Pirties Vietos Sklype Reikalavimai: Kaip Teisingai Pasirinkti Ir Įrengti

Savo kieme pastatyta pirtis - ne tik puiki vieta atsipalaidavimui ir sveikatinimuisi, bet ir tikras rojaus kampelis gamtos apsuptyje. Nors šiandien egzistuoja daugybė pirčių nuomos pasiūlymų, tačiau dažnai žemės sklypo savininkas susimąsto apie nenuginčijamą privalumą - nuosavą pirtį. Tačiau, norint džiaugtis visaverčiu pirties teikiamu komfortu, itin svarbu tinkamai pasirinkti jos statybos vietą. Šis žingsnis gali atrodyti paprastas, tačiau jame slypi daugybė aspektų, kuriuos reikia kruopščiai apsvarstyti.

Šiame straipsnyje aptarsime visus esminius kriterijus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis lauko pirties statybos vietą. Supažindiname su skirtingomis aplinkos sąlygomis, atstumais, inžinerinių tinklų privedimo galimybėmis ir kitais svarbiais dalykais.

Teisiniai Aspektai Ir Reikalavimai

Tuomet kyla klausimas - ar turimame žemės sklype pirties statyba yra galima, o jei planuojama pirtis bus statoma šalia vandens telkinio - kokiu atstumu ją galima statyti? Pirtys priskiriamos pagalbinio ūkio paskirties pastatams, kurios tarnauja pagrindiniam daiktui.

Pirties statyba vykdoma pagal teritorijų planavimo dokumentus, taip pat žemės sklypui gali būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios nustato papildomus derinimus ar draudimus statyti. Miško žemėje ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose statyti pirtis draudžiama.

Žinotina, kad, kai sodyba ar rekreacinė teritorija (kitos paskirties žemės sklypas) yra prie vandens telkinio, kuriam nustatyta paviršinių vandens telkinių apsaugos zona, tai joje draudžiama statyti pirtis mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki šioje zonoje esančios pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, išskyrus atvejus, kai sodyboje ar kitos paskirties žemės rekreacinių teritorijų naudojimo būdo žemės sklype už paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos statoma ne daugiau kaip viena ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnė kaip 4,5 metro asmeninio naudojimo pirtis be rūsio.

Statybos Leidimas Ir Reikalavimai

Žvelgiant į bendrąją praktiką, pirtis dažniausiai neužima labai daug vietos, todėl yra priskiriama prie nesudėtingų statinių kategorijos, o jos statyboms galioja tos pačios taisyklės kaip sodybai ar vasarnamiui.

Vis dėlto, jei svarstote apie didesnę pirtį, vertėtų žinoti, kad pirtį be statybos leidimo galite statyti tuomet, jei jos plotas sodo paskirties sklype neviršys 80 m2, 8,5 metrų aukščio, o jos tarpatramis nebus didesnis nei 6 metrai. Tokius išmatavimus atitinkanti pirtis be leidimo gali būti statoma sodo paskirties sklype ar kaimo vietovėje, kurios gyventojų skaičius nėra didesnis nei 3 tūkst., o sklypas, kuriame planuojamos statybos, nepatenka į saugomas teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, Kuršių neriją, upių, kurios įtrauktos į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, teritoriją, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000" teritoriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritoriją.

Jei jūsų planuojamas statinys neatitiks nors vieno iš šių reikalavimų, jo statybai leidimą reikės gauti ta pačia tvarka kaip ir statant gyvenamąjį namą.

Svarbu žinoti, jog, jei jūsų planuojamam statiniui nebus reikalingas statybos leidimas, jis vis tiek privalės atitikti sodų bendrijos nustatytus reikalavimus - pirtis privalės išlaikyti reglamentuotą atstumą - negalės būti statoma arčiau nei 3 metrai iki sklypo ribos. Jeigu atstumas mažesnis, prieš pradedant statybas privalu gauti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą. Privaloma laikytis ir priešgaisrinio bei sanitarinio atstumo iki kitų statinių reikalavimų.

Gera žinia ta, jog pirčiai, kurios statyboms nereikalingas leidimas, statybų projektas taip pat nėra būtinas. Statybos įstatymas nesudėtingo statinio atvejais taip pat nereikalauja pateikti informacijos apie statybos pradžią, todėl, įregistruoti pirtį reikės tik užbaigus jos statybas, deklaruojant statybų užbaigtumą.

Atstumai Iki Kaimynų Sklypo, Tvoros, Kitų Statinių

Statant lauko pirtį, būtina laikytis tam tikrų atstumų nuo kaimynų sklypo, tvoros, kitų statinių ir riboženklių. Šie atstumai reglamentuojami Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.08:2015 „Statinių gaisrinė sauga“.

Pagrindiniai reikalavimai:

• Atstumas iki kaimynų sklypo ribos: Bendruoju atveju, mažiausias atstumas nuo lauko pirties iki kaimynų sklypo ribos yra 3 metrai. Šis atstumas gali būti sumažintas iki 1 metro, jeigu yra gautas rašytinis kaimynų sutikimas.
• Atstumas iki tvoros: Atstumas tarp lauko pirties ir tvoros, skiriančios jūsų sklypą nuo kaimynų sklypo, taip pat turi būti ne mažesnis nei 3 metrai.
• Atstumas iki kitų statinių: Atstumas tarp lauko pirties ir kitų statinių jūsų sklype priklauso nuo pastatų konstrukcijos, aukščio ir gaisro klasės. Tikslius atstumus galite rasti minėtame Statybos techniniame reglamente.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie atstumai yra minimalūs. Rekomenduojama rinktis didesnius atstumus, siekiant užtikrinti geresnę priešgaisrinę saugą ir privatumo komfortą.

Be to, reikėtų atsižvelgti į vietinės savivaldybės taisykles ir reikalavimus, kurie gali skirtis nuo bendrųjų statybos techninių reglamentų. Prieš pradedant lauko pirties statybas, visada rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais, kurie padės įvertinti visas aplinkybes ir patars, kaip tinkamai pasirinkti statybos vietą.

Aplinkos Sąlygos Lauko Pirčiai

Renkantis lauko pirties statybos vietą, aplinkos sąlygos yra vienas iš esminių kriterijų. Tinkamai pasirinkta vieta ne tik užtikrins komfortabilų poilsį, bet ir prailgins pirties tarnavimo laiką.

Pagrindiniai aspektai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:

• Grunto tipas: Geriausia rinktis tvirtą ir stabilų gruntą, kuris nesusmegs ir nesideformuos laikui bėgant. Venkite durpingų, molingų ar smėlingų dirvožemių, kurie gali sukelti konstrukcijos nestabilumą.
• Vandens prieinamumas: Pirties statybos vietoje turėtų būti lengvai prieinamas vanduo, skirtas pirties patalpoms ir krosnies garo generavimui. Įvertinkite atstumą iki vandens šaltinio (šulinio, gręžinio) ir galimybes nutiesti vamzdynų sistemą.
• Nuolydis: Nedidelis nuolydis nuo pirties pastato yra naudingas, nes taip užtikrinamas geresnis vandens nutekėjimas ir sumažinama drėgmės kaupimosi rizika.
• Vėjas: Rekomenduojama rinktis vietą, kuri yra apsaugota nuo stiprių vėjų. Vėjas gali ne tik apsunkinti kūrenimo procesą, bet ir sukelti diskomfortą pirties viduje.
• Medžiai: Medžiai gali suteikti natūralų pavėsį ir apsaugą nuo vėjo, tačiau reikėtų vengti vietų, kur medžių šaknys gali pažeisti pirties pamatus.
• Saulės spinduliai: Saulės šviesa suteikia natūralų apšvietimą ir šilumą, tačiau pernelyg didelis spindulių kiekis gali sukelti medienos konstrukcijų deformaciją ir perkaitimą. Rekomenduojama rinktis vietą, kurioje saulės spinduliai pasiekia pirties pastatą tik tam tikromis dienos valandomis.

Be šių aspektų, taip pat reikėtų atsižvelgti į aplinkos estetiką ir privatumo užtikrinimą. Pasirinkite vietą, kurioje galėsite mėgautis gamtos ramybe ir netrukdomais atsipalaiduoti.

Inžineriniai Tinklai Lauko Pirčiai

Lauko pirties statybos vietos pasirinkimas taip pat priklauso nuo inžinerinių tinklų prieinamumo ir galimybės juos atvesti iki pirties pastato.

Pagrindiniai inžineriniai tinklai, reikalingi lauko pirčiai:

• Vandentiekis: Vanduo yra būtinas pirties patalpoms ir krosnies garo generavimui. Reikia įvertinti atstumą iki vandens šaltinio (šulinio, gręžinio) ir galimybes nutiesti vamzdynų sistemą.
• Nuotekos: Būtina įrengti nuotekų sistemą, skirtą pirties patalpų nuotekų surinkimui ir išvalymui. Galite rinktis buitinių nuotekų valymo įrangos įrengimą arba prijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, jei tokia galimybė yra.
• Elektra: Elektra reikalinga apšvietimui, ventiliacijai, krosnies veikimui ir kitiems elektros prietaisams. Reikia įvertinti atstumą iki elektros tinklų ir galimybes nutiesti elektros kabelį.

Kaip atvesti inžinerinius tinklus iki pirties:

• Vandentiekis ir nuotekos: Vamzdynų sistemą galima nutiesti po žeme arba ant žemės paviršiaus. Rekomenduojama vamzdynus apsaugoti nuo šalčio ir mechaninių pažeidimų.
• Elektra: Elektros kabelį reikia nutiesti po žeme specialiuose apsauginiuose vamzdžiuose. Atlikti darbus gali tik išmanantys elektrikai.

Rekomenduojama iš anksto suplanuoti inžinerinių tinklų trasą ir atsižvelgti į reljefą, esamus statinius ir kitus aplinkos ypatumus. Prieš pradedant darbus, būtina gauti atitinkamus leidimus iš savivaldybės ir kitų institucijų.

Inžinerinių tinklų įrengimas gali pareikalauti nemažai investicijų, tačiau tai yra neatsiejama komfortiškos lauko pirties dalis. Tinkamai suplanavus ir įrengus inžinerinius tinklus, galėsite mėgautis visais pirties teikiamais malonumais be jokių rūpesčių.

Pirties Tipas Ir Įranga

Išsiaiškinus teisinius reikalavimus, prieš pradedant į darbus, siūlome gerai įsivertinti savo poreikius ir finansines galimybes. Svarstant, kokio dydžio pirtį statyti, dažniausiai lemiamu faktoriumi tampa žmonių skaičius, kurie ja naudosis vienu metu. Jei pirtį įsivaizduojate kaip privatų poilsio kampelį sau ir keletui savo artimųjų, optimalus elektrinės pirties dydis galėtų būti 2 x 2,5 m, malkinės pirties dydis 2,5 x 2,5 m, o lubų aukštis galėtų siekti apie 2,2 m. Tokiu atveju pirtyje du žmonės galės ne tik laisvai prasilenkti, tačiau rasite vietos ir gultui, ir visiems pirties ritualams. Kita vertus, jei į sodybą nevengiate pasikviesti didesnės draugų kompanijos, erdvės pirtyje reikėtų daugiau. Tokiu atveju galima vadovautis taisykle - kuo didesnė erdvė, tuo didesnis komfortas.

Renkantis vieną esminių dalykų - pirties tipą, visų pirma, rekomenduojame visus juos išbandyti patiems. Svarbu žinoti, jog pirties oro drėgnumas labiausiai priklauso nuo krosnelės akmenų įkrovos - kuo daugiau akmenų, tuo drėgnesnė galės būti pirtis ir atvirkščiai, kuo mažiau - tuo sausesnė. Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog pirties kainai didelę įtaką turi jos dydis, pradėję domėtis daugiau suprasite, jog net ir to paties dydžio statinio kaina gali skirtis dvigubai ar net trigubai, priklausomai nuo jo įrengimo.

Bene svarbiausias pirties elementas - pirties krosnelė, be kurios sunkiai įsivaizduojamas statinio funkcionalumas. Krosnelės pagal kuro rūšis skirstomos į malkomis kūrenamas krosneles ir vis dažniau pastarąsias dėl savo funkcionalumo pakeičiančias elektrines krosneles, tačiau vieno teisingo atsakymo į taip dažnai užduodamą klausimą - kokią krosnelę rinktis - nėra. Priimti šį sprendimą gali padėti ne tik krosnelės kaina, tačiau ir gerai apsvarstyti poreikiai bei įvertinti krosnelių privalumai ir trūkumai.

Nuo tradicinio pirties įvaizdžio neatsiejamos, malkomis kūrenamos krosnelės šiais laikais turi įvairių naudingų patobulinimų, pavyzdžiui, papildomą talpą vandeniui šildyti. Maža to, daugeliui žmonių ugnies kūrenimas tiesiog neatsiejama pirties ritualo dalis, todėl tai ženkliai palengvina krosnelės pasirinkimą. Kartais tokį pasirinkimą nulemia ir techninės galimybės, mat ne maža dalis elektrinių krosnelių jungiasi prie trifazio elektros įvado, o sodybose ar vietose, kurios labiau nutolę nuo gyvenviečių, elektros tiekėjai ne visada gali užtikrinti reikiamą galią, todėl daug paprasčiau pasistatyti tampa tradicinę malkinę krosnelę.

Tačiau malkomis kūrenamoms krosnelėms, priešingai nei elektrinėms, būtinas kaminas ir pakura, kadangi krosnyje esančius akmenis kaitina šiluma, gauta deginant malkas. Savo ruožtu elektrines krosneles šildo ne ugnis, o elektriniai tenai, nereikalaujantys nei kamino nei pakuros. Nors elektrinėms krosnelėms netaikomi tokie aukšti saugumo reikalavimai, kaip krosnelėms, kūrenamoms malkomis, joms būtinas tinkamas įžeminimas. Be to, pirties malonumais norintiems mėgautis be didelių pastangų, dideliu privalumu taps paprastas elektrinės pirties krosnelės įkaitinimas bei galimybė temperatūrą nustatyti laipsnio tikslumu,užtikrinant nuolatinį komfortą. Svarbu paminėti ir tai, jog priklausomai nuo elektrinės krosnelės modernumo, dažnai galima reguliuoti ir drėgmės lygį, tokiu būdu pakeičiant net patį pirties tipą.

Renkantis krosnelę ypač svarbu atsižvelgti ir į jos galingumą. Nuspręsti, kokio galingumo krosnelės reikės jūsų pirčiai, galėsite apskaičiavę pirties kubatūrą. Renkantis krosnelę ypač svarbu nepasirinkti per mažo galingumo, todėl krosnelės galios kilovatų skaičius turėtų būti ne mažesnis nei pirties kubatūra, pavyzdžiui, 10 kubinių metrų pirčiai reikalinga ne mažesnės nei 10 kW galios krosnelė.

Norime priminti, kad investavus į pirtį, jos įrengimą ir krosnelę, nederėtų stengtis sutaupyti ant ypač svarbios pirties detalės - kaitinamų akmenų. Akmenys šilumą akumuliuoja ir atiduoda nevienodai, todėl, šioje srityje stokojant patirties, rekomenduojame rinktis prekyboje randamus, skaldytus akmenis, turinčius daugiau sąlyčio ploto su krosnele ir kitais akmenimis.

Statybos Teisės Reikalavimai Šiltnamiui, Pirčiai Ir Terasai

Pasirinkimas įsirengti šiltnamį ar pirtį namo kieme, sodyboje ar sodo sklype dažnas, terasą - dar dažnesnis. Prieš įsirengiant bet kurį iš šių daiktų vertėtų žinoti, kokie teisės aktų reikalavimai yra taikomi, kad statinys ne tik teiktų džiaugsmą, tačiau ir būtų teisėtas.

Statybos teisės reikalavimai šiltnamio įrengimui

• Šiltnamis, kuris nusiperkamas, surenkamas ir statomas žemės sklype neįrengiant pamatų laikytinas kilnojamuoju daiktu. Toks daiktas netraktuojamas statiniu Statybos įstatymo prasme, todėl atitinkamai jam nebus taikomi statybą reglamentuojantys teisės aktai bei jų reikalavimai.
• Tokiam daiktui nebus reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, dėl atstumo iki sklypo ribos nereikalaujama gauti gretimų žemės sklypų savininkų sutikimų.

Tačiau vertėtų nepamiršti, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymas įpareigoja savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų, todėl net ir statant tokio tipo šiltnamį į kaimynų interesus reiktų atsižvelgti ir nestatyti pernelyg arti sklypo ribos.

Tarp norinčių ilgamečio patvaraus daikto dažnas pasirinkimas šiltnamį įrengti su pamatu. Toks šiltnamis, priešingai nei aukščiau aptartasis, jau laikytinas nekilnojamuoju daiktu, o taip pat ir statiniu Statybos įstatymo prasme.

Paprastai praktikoje asmeniniam naudojimui įrengiami šiltnamiai neviršija 5 metrų aukščio ir 80 kv. m ploto, todėl vadovaujantis STR 01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ priskiriami prie I grupės nesudėtingųjų statinių, kas reiškia, jog statybą leidžiančio dokumento tokiam statiniui gauti nereikės (išskyrus atvejus, kai toks statinys planuojamas kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies).

Tačiau norint statyti šiltnamį su pamatu bus taikomi STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ reikalavimai dėl atstumo nuo sklypo ribos - tais atvejais, kai bus norima statyti arčiau kaip 1 m atstumu iki sklypo ribos, bus reikalingas besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimas; o taip pat besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimas bus būtinas norint statyti atstumu nuo 1 m iki 3 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), - kai bet kurios šiltnamio konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.

Statybos teisės reikalavimai pirties įrengimui

• Pirtis, tais atvejais, kai yra atvežama jau pagaminta ir pastatoma žemės sklype neįrengiant pamatų, laikytina kilnojamuoju daiktu. Atitinkamai tokia pirtis netraktuojama statiniu Statybos įstatymo prasme, todėl atitinkamai jai netaikomi statybą reglamentuojantys teisės aktai bei jų reikalavimai.
• Nebus reikalaujama gauti statybą leidžiantį dokumentą, dėl atstumo iki sklypo ribos nereikalaujama gauti gretimų žemės sklypų savininkų sutikimų.

Tačiau vėlgi, kaip ir šiltnamių atveju, galioja Lietuvos Respublikos žemės įstatyme įtvirtinta pareiga nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų, todėl net ir statant pirtį, kuri laikytina kilnojamuoju daiktu, advokatė Sabina Izokaitienė rekomenduotų į kaimynų interesus reikėtų atsižvelgti ir nestatyti daikto itin arti sklypo ribos.

Visgi, matyt, dažniau pasirenkama pirtį statyti su pamatais, joje papildomai įrengiant sanitarinius mazgus, virtuvę, persirengimo kambarį, galbūt net miegamuosius. Kitaip sakant, statomas sąlyginai nedidelis nekilnojamasis daiktas, kuriam jau taikomi tiek Statybos įstatymo, tiek ir kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.

Pirtis pagal STR 01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ priskirtina prie pagalbinio ūkio paskirties pastatų, tais atvejais kai pirties aukštis neviršija 5 m, o plotas 50 kv. m, ji laikytina nesudėtinguoju I grupės statiniu, jei pirtis iki 8,5 m aukščio ir 80 kv. m - II grupės nesudėtinguoju statiniu.

Statybą leidžiančio dokumento tokių parametrų pirčiai gauti nereikės (išskyrus atvejus, kai toks I grupės nesudėtingasis statinys planuojamas kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies; II grupės nesudėtingasis statinys planuojamas - mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies).

Tačiau netgi jeigu pirtis bus statoma teritorijoje, kurioje nereikės gauti statybą leidžiančio dokumento jos statybai, vertėtų nepamiršti, kad turi būti paisoma besiribojančių žemės sklypų savininkų interesų ir norint pirtį įsirengti arčiau kaip 1 m atstumu iki sklypo ribos, bus reikalingas besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimas; o taip pat besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimas bus būtinas norint statyti atstumu nuo 1 m iki 3 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), - kai bet kurios pirties konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.

Statybos teisės reikalavimai terasos įrengimui

• Turbūt dažniausiai pasirenkamas terasos įrengimo būdas - terasa be stogo ir sienų arba su stogu, prilaikomu stulpais (su galinėmis sienomis arba be jų). Žvelgiant iš statybų teisės pusės tai tuo pačiu ir paprasčiausias pasirinkimas.

Tokios terasos iki 100 kv.m ploto pagal STR 01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ priskirtinos prie nesudėtingųjų I grupės inžinerinių statinių. Taigi įrengimui nereikalaujama gauti statybą leidžiančio dokumento (išskyrus atvejus, kai toks statinys planuojamas kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies).

Tačiau įsirengiant tokio tipo terasas vertėtų nepamiršti, kad terasa be stogo ir sienų turėtų būti atitraukta bent 1 metrą nuo kaimyninio sklypo ribos (jeigu norima statyti arčiau nei 1 metro atstumu iki sklypo ribos - bus reikalingas rašytinis kaimyninio žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimas).

Planuojant įsirengti terasą su stogu, kitaip vadinamą stoginę, besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimas bus būtinas norint statyti atstumu nuo 1 m iki 3 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), - kai bet kurios statinio konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.

Advokatų kontoros „Izokaitienė, Bartkevičienė ir partneriai“ teisininkai pataria prieš statant šiltnamį, pirtį, terasą ar net kokį kitą statinį pasidomėti, kokie statybų teisės reikalavimai taikomi tokiam daiktui įrengti, o esant neaiškumams - ir pasitarti su teisininkais. Neturint visų reikiamų iš anksto parengtų dokumentų gali tekti susidurti su itin nemaloniomis pasekmėmis, kai statinį gali tekti nugriauti ar pertvarkyti ir tokiu būdu patirti nemenkų nuostolių.

Trumpai tariant, lauko pirties statybos vietos pasirinkimas yra atsakingas žingsnis, reikalaujantis kruopštaus aplinkybių įvertinimo. Atsižvelgdami į visus šiame straipsnyje aptartus aspektus, galėsite rasti tobulą vietą savo svajonių pirčiai, kurioje galėsite mėgautis nepakartojamu poilsio ritualu gamtos apsuptyje.

tags: #pirties #vieta #sklype