Šilutės centre ir senamiestyje esantys istoriniai pastatai jau ne vienerius metus balansuoja tarp atgimimo ir visiško sunykimo. Dalis jų tebėra apgriuvę, uždengti laikinais aptvėrimais ir laukiantys sprendimų, kurie taip ir neateina.
Siekiant pakeisti šią situaciją, Šilutės rajono savivaldybė šiemet imasi koreguoti paramos tvarką paveldo objektų ir senamiesčio pastatų atnaujinimui. Šilutės valdžia imasi koreguoti skiriamą paramą istoriniams pastatams. Taip siekiama aiškesnių prioritetų ir griežtesnės kontrolės subsidijavimo procese.
Nauja paramos tvarka
Šiemet Šilutės rajono savivaldybėje įsigalioja nauja tvarka, pagal kurią bus skiriamas dalinis finansavimas kultūros paveldo objektų ir istorinės miesto dalies pastatų išorės tvarkymui. Savivaldybės taryba patvirtino atnaujintą tvarkos aprašą, kuris pakeitė iki šiol galiojusią 2024 metų sistemą.
Pagal naująją tvarką savivaldybė iš dalies finansuos stogų ir fasadų remontą, architektūrinių detalių restauravimą bei projektinės dokumentacijos parengimą. Tačiau projektai nebebus finansuojami atskirai - parama jiems bus skiriama tik tuo atveju, jei matysis realiai vykdomi statybos ar tvarkybos darbai. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad savivaldybės lėšos būtų naudojamos ne planams „stalčiuje“, kurie lieka neįgyvendinti, o realiems pastatų atnaujinimo darbams.
Nors Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Andrius Jurkus būtinumą įvardina padidėjusiu paraiškų kiekiu šiai paramai gauti. O ankstesnių, pakankamai liberalių nuostatų tikslas buvo sudominti bendruomenę teikti paraiškas: „kai pradėjo eiti pirmosios paraiškos, matome finansus ir matome savivaldybės biudžetą ir finansines galimybes.
Naujoji tvarka numato išsamesnius dokumentų reikalavimus. Tai reiškia, kad norint gauti paramą reikės daugiau pasirengimo ir finansinių investicijų dar prieš pateikiant paraišką. Atsiranda įkainis, kuris bus kompensuojamas už vieną pastato išorės kvadratinio metro tvarkymą. Taip pat yra apibrėžiami savivaldybės prioritetai, kurioms gatvės teikiama pirmenybė.
Paraiškos bus vertinamos pagal balų sistemą. Taip pat aiškiai išskirtos prioritetinės teritorijos - Lietuvininkų ir Tilžės gatvės bei Senojo turgaus aikštė. Būtent šiose vietose esantys pastatai laikomi svarbiausiais miesto įvaizdžiui. Projektai, nesurinkę minimalaus, 5 balų skaičiaus, finansavimo negaus.
Pagal naująją tvarką savivaldybė gali kompensuoti iki 50 procentų tinkamų išlaidų. Tvarka leidžia pradėti tvarkymo darbus dar iki paraiškos pateikimo, bet ne anksčiau kaip prieš šešis mėnesius. Tačiau tokiu atveju savininkas pats prisiima riziką, kad parama gali būti ir nesuteikta.
Prioritetinės gatvės ir aikštės
- Lietuvininkų gatvė
- Tilžės gatvė
- Senojo turgaus aikštė
Atnaujinta tvarka orientuota ne tik į paveldosaugą, bet ir į ilgalaikę miesto plėtrą bei turizmo patrauklumą. Toks žingsnis gali būti vertinamas kaip investicija į Šilutės centro ateitį.
Jau eilę metų atskiriems objektams yra numatyti padidinti nekilnojamojo turto mokesčio tarifai, tačiau šie pastatai ir toliau nyksta. Skaitytojams priminsime, kad šiemet taip pat buvo pakeisti šio mokesčio tarifai. Natūraliai kyla klausimas - kodėl? Kas šioje sistemoje neveikia?
Pažvelgus į galiojantį neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą matyti, kad jis buvo patvirtintas dar 2023 metų vasario mėnesį. Jame Šilutės mieste nurodytas tik vienas objektas, kuriam taikomas 3 procentų dydžio tarifas. Tai sandėlis-šaldytuvas Šilo gatvėje.
Šilutės miesto seniūnas Raimondas Steponkus telefonu teigė, kad buvusios „Žvejų užeigos“ naujasis savininkas šiuo metu rengia projektinę dokumentaciją. Apie buvusį muziejaus pastatą Lietuvininkų gatvėje Nr. Taip pat seniūnas negalėjo pateikti konkrečios informacijos ir apie Turgaus g. 3B namą, priklausantį privatiems savininkams.
Šis pastatas išsiskiria ne tik tuo, kad buvo pastatytas 1895 metais. Keitėsi savininkai, keitėsi valdžios, kurių akivaizdoje nyko ir griuvo istorinis pastatas, tačiau apčiuopiamų rezultatų iki šiol nėra. Pastatas tik aptvertas statybine tvora, o surūdijęs konteineris kartkartėmis perstumiamas iš vienos vietos į kitą aplink jį. Akivaizdu, kad taip imituojami kažkokie darbai.
Rengiant straipsnį akį patraukė reklama, kviečianti nuomotis patalpas atnaujintame „Deims“ viešbučio pastate. Dėmesį patraukė ne pati nuoma, o informacija, kad fasade bus įrengti nauji įėjimai. Pasidomėjus Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriuje, paaiškėjo, kad šis statinys nėra įtrauktas į kultūros vertybių sąrašą.
Tuo tarpu pastatas Geležinkelio gatvėje 6A yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą kaip regioninio lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo objektas. Kultūros paveldo specialistai nustatė, kad buvo nuardyta senoji stogo danga, pašalintos sutrūnijusios konstrukcijos, per kurias į pastato vidų patekdavo krituliai. Taip pat nuimti seni šiferio lakštai, sutvirtintos stogo konstrukcijos - buvusi konstrukcija išsaugota ir papildomai sustiprinta nauja medine konstrukcija.
Visa ši situacija rodo, kad vien tik naujos tvarkos ar griežtesnių reikalavimų nepakanka. Istorinių pastatų likimą lemia ne tik dokumentai ir paraiškų balai, bet ir realus savininkų bei institucijų noras prisiimti atsakomybę.
Atnaujinta paramos sistema gali tapti svarbiu žingsniu į priekį, tačiau jos sėkmė priklausys nuo to, ar bus nuosekliai taikoma praktikoje. Šilutės veidas formuojasi ne tik naujais projektais, bet ir tuo, kaip išsaugomas jos paveldas.
tags: #turto #valdytojoo #teises