Lietuva, garsėjanti savo gamtos grožiu, siūlo įvairias galimybes poilsiui nacionaliniuose parkuose. Šiame straipsnyje apžvelgsime pirties sodybų įrengimo ir naudojimo ypatumus, ūkinės veiklos galimybes bei apribojimus saugomose teritorijose.
Lietuvos nacionaliniai parkai
Statybos Reikalavimai Saugomose Teritorijose
Ar galiu be projekto pasistatyti malkinę, pirtį, garažą?
Sodybų pastatų formos, dydžiai, statybinės medžiagos ir kt. yra reglamentuotos valstybinių parkų apsaugos reglamentuose. Taigi, net statant pastatą be projekto, privaloma paisyti teisės aktų reikalavimų dėl jų statybos. Jeigu klausime išvardyti statiniai yra sodybos priklausiniai, tokiu atveju be statinio projekto galima statyti I grupės nesudėtingus statinius (t. y., jei statiniai yra ne didesni nei 50 m2 bendrojo ploto), išskyrus jų statybą Kuršių nerijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje.
Pirties statyba yra reglamentuota LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 str.
Ar galima formuoti naujas ūkininko sodybas parko teritorijoje? Kur galima kurti ūkininko ūkio sodybą?
Valstybiniuose parkuose ūkininko sodybas leidžiama kurti teritorijose, kuriose valstybinių parkų tvarkymo planuose numatyta naujų sodybų statyba, išskyrus konservacinio funkcinio prioriteto zonose ir gyvenamosiose zonose, kuriose yra žemės sklypams nustatyta kita pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, o ūkininkų sodybos yra kuriamos žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (LR žemės įstatymo 25 str.
Ar galima parko teritorijoje statyti stogines veršeliams žemės ūkio paskirties žemėje?
Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnyje įtvirtinta, kad ne sodyboje žemės ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti inžinerinius statinius - stogines, skirtas laisvai laikomų žolėdžių ūkinių gyvūnų, įregistruotų Ūkinių gyvūnų registre, prieglobsčiui nuo kritulių ir vėjo, kai pievų ir ganyklų plotai nuosavybės ar kitais teisėtais pagrindais valdomoje žemėje yra ne mažesni kaip 20 hektarų (ne daugiau kaip 1 stoginę nurodytame plote). Stoginės įrengiamos be patalpų su ne daugiau kaip 3 išorinėmis sienomis ar be jų, leistinas aukštis - iki 6 metrų, užstatytas plotas - iki 150 kvadratinių metrų.
Šios stoginės negali būti statomos natūraliose pievose, saugomų augalų ir vabzdžių rūšių radavietėse, arčiau kaip 100 metrų nuo paviršinio vandens telkinio kranto, taip pat nurodytose vietose negali būti sandėliuojami pašarai ir organizuojamas žolėdžių ūkinių gyvūnų papildomas šėrimas. Jeigu žolėdžiai ūkiniai gyvūnai nebelaikomi pievų ir ganyklų plote, kuriame yra stoginė gyvūnams laikyti, ji turi būti pašalinta ne vėliau kaip per 6 mėnesius po to, kai žolėdžiai ūkiniai gyvūnai buvo išgabenti.
Ar galima įsirengti lieptą saugomoje teritorijoje? Kokių dokumentų reikia norint statyti lieptą?
Lieptų statybą valstybiniuose parkuose reglamentuoja valstybinių parkų apsaugos reglamentai. Vandens telkiniuose prie esamų sodybų leidžiama įrengti vieną medinį lieptą iki 15 m ilgio nuo vandens telkinio kranto, ne didesnį kaip 30 m2 ploto. Jei viršvandenės augalijos juosta yra platesnė nei 15 m, leidžiama statyti ilgesnius lieptus, bet išsikišančius ne daugiau kaip 2 m už viršvandeninės augalijos juostos, iki 2 m pločio.
Kokių dokumentų reikia norint įrengti tvorą?
Tvorų statybą valstybiniuose parkuose reglamentuoja valstybinių parkų apsaugos reglamentai. Sodybas leidžiama aptverti ne aukštesnėmis kaip 1,5 m aukščio perregimomis ažūrinėmis tvoromis (medinių virbų, tašelių, karčių, vytelių, išskyrus horizontalias lentas) be cokolių. Tokia tvora, tikėtina, bus I grupės nesudėtingas statinys.
Ar savo sklype, kuris patenka į saugomą teritoriją, galiu išsikasti kūdrą? Kokių dokumentų reikia?
LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnyje įtvirtinta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius vandens telkinius didelės ir vidutinės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose, o kitose gamtinio ar kompleksinio draustinio teritorijose - viename žemės sklype įrengti vieną ar kelis dirbtinius vandens telkinius, kurių bendras plotas didesnis kaip 0,1 hektaro, išskyrus atvejus, kai jie susiję su draustinio kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimu ir šiems darbams vykdyti yra gautas už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakingos saugomos teritorijos direkcijos pritarimas.
Kūdrų įrengimo reikalavimai
Reikalavimai dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio įrengimui pateikiami 2012 m. liepos 12 d. LR aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakyme Nr. D1-590/3D-583 „Dėl Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“.
Planuojant įrengti dirbtinį vandens telkinį valstybiniame parke, biosferos rezervate ar valstybinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje, įskaitant šiose teritorijose esančias „Natura 2000“ teritorijas, dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta turi būti suderinta su valstybinio parko, biosferos rezervato, valstybinio rezervato direkcija.
Ar galima vagonėlį laikyti valstybiniame parke namų valdoje?
Saugomose teritorijose draudžiama statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ir kitiems panašiems tikslams vagonėlius ir kitus kilnojamuosius objektus ar įrenginius (mobiliuosius namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, metalinius garažus) išskyrus atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami prie statomų ir (ar) rekonstruojamų statinių jų statybos metu, turint LR statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kai šie objektai numatyti stat...
Ūkinė Veikla Saugomose Teritorijose
Kokia ūkinė veikla galima ir kokia draudžiama saugomose teritorijose esančiuose miškuose? Kokių dokumentų reikia norint įveisti mišką?
Veiklą miškuose, jų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą reglamentuoja LR miškų įstatymas. Šiame įstatyme yra nurodomos galimos miškų grupės, ūkininkavimo jose tikslai ir režimas. Pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo režimą ir pagrindinę funkcinę paskirtį miškai skirstomi į grupes:
- I grupė - rezervatiniai miškai. Šiuose miškuose miško kirtimai, išskyrus LR saugomų teritorijų įstatyme ir rezervatų nuostatuose numatytus atvejus, draudžiami.
- II grupė - specialios paskirties miškai. Šioje grupėje skiriami:
- A - ekosistemų apsaugos miškai, kuriuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai;
- B - rekreaciniai miškai, kuriuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. Kirtimus draudžiama vykdyti poilsiavimo sezono metu, išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytus medynus.
- III grupė - apsauginiai miškai. Šiuose miškuose plynieji kirtimai nedraudžiami, tačiau kertant plynai, biržės plotas negali būti didesnis kaip 5 hektarai. Tačiau plynieji pagrindiniai miško kirtimai draudžiami nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus.
- IV grupė - ūkiniai miškai. Tai yra miškai, nepriskirti I, II, III miškų grupėms. Šioje miškų grupėje skiriami:
- A - normalaus kirtimo amžiaus ūkiniai miškai. Plynųjų pagrindinių miško kirtimų, išskyrus plynuosius sanitarinius miško kirtimus, biržės plotas negali būti didesnis kaip 8 hektarai. Draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus;
- B - trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai. Tai yra miškai, kuriuose taikant spartaus auginimo technologijas auginami greitai augančių medžių rūšių medynai, kurių kirtimo amžius turi būti ne mažesnis kaip 15 metų. Plantacinius miškus draudžiama veisti neplantacinių miškų kirtavietėse arba šių miškų žuvusių želdinių, žėlinių ir medynų vietose, miško aikštėse ir miško laukymėse.
Miškų lankymą ir miško išteklių naudojimą saugomose teritorijose reglamentuoja LR saugomų teritorijų įstatymas ir saugomų teritorijų nuostatai.
Miško įveisimo ne miško žemėje tvarką ir sąlygas nustato 2004 m. kovo 29 d. LR žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 patvirtintos „Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklės“.
Jei žemės sklypas, kuriame planuojamas miško įveisimas, patenka į valstybinį parką, valstybinį draustinį ar „Natura 2000“ teritoriją, Žemėtvarkos skyrius, gavęs savininko prašymą įveisti mišką, papildomai kreipiasi į saugomos teritorijos direkciją dėl išvados, ar galima įveisti mišką saugomoje teritorijoje ar „Natura 2000“ teritorijoje.
Kokiais plaukiojimo priemonėmis galima plaukioti vandens telkiniuose, esančiuose saugomose teritorijose?
Aplinkosaugos sąlygos plaukioti paviršiniuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir plūduriuojančių priemonių įrengimo ir naudojimo, jų statymo ir (arba) švartavimo aplinkosauginiai reikalavimai patvirtinti 2004 m. balandžio 15 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-187 „Dėl Aplinkosaugos sąlygų plaukioti paviršiniuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir plūduriuojančių priemonių įrengimo ir naudojimo, jų statymo ir (arba) švartavimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo” taikomi plaukiojimo priemonių savininkams ir naudotojams, naudojantiems ir laikantiems plaukiojimo priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose valstybiniuose ir privačiuose vandens telkiniuose.
Savaeigėmis ir nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti gamtiniuose rezervatuose ir ornitologiniuose draustiniuose esančiuose vandens telkiniuose, išskyrus ornitologiniuose draustiniuose esančius vandens telkinius, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą. Ornitologiniuose draustiniuose esančiuose vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žūklės plotą, leidžiama žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1 d.
Savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti:
- vandens telkiniuose, esančiuose telmologiniuose, botaniniuose, zoologiniuose ir botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose;
- valstybiniuose parkuose esančiuose vandens telkiniuose, išskyrus:
- kai bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8 kW), galima plaukioti nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos. Šias plaukiojimo priemones švartuoti galima įrengtose prieplaukose, prie lieptų, vandens turistų įlipimo ir išlipimo vietose;
- kai bendras variklių galingumas neviršija 150 AG (110 kW), galima plaukioti visą plaukiojimo sezoną teikiant viešąsias paslaugas tik pažintinio vandens turizmo trasomis, nustatytomis valstybinių parkų, valstybinių draustinių ir (ar) jų dalių tvarkymo planuose, kituose teritorijų planavimo dokumentuose. Šias plaukiojimo priemones švartuoti galima tik įrengtose prieplaukose, prie lieptų ir vandens turistų įlipimo ir išlipimo vietose. Prieplaukos, turistų įlipimo ir išlipimo, trasų informacinių ženklų statymo vietos, plaukiojimo laikas, plaukiojimo atstumai nuo kranto, kiti plaukiojimo apribojimai - nustatomi pagal išvardintų teritorijų planavimo dokumentų nuostatas parengtose pažintinio vandens turizmo schemose, suderintose su savivaldybės administracija ir saugomos teritorijos direkcija;
- keturtakčiais varikliais, kai bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8 kW), varomomis plaukiojimo priemonėmis nuo birželio 1 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos leidžiama plaukioti seliavų ir ežerinių stintų verslinę žvejybą vykdantiems ūkio subjektams tuose valstybinių parkų ežeruose, kuriuose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi ir 14 straipsnio 1 dalimi, aplinkos ministro įsakymu einamiesiems metams nustatomi seliavų ar ežerinių stintų sugavimo verslinės žvejybos įrankiais limitai, išskyrus Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr.
Kur galima važinėti keturračiais saugomose teritorijose?
Motorinė transporto priemonė - variklį turinti transporto priemonė, t. y. keturračiai, motociklai, mopedai. Šių transporto priemonių vairuotojai saugomose teritorijose gali važinėtis tik keliais, išskyrus atvejus, kai:
- jas naudoja asmenys savo žemėje arba turėdami kitų žemės savininkų ir valdytojų sutikimą jų valdomoje žemėje statybos, žemės ūkio, miškų ūkio, verslinės žvejybos ar medžioklės darbams;
- vykdomi žmonių paieškos ir gelbėjimo darbai, ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai, valstybės sienos ir (ar) krašto apsauga, viešosios tvarkos užtikrinimas, kariniai mokymai ir (ar) pratybos, aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė ir valstybinė saugomų teritorijų kontrolė, gamtotvarkos, paveldosaugos, aplinkos monitoringo ir tyrimo darbai;
- jos naudojamos važiuoti vandens telkinių ledu laikantis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų paviršiniams vandens telkiniams.
Remonto ir Rekonstrukcijos Darbai
Kuo skiriasi statinio rekonstrukcija nuo kapitalinio remonto? Ar abiem atvejais reikalingi leidimai?
Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje apibrėžta sąvoka: statinio rekonstravimas - statyba, kurios tikslas - perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).
Pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims, nustato statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys” (toliau - Reglamentas). Reglamento 9 punkte nurodyta, kad statinio rekonstravimo tikslas - perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai:
- pastatomi nauji aukštai;
- įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas;
- nugriaunama dalis esamų aukštų;
- prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos;
- pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esamų laikančiųjų konstrukcijų.
LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje apibrėžta sąvoka: statinio kapitalinis remontas - statyba, kurios tikslas - pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.).
Reglamento 10 punkte nurodyta, kad statinio kapitalinio remonto tikslas - pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų - ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan.
Pirties Tradicijos ir SPA Paslaugos
Pirtis yra svarbi kaimo gyvenimo ir nacionalinės kultūros dalis Lietuvoje, Lenkijoje ir visose Baltijos šalyse. Pirties tradicijos ir papročiai kiekvienoje šalyje šiek tiek skiriasi, tačiau visi jie remiasi ilgametėmis tradicijomis. Pirtis padeda kūnui atsistatyti fiziškai ir dvasiškai, suteikia galimybę atsipalaiduoti ir pajusti teigiamą sąmonės pasikeitimą.
Daugelis viešbučių ir svečių namų užmiesčiuose specializuojasi SPA paslaugose, siūlydami aukštos kokybės procedūras, kurios padės atsipalaiduoti ir atgauti jėgas. Grynas oras, nuostabūs kraštovaizdžiai ir gamtos garsai tik papildys jūsų poilsį.
Pavyzdys: "SALA Plateliai Resort"
Žemaitijos nacionaliniame parke, 4,6 ha sklype ant Platelių ežero kranto įrengti 7 statiniai: 11-os kambarių viešbutis su pilnavertėmis SPA paslaugomis, 3 vilos, iš kurių 2 - su pirtimis, restoranas su vyno rūsiu, konferencijų sale bei pramogų erdve, sporto klubas su pirtimi ir administracinis pastatas. Teritorijoje taip pat išsidėstę teniso kortas, parko golfo aikštynas ir paplūdimys su prieplauka.
Kompleksas iki šiol yra valdomas iš Žemaitijos kilusio, apylinkes puikiai pažįstančio ir todėl itin patrauklią vietą jam parinkusio savininko. Parduoti sėkmingai veikiančią erdvę nuspręsta siekiant skirti daugiau laiko naujiems, šiuo metu vystomiems projektams.
Privati erdvė ant Platelių ežero kranto - išskirtinė ir reta. Platelių ežeras, ant kurio kranto įkurtas užmiesčio klubas - didžiausias ir giliausias ežeras Žemaitijoje, išsiskiriantis gamtine įvairove, salų gausa ir turtingu, Viduramžius siekiančiu istoriniu palikimu. Ežero apylinkės - sparčiai vystomos, įvairiapusiškai pritaikomos turizmui: nutiestas visą jį juosiantis dviračių takas, įrengta poilsio infrastruktūra ir apžvalgos aikštelės, investuojama į istorinių objektų, tokių, kaip Viduramžių pilis saloje ar dvaro sodyba, išsaugojimą.
„Komplekso teritorija įsigyta ir įrengta anksčiau, prieš beveik dešimtmetį, tai leido čia išsaugoti privatumą ir asmeninę erdvę, įrengti uždarą, individualioms reikmėms patogiai pritaikomą užmiesčio klubą. Šiuo metu potencialiems pirkėjams Platelių ežero apylinkėse tai tampa patraukliu išskirtinumu“, - sako „Newsec“ Tarpininkavimo grupės vadovė Lietuvoje Jurgita Ragaišė.
Investicijos į Nacionalinius Parkus
Žemaitijos nacionaliniame parke už 53 tūkst. eurų numatyta rekonstruoti Laumalenkų kaime esantį pirties pastatą, už 90 tūkst. eurų - suremontuoti buvusios karinės bazės pastato Plokščių kaime stogą.
Dzūkijos nacionaliniame parke numatoma rekonstruoti Marcinkonyse esančią etnografinę sodybą, tam Vyriausybės plane numatyta 55 tūkst. eurų.
tags: #pirties #sodyba #nacionaliniame #parke