki pokyčių“.
tags: #pirmi #zingsniai #paveldejus #turta