Šiandieninėje teisinėje sistemoje nuosavybės teisė yra vienas pamatinių institutų, užtikrinančių asmens laisvę ir ekonominį stabilumą. Nuosavybės teisės įgijimas yra sudėtingas procesas, kurio pagrindus sudaro įvairūs teisiniai faktai ir veiksmai. Šiame straipsnyje aptarsime pirminius nuosavybės teisės įgijimo būdus, jų esmę ir ypatumus.

Nuosavybės teisės prigimtinė esmė
Nuosavybė bendrąja prasme suprantama kaip savininko teisė elgtis su nuosavu daiktu savo nuožiūra. Tai yra tiek kiekvieno civilinio teisinio santykio subjekto, tiek visos visuomenės gyvavimo ekonominis pagrindas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 str. 1 d. nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Šis straipsnis įtvirtina šias nuosavybės teises, o ne jas nustato.
Šis teiginys patvirtina nuostatą, jog nuosavybė yra prigimtinis reiškinys, t.y. įgimta žmonių bendruomenės egzistavimo prielaida, kuri yra pagrįsta teisiniu reglamentavimu. Inžinerinės infrastruktūros objektai pagal savybes yra materialūs daiktai ir laikytini savarankiais nuosavybės teisės objektais. Tokiu būdu, šių objektų savininkui įgyvendinant savo teises, jo veiksmai negali prieštarauti kitų žmonių, visuomenės, valstybės interesams.
Nuosavybės teisės ribos
Savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teises, nėra visiškai laisvas. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Kitaip sakant, savininko turtinės teisės yra neatskiriamos nuo jo pareigų, susijusių su šiomis teisėmis, naudojimasis ja neturi prieštarauti kitų žmonių, visuomenės, valstybės interesams. Siekiant apsaugoti visuomenės ar kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, galimi tam tikri savininko teisių apribojimai.
Pažymėtina, jog nuosavybės teisės ribojimo visuomenės interesais galimybė numatyta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnyje. Europos Žmogaus Teisių Teismas kontroliuoja valstybės taikomas priemones remdamasis proporcingumo reikalavimu. Nuosavybės paėmimas, vykdomas įstatyminės socialinės bei ekonominės politikos labui, gali būti pateisinamas visuomenės interesais net ir tada, kai visuomenė tiesiogiai nesinaudoja atimtu turtu.
Svarbu, kad apribojimais negalima pažeisti teisės turinio esmės, t. y. teisės taip apriboti ar suvaržyti, jog jos įgyvendinimas tampa nebeįmanomas. iausiasis Teismas yra konstatavęs, jog inžinerinės infrastruktūros objekto naudojimo paskirtis užtikrinti nenutrūkstamą, visiems prieinamą bet kokios paskirties objekto aprūpinimą elektros, šilumos, dujų energija, vandeniu suponuoja atitinkamas šio objekto savininko nuosavybės teisės gynimo ribas.
Pirminiai nuosavybės teisės įgijimo būdai
Teisių ir pareigų įgijimas yra siejamas su teisės normose įtvirtintų teisinių faktų atsiradimu. Nuosavybės teisę galima įgyti tik įstatymų nustatytais pagrindais, t. y. įvykus teisės normose nustatytiems įvykiams arba atlikus numatytus veiksmus. Romėnų teisėje buvo išskiriami bendrieji nuosavybės teisės įgijimo principai, kuriais remiantis nuosavybės teisės įgijimo pagrindai buvo klasifikuojami į pirminius ir išvestinius.
Pirminiai nuosavybės teisės įgijimo pagrindai - tai juridiniai faktai, kurių pagrindu nuosavybės teisė į civilinis teisinis santykis objektą yra įgyjama pirmą kartą, nes tas daiktas niekada nebuvo kieno nors nuosavybė, arba ši teisė atsiranda nepriklausomai nuo ankstesnio savininko valios ir teisės. Šiuo atveju laikomasi principo, jog įgijėjo teisė į daiktą atsiranda pirmą kartą ir šitaip įgyta nuosavybė yra laisva nuo bet kokių prievolių, turtas nėra apsunkintas, jokie tretieji asmenys teisių į tą turtą neturi. Tuo tarpu, įgyjant nuosavybės teises vienu iš išvestinių šios teisės įgijimo pagrindų, nuosavybės teisės turinys priklauso nuo ankstesnio savininko valios ir teisių.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso 4.47 str. pateikiamas sąrašas būdų, kaip įgyjama nuosavybės teisė. Tačiau norminiai aktai nenurodo išsamaus sąrašo atvejų, kada nuosavybės teisė įgyjama į inžinerinės infrastruktūros objektus. Pagal savo savybes šie objektai yra pripažįstami materialiais daiktais ir nekilnojamuoju turtu.
Toliau aptarsime pagrindinius pirminius nuosavybės teisės įgijimo būdus:
- Nuosavybės teisės įgijimas pagaminant naują daiktą. Bendrąja prasme daikto pagaminimas suvokiamas, kai sujungus gaminimo medžiagas jos sudaro kokybiškai naują daiktą, kuris tampa savarankišku nuosavybės teisės objektu. Atsižvelgiant į tai, jog inžinerinės infrastruktūros objektai įstatymo leidėjo yra priskiriami vienai iš inžinerinis statinys grupei.
- Valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu įgyjant nuosavybę į bešeimininkį daiktą. Teismui su pareiškimu dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu gali kreiptis finansų, kontrolės arba savivaldybės institucija, fizinis ar juridinis asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužinojo apie tokio daikto buvimą suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kuri daiktas įtrauktas į apskaitą. Šio turto išaiškinimo, apskaitos bei perdavimo nuosavybėn tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 634 nuostatos.
- Įgyjant nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi. Teismui konstatuojant šį juridinį faktą, nėra nei vieno asmens valios perleisti daiktą kitam asmeniui - įgijėjui, taip pat nėra teisių perėmimo. Nuosavybės teisės įgijimas galimas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teises į daiktą iki sueinant terminams. Tokiu būdu, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi teismo yra konstatuojamas esant šių sąlygų visetui: asmuo daiktą įgijo sąžiningai bei sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai, kaip savą valdė teisės normose nustatyta terminą.
- Įgyjant nuosavybės teises pagal sandorius (pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų) naujasis savininkas įgyja tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs savininkas, jei įstatymai arba sutartis nenustato ko kita. Nuosavybės teisės įgijimą įstatymų leidėjas sieja su daikto perdavimo momentu. Šios teisės normos pobūdis yra dispozityvus, todėl šalys sutartyje gali nuosavybės teisės perėjimo momentą susieti su kitomis aplinkybėmis ir faktais.
Turto perdavimas kito asmens nuosavybėn yra savininko valinis veiksmas, kuriuo jis atsisako savo teisės į daiktą. Dėl to kiekvienu atveju nurodytas savininko ketinimas perleisti nuosavybę turi būti aiškus ir nekelti abejonių.
Apibendrinant galima teigti, kad pirminiai nuosavybės teisės įgijimo būdai yra esminiai civilinės teisės institutai, užtikrinantys teisinį aiškumą ir stabilumą. Šių būdų tinkamas taikymas ir aiškinimas yra svarbus tiek teoretikams, tiek praktikams, siekiant užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą ir teisingą teisinį reguliavimą.
Teisės pamoka „Nepilnamečių darbas, viskas, ką reikia žinoti“ - darbuotojų kategorijos
tags: #pirminiai #nuosavybes #teises #igijimo #pagrindai #magistrinis