Dar iš senų laikų atėjusios pirties tradicijos nesvetimos daugeliui lietuvių, todėl nesunku suprasti, kodėl dauguma lietuviškų sodybų sunkiai įsivaizduojamos be šios svarbios detalės. Ir, nors į pirties ritualą šiais laikais labiau žiūrima kaip į pramogą nei kaip į būtinybę, jis vis dar vertinamas kaip ypač naudingas žmonių sveikatai, o pramogos pirtyje ir toliau išlieka vienu populiariausių laisvalaikio praleidimo būdų bet kokiu metų laiku.
Nors egzistuoja daugybė pirčių nuomos pasiūlymų, tačiau dažnai žemės sklypo savininkas susimąsto apie nenuginčijamą privalumą - nuosavą pirtį. Tuomet kyla klausimas - ar turimame žemės sklype pirties statyba yra galima, o jei planuojama pirtis bus statoma šalia vandens telkinio - kokiu atstumu ją galima statyti?
Pirtis yra ypatingas statinys, nes joje sąveikauja drėgmė, oras bei karštis, tad tokio statinio įrengimas nėra itin paprastas uždavinys. Tiesa, egzistuojant tokiai pirčių nuomos pasiūlai, prieš statant savąją reikėtų gerai įsivertinti poreikį ir nuosavos pirties statybai reikalingas išlaidas.
Teisiniai aspektai ir reikalavimai
Bene dažniausiai kylantis klausimas pradėjus rimtai svarstyti apie nuosavos pirties statybas - jai taikomi statybos reikalavimai. Žvelgiant į bendrąją praktiką, pirtis dažniausiai neužima labai daug vietos, todėl yra priskiriama prie nesudėtingų statinių kategorijos, o jos statyboms galioja tos pačios taisyklės kaip sodybai ar vasarnamiui.
Vis dėlto, jei svarstote apie didesnę pirtį, vertėtų žinoti, kad pirtį be statybos leidimo galite statyti tuomet, jei jos plotas sodo paskirties sklype neviršys 80 m2, 8,5 metrų aukščio, o jos tarpatramis nebus didesnis nei 6 metrai. Tokius išmatavimus atitinkanti pirtis be leidimo gali būti statoma sodo paskirties sklype ar kaimo vietovėje, kurios gyventojų skaičius nėra didesnis nei 3 tūkst., o sklypas, kuriame planuojamos statybos, nepatenka į saugomas teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, Kuršių neriją, upių, kurios įtrauktos į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, teritoriją, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000" teritoriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritoriją. Jei jūsų planuojamas statinys neatitiks nors vieno iš šių reikalavimų, jo statybai leidimą reikės gauti ta pačia tvarka kaip ir statant gyvenamąjį namą.
Svarbu žinoti, jog, jei jūsų planuojamam statiniui nebus reikalingas statybos leidimas, jis vis tiek privalės atitikti sodų bendrijos nustatytus reikalavimus - pirtis privalės išlaikyti reglamentuotą atstumą - negalės būti statoma arčiau nei 3 metrai iki sklypo ribos. Jeigu atstumas mažesnis, prieš pradedant statybas privalu gauti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą. Privaloma laikytis ir priešgaisrinio bei sanitarinio atstumo iki kitų statinių reikalavimų.
Gera žinia ta, jog pirčiai, kurios statyboms nereikalingas leidimas, statybų projektas taip pat nėra būtinas. Statybos įstatymas nesudėtingo statinio atvejais taip pat nereikalauja pateikti informacijos apie statybos pradžią, todėl, įregistruoti pirtį reikės tik užbaigus jos statybas, deklaruojant statybų užbaigtumą.
Statybos inspekcija informuoja
2025 metais Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) atliko 1853 žemės naudojimo patikrinimus. Pažeidimai nustatyti net 1171 atveju, o net 95 proc. jų sudarė savavališkas valstybinės žemės, miško ar vandens telkinių užėmimas ir naudojimas.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) stiprina savo techninę bazę ir į kasdienę veiklą diegia pažangius skaitmeninius sprendimus. Institucija įsigijo modernų 3D skenavimo įrenginį su GPS integracija ir tacheometru, kuris bus naudojamas statinių matavimams ir patikrinimams atlikti.
Statinių statybą vandens telkinių apsaugos juostose ir zonose (arti vandens telkinio) reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas. Esamose sodybose už pakrantės apsaugos juostos ribų, teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose, gali būti statoma tik po vieną ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto su priklausiniais ir ne aukštesnę kaip 4 metrų (aukštis skaičiuojamas nuo užstatomo sodybos ploto žemės paviršiaus vidurkio) asmeninio naudojimo pirtį be rūsio.
Nuo 2013 m. kovo 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kuriuo sumažinti apribojimai vandens telkinių apsaugos zonoje vykdyti statybos darbus. Naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus yra draudžiama statyti paviršinio vandens telkinio pakrantės juostoje ir 50 metrų už jos ribų, kai tuo tarpu šiuo metu anksčiau buvo taikomas 100 metrų apribojimas.
Pirtys priskiriamos pagalbinio ūkio paskirties pastatams, kurios tarnauja pagrindiniam daiktui. Pirtis galima statyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijose, ūkininkų sodybose ir kitokio naudojimo būdo žemės sklypuose, kuriuose galimi pagalbinio ūkio paskirties pastatai.
Pirties statyba vykdoma pagal teritorijų planavimo dokumentus, taip pat žemės sklypui gali būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios nustato papildomus derinimus ar draudimus statyti. Miško žemėje ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose statyti pirtis draudžiama.
Kai sodyba ar rekreacinė teritorija (kitos paskirties žemės sklypas) yra prie vandens telkinio, kuriam nustatyta paviršinių vandens telkinių apsaugos zona, tai joje draudžiama statyti pirtis mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki šioje zonoje esančios pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos (išskyrus atvejus, kai sodyboje ar kitos paskirties žemės rekreacinių teritorijų naudojimo būdo žemės sklype už paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos statoma ne daugiau kaip viena ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnė kaip 4,5 metro asmeninio naudojimo pirtis be rūsio).
Pirtys galėtų būti statomos arčiau, jei vandens telkiniui nenustatytos nei paviršinių vandens telkinių apsaugos juosta, nei zona ir nėra kitų apribojimų.
Praktiniai patarimai įrengiant pirtį
Išsiaiškinus teisinius reikalavimus, prieš pradedant į darbus, siūlome gerai įsivertinti savo poreikius ir finansines galimybes. Svarstant, kokio dydžio pirtį statyti, dažniausiai lemiamu faktoriumi tampa žmonių skaičius, kurie ja naudosis vienu metu. Jei pirtį įsivaizduojate kaip privatų poilsio kampelį sau ir keletui savo artimųjų, optimalus elektrinės pirties dydis galėtų būti 2 x 2,5 m, malkinės pirties dydis 2,5 x 2,5 m, o lubų aukštis galėtų siekti apie 2,2 m. Tokiu atveju pirtyje du žmonės galės ne tik laisvai prasilenkti, tačiau rasite vietos ir gultui, ir visiems pirties ritualams. Kita vertus, jei į sodybą nevengiate pasikviesti didesnės draugų kompanijos, erdvės pirtyje reikėtų daugiau. Tokiu atveju galima vadovautis taisykle - kuo didesnė erdvė, tuo didesnis komfortas.
Optimalus sodybos pirtelės dydis - apie 5 - 10 kv. m, aišku, tai priklauso nuo savininkų poreikio. Trijų lygių gultų pakopų pirties aukštis - apie 2 m 20 cm - 2 m 30 cm.
Renkantis vieną esminių dalykų - pirties tipą, visų pirma, rekomenduojame visus juos išbandyti patiems. Svarbu žinoti, jog pirties oro drėgnumas labiausiai priklauso nuo krosnelės akmenų įkrovos - kuo daugiau akmenų, tuo drėgnesnė galės būti pirtis ir atvirkščiai, kuo mažiau - tuo sausesnė.
Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog pirties kainai didelę įtaką turi jos dydis, pradėję domėtis daugiau suprasite, jog net ir to paties dydžio statinio kaina gali skirtis dvigubai ar net trigubai, priklausomai nuo jo įrengimo.
7 didžiausios pirties įrengimo klaidos
Medžiagos
Mediena tiek pirties išorės, tiek vidaus apdailoje - jaukumo, natūralumo, estetiškumo garantas, tačiau reikia neužmiršti, kad mediena turi ne tik atrodyti gerai, bet ir būti tvirta, kokybiška, tinkamai apdorota. Pirties įrengimui paprastai tinka daugelis medžių - kedras, liepa, kiek rečiau drebulė ar juodalksnis. Žinoma rąstinėse pirtyse aukščiausias pozicijas laiko spygliuočiai, iš kurių aiškus lyderis yra pušis.
Medienos, kurią naudosite pirties vidaus įrengimui, kaina tiesiogiai priklausys nuo jos kokybės ir matmenų. Norint, kad tiek pirties gultai, tiek dailylentės gerai atrodytų ne vienerius metus, rekomenduojame rinktis A klasės medieną, pasižyminčia aukščiausia kokybe. Tiesa, kokybė atsispindi ir kainoje - trumpiausios, apie pusės metro ilgio, A klasės medienos dailylentės gali kainuoti iki keleto eurų, o 2 - 3 metrų dailylenčių kaina gali siekti net 20 - 30 eurų.
Lietuviškos medienos, skirtos pirties įrengimui, kaina dažniausiai nepasižymi dideliais skirtumais. Šiuo metu populiariausios 3 lietuviškos medienos rūšys - liepa, drebulė arba juodalksnis. Tiesa, pirties viduje vengiama visur taip mėgstamos naudoti spygliuočių medienos, nes, dėl savo sakingumo, ji nėra tinkama nuolat kaitinamai patalpai įrengti.
Įrenginėjant pirties grindis galimas ne vienas jų variantas. Medinės grindys dažnai keičiamos betoninėmis - ant jų sudedant medines groteles, nes tokiu būdu grindyse gana lengvai įrengiamas vandens surinkimas, grindis paprasčiau prižiūrėti, o, esant reikalui, net pakeisti. Priešingai nei visam pirties įrengimui, grindims arba ant jų dedamoms grotelėms dažnai naudojama spygliuočių mediena. Nors didžiausiu patvarumu iš spygliuočių pasižymi maumedis, dėl kainos gana dažnu pasirinkimu tampa pušis ar eglė. Atsižvelgiant į tai, kad tiesgrindimis temperatūra visuomet laikosi gerokai mažesnė, spygliuočių medienos dėl jos sakingumo šiuo atveju reikėtų nebijoti.
Garinės įrengimas rąstinėje pirtyje paprastesnis nei skydinėje patalpoje ar bute. Šioje pirties patalpoje nėra būtinybės izoliuoti rąstines sienas specialia folija, iškalti lentelėmis. Tačiau lubas gerai būtų izoliuoti ir pasirūpinti vėdinimo angos įrengimu.
Specialistai rekomenduoja pirkti medieną tokioje vietoje, kur be didesnio vargo galėsite apžiūrėti dailylentes. Labai svarbu tinkamai parinkti gultų aukštį, nes jis įtakoja patogų buvimą pirtyje (pavyzdžiui: jei teks sėdėti per žemai - žmogui bus per vėsu, jei per aukštai - bus per karšta). Specialistai pataria, jog tarp viršutinio gulto ir lubų būtų paliktas ne didesnis nei 1,2 m tarpas, taip karštis nesikaups labai aukštai palubėje ir kartu tai yra pakankamai aukštai, kad sėdinčiajam per daug nekaistų galva. Rekomenduojama, kad žemiausias gultas būtų įrengtas 20-30 cm aukštyje, išlaikant 15-30 cm atstumą nuo krosnies.
Bent viena pirties sienos gultai turėtų būti bent 2 metrų ilgio, tam kad galima būtų atsigulti. Patogu jei gultai įrengti kampu, tuomet esantys pirtyje gali ir susėsti, ir atsigulti.
Pirties pavyzdys: Ši pirtis yra 7×4 m dydžio (28 kv. m bendro ploto) vieno aukšto pastatas iš tašytų rastų, kurių skersmuo 18 cm. Bendras naudojamas plotas 25,38, tame tarpe garinė - 11 kv.m. Namas su nesudėtinga keturšlaite stogo konstrukcija. Stoge suformuoti trikampiai tūriniai stoglangiai, tad palėpėje yra galimybė įrengti poilsio kambarius. Stogas dengtas skiedromis.
Krosnelė
Bene svarbiausias pirties elementas - pirties krosnelė, be kurios sunkiai įsivaizduojamas statinio funkcionalumas. Krosnelės pagal kuro rūšis skirstomos į malkomis kūrenamas krosneles ir vis dažniau pastarąsias dėl savo funkcionalumo pakeičiančias elektrines krosneles, tačiau vieno teisingo atsakymo į taip dažnai užduodamą klausimą - kokią krosnelę rinktis - nėra. Priimti šį sprendimą gali padėti ne tik krosnelės kaina, tačiau ir gerai apsvarstyti poreikiai bei įvertinti krosnelių privalumai ir trūkumai.
Nuo tradicinio pirties įvaizdžio neatsiejamos, malkomis kūrenamos krosnelės šiais laikais turi įvairių naudingų patobulinimų, pavyzdžiui, papildomą talpą vandeniui šildyti. Maža to, daugeliui žmonių ugnies kūrenimas tiesiog neatsiejama pirties ritualo dalis, todėl tai ženkliai palengvina krosnelės pasirinkimą. Kartais tokį pasirinkimą nulemia ir techninės galimybės, mat ne maža dalis elektrinių krosnelių jungiasi prie trifazio elektros įvado, o sodybose ar vietose, kurios labiau nutolę nuo gyvenviečių, elektros tiekėjai ne visada gali užtikrinti reikiamą galią, todėl daug paprasčiau pasistatyti tampa tradicinę malkinę krosnelę.
Tačiau malkomis kūrenamoms krosnelėms, priešingai nei elektrinėms, būtinas kaminas ir pakura, kadangi krosnyje esančius akmenis kaitina šiluma, gauta deginant malkas. Savo ruožtu elektrines krosneles šildo ne ugnis, o elektriniai tenai, nereikalaujantys nei kamino nei pakuros. Nors elektrinėms krosnelėms netaikomi tokie aukšti saugumo reikalavimai, kaip krosnelėms, kūrenamoms malkomis, joms būtinas tinkamas įžeminimas. Be to, pirties malonumais norintiems mėgautis be didelių pastangų, dideliu privalumu taps paprastas elektrinės pirties krosnelės įkaitinimas bei galimybė temperatūrą nustatyti laipsnio tikslumu,užtikrinant nuolatinį komfortą. Svarbu paminėti ir tai, jog priklausomai nuo elektrinės krosnelės modernumo, dažnai galima reguliuoti ir drėgmės lygį, tokiu būdu pakeičiant net patį pirties tipą.
Krosnelės pasirinkimas yra vienas svarbiausių uždavinių įrenginėjant pirtį. Nuo krosnelės galingumo bei tipo priklauso pačios pirties tipas, jos įkaitimo laikas, eksploatacija, kaitinimosi galimybės, priešgaisriniai reikalavimai ir kita. Dažniausia su krosnele susijusi klaida - neteisingai parinktas galingumas.
Renkantis krosnelę ypač svarbu atsižvelgti ir į jos galingumą. Nuspręsti, kokio galingumo krosnelės reikės jūsų pirčiai, galėsite apskaičiavę pirties kubatūrą. Renkantis krosnelę ypač svarbu nepasirinkti per mažo galingumo, todėl krosnelės galios kilovatų skaičius turėtų būti ne mažesnis nei pirties kubatūra, pavyzdžiui, 10 kubinių metrų pirčiai reikalinga ne mažesnės nei 10 kW galios krosnelė.
Lyginant krosnelių eksplotaciją, ji dažniausiai priklauso nuo to, kaip apsirūpinsite kuru t.y. ar turite galimybę pasiruošti savo malkų. Skaičiuojama, jog 9 kW elektrinė krosnelė, ją kaitinant apie 3 val., vidutiniškai kainuoja 3 eurus.
Kiekviena krosnelė gali būti pagaminta individualiai pagal esamos saunos projektą. Krosnelė gaminama suderinus su užsakovu visas detales ir įvertinus esamus saunos projekto ypatumus. Ji gali būti kūrenama iš priepirčio arba iš saunos patalpos. Įmanomi įvairūs krosnelių pasirinkimai - krosnelės su vandens rezervuaru ar be jo.
Kūrenant krosnelę su įmontuotu vandens rezervuaru (nuo 70 litrų) sušildomas jame esantis vanduo. Kitas vandens šildymo būdas - įmontuoti į krosnelės degimo kamerą gyvatuką, kurį galima sujungti su vandens rezervuaru.
Vienas iš krosnelės privalumų - tai didelis akmenų kiekis, kuris užtikrina šilumą saunoje ilgą laiką. Labai patogu, kai akmenys sudedami ne tik ant krosnelės viršaus, bet ir iš šonų, kuriuos laiko metaliniai lankai.
Krosneles galima pasirinkti su vidine pakura ir su pakura, esančia priepirtyje. Kiekvienas variantas turi privalumų ir trūkumų. Krosnelę kūrenant viduje oras pirtyje geriau cirkuliuoja ir patalpa greičiau įkaista. Atnaujinimo atveju lengviau pakeisti krosnelę su vidine pakura, nei su išorine.
Įrengiant krosnelę su išorine pakura sienoje, visuomet atsižvelgiama į tai, kad siena būtų nedegi (mūrinė), tik ne rąstinė ar karkasinė.
Nepamirškite, kad investavus į pirtį, jos įrengimą ir krosnelę, nederėtų stengtis sutaupyti ant ypač svarbios pirties detalės - kaitinamų akmenų. Akmenys šilumą akumuliuoja ir atiduoda nevienodai, todėl, šioje srityje stokojant patirties, rekomenduojame rinktis prekyboje randamus, skaldytus akmenis, turinčius daugiau sąlyčio ploto su krosnele ir kitais akmenimis. Jei vis dėlto nusprendėte akmenis rinkti patys, svarbu žinoti, kad upėje gulėjusių akmenų, kurie paprastai naudojami tradicinėje lietuvių pirtyje, jokiu būdu negalima dėti į elektrinę krosnelę.
Ventiliacija
Pirtyje pasirinkus medines grindis su tarpeliais, jas taip pat galima nesunkiai suderinti su dar vienu būtinu dalyku - pirties ventiliacija. Nors šios idėjos žmonės dažnai atsisako baimindamiesi šalčio, reikėtų įvertinti, jog šaltas oras, patekęs per tarpelius grindyse dėl temperatūrų skirtumo maišosi su šiltu oru ir priverčia jį judėti, tokiu būdu sukuriant natūralią ventiliaciją. Taigi, pirtyse, kuriose įrengtos medinės grindys, tokios ventiliacijos netgi gali užtekti.
Ventiliacijai pirtyje reikėtų skirti ypatingą dėmesį, nes būtent ji nulemia malonų ir patogų buvimą pirtyje. Ventiliacija pirtyje gali būti priverstinė (mechaninė, su ventiliatoriumi) arba natūrali. Svarbu pabrėžti, kad oras pirtyje turi nuolat cirkuliuoti, maždaug 7-8 kartus per valandą. Pavyzdžiui: 20 m3 pirties patalpoje per valandą turi būti ištraukta ne mažiau 120 m3 oro. Esant blogai pirties ventiliacijai, ne tik joje esantis žmogus jausis nepatogiai, bet ir yra didelė tikimybė, kad medienos apdaila pradės pelyti ir pūti.
Natūrali ventiliacija remiasi šalto ir šilto oro srautų judėjimu: ertmė oro padavimui įrengiama po krosnele, o ištraukos anga įrengiama pirties viršutinėje dalyje (tam tinkamiausia vieta yra viršutiniame kampe, virš viršutinio gulto).
Šviežio oro padavimas ir ventiliacija gali būti natūralus arba priverstinė. Oro padavimas įrengiamas krosnelės zonoje. Po krosnele galima įrengti natūralų oro padavimą, o virš krosnelės - priverstinį. Paduodant šviežią orą tiesiai iš lauko kuro sąnaudos pirtelei kūrenti bus didesnės. Be to šaltas oras yra sunkus ir leidžiasi žemyn, todėl natūraliu būdu per sklendes po krosnele pritekantis šaltas oras šaldys pirties grindis.
Žinoma, ventiliacija taip pat gali būti sukuriama ir priverstiniu būdu, kai tam naudojamas ventiliatorius.
Elektros instaliacija
Įrengiant elektros instaliaciją drėgnose patalpose, tame tarpe ir pirtyje, būtina laikytis saugumo reikalavimų. Visa elektros instaliacija ir prie jų montuojami prietaisai turi būti su apsauginiu vandens nepraleidžiančiu apvalkalu. Siekiant išvengti iškrovos smūgio elektros prietaisų metalines detales ir dalis būtina įžeminti.
Elektros laidai tiesiami tik apsaugotuose izoliaciniuose vamzdeliuose iš gofruoto polietileno. Kur įmanoma, vietoje elektros laidų reikėtų tiesti kabelius, kitaip - keliasluoksnius laidus. Vidaus instaliacijai naudotini variniai laidai nemažesni nei 1,5 kv. mm skersmens. Esant galimybei, elektros įrangą vertėtų įrengti ne drėgnose patalpose - elektrinį boilerį galima statyti priepirtyje. Drėgnose patalpose negalima montuoti rozečių ir jungiklių.
Garinę dieną apšviečia natūrali šviesa, o vakare - dirbtinis apšvietimas.
Kamino statyba
Kamino statyba - vienas iš atsakingiausių pirties statybos etapų. Nuo teisingo įregimo priklauso priešgaisrinė sauga, trauka, valymo patogumas. Šis statinys gali būti sumūrytas iš įprastinių molio ar silikatinių plytų (viduje rekomenduojama montuoti plieninį indėką), montuojami plieniniai dūmtraukiai (jie gali būti viduje ir išorėje), taip pat mūrijami trisluoksniai kaminai - patogūs eksploatacijoje ir nesudėtingai (o taip pat švariai) statomi.
Kamino statybą reglamentuoja „Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės“. Degias arba sunkiai degias pastato konstrukcijas, kurios liečiasi su krosnimis, dūmtraukiais (kaminais) arba su vėdinimo kanalais šalia dūmtraukių (kaminų), reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis. Perskyros storis skaičiuojamas nuo dūmtraukio (kamino) sienutės vidinio paviršiaus. Į horizontalias perskyras negalima remti arba prie jų tvirtinti pastato konstrukcijų.
Degiųjų medžiagų sienų ir pertvarų angose įrengiamų krosnių ir dūmtraukių (kaminų) perskyros patalpoje turi būti per visą krosnies ar dūmtraukio (kamino) aukštį. Perskyros storis turi būti ne mažesnis už sienos ar pertvaros storį. Nuotolis nuo dūmtraukių (kaminų) išorinio paviršiaus iki degių arba sunkiai degių stogo konstrukcijų turi būti 130 mm - nuo plytinių ir betoninių dūmtraukių (kaminų), 250 mm - nuo neizoliuotų keraminių dūmtraukių (kaminų), 130 mm - nuo izoliuotų keraminių dūmtraukių (kaminų), kurių nedegios arba sunkiai degios izoliacijos šiluminė varža būtų ne mažesnė kaip 0,3 kv.
Higienos reikalavimai
Visuomenės sveikatos specialistų parengta ir Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta higienos norma HN 39:2004 "Pirtys: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai". Ši norma reglamentuoja įvairaus tipo pirčių įrengimo, priežiūros, inventoriaus ir naudojimo reikalavimus, kurių esmė - žmogaus sveikatos sauga.
Bendrose nuostatose pabrėžiama, kad pirtyse turi būti teikiamos saugios sveikatai paslaugos ir sudaroma sveika aplinka, kad tokias paslaugas teikiantys asmenys turi turėti specialų leidimą šiai veiklai.
Higienos normoje išdėstomi konkretūs reikalavimai, kaip įrengti pirties patalpas, kokios paskirties jos turi būti, kokie minimalūs plotai, kokia įranga būtina jose. Pavyzdžiui, minimalus persirengimo patalpos plotas vienam lankytojui - 1,3 m2, poilsio - taip pat 1,3 m2, priepirčio - 1,5 m2, kaitinimosi, priklausomai nuo patalpos pobūdžio, plotai skirtingi - nuo 0,8 iki 1,2 m2.
Dokumente išvardyti reikalavimai apšvietimui, patalpų šildymui ir vėdinimui. Ypač akcentuojama, kaip teisingai įrengti oro cirkuliavimo, ventiliacijos, vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo sistemas. Antai vėdinimui turi būti įrengtos angos tarp patalpų, atidaromi langai, orlaidės, bet kaitinimosi patalpos orą draudžiama išvesti į kitas pirties patalpas.
Higienos reikalavimai skirtingi įprastoms ir mažoms tradicinėms pirtims, kurių bendras patalpų plotas iki 30 m2.
Ši higienos norma reglamentuoja pirčių statybą ir įrengimą ir privaloma juridiniams ir fiziniams asmenims, tai yra įstaigoms, organizacijoms bei privatiems pirčių savininkams.
Teisinės konsultacijos
Advokatų kontoros „Izokaitienė, Bartkevičienė ir partneriai“ teisininkai pataria prieš statant šiltnamį, pirtį, terasą ar net kokį kitą statinį pasidomėti, kokie statybų teisės reikalavimai taikomi tokiam daiktui įrengti, o esant neaiškumams - ir pasitarti su teisininkais. Neturint visų reikiamų iš anksto parengtų dokumentų gali tekti susidurti su itin nemaloniomis pasekmėmis, kai statinį gali tekti nugriauti ar pertvarkyti ir tokiu būdu patirti nemenkų nuostolių.