Paveldimo turto mokestis Lietuvoje: viskas, ką turite žinoti

Artimo žmogaus netektis yra sunkus išgyvenimas, tačiau kartu su liūdesiu dažnai tenka spręsti ir praktinius klausimus, susijusius su palikto turto paveldėjimu. Šiame straipsnyje siekiame atsakyti į dažniausiai kylančius klausimus apie turto paveldėjimą Lietuvoje, paaiškinti pagrindines sąvokas, procedūras bei terminus, kad šis procesas taptų bent šiek tiek aiškesnis.

Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Paveldėjimo procesas prasideda palikėjo mirties momentu, o palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta. Jei jos negalima nustatyti, tuomet palikimo atsiradimo vieta laikoma turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vieta.

Paveldėjimo procedūrą Lietuvoje tvarko notarai. Norint priimti palikimą, įpėdinis per nustatytą terminą turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Notaras patikrina pateiktus dokumentus, nustato įpėdinių ratą, paveldėtino turto sudėtį ir galiausiai išduoda paveldėjimo teisės liudijimą, kuris patvirtina įpėdinio teises į paveldėtą turtą.

Paveldėjimas pagal testamentą - jeigu yra testamentas, ir jis įtvirtintas notariškai, tuomet jis turi pirmumo teisę paveldėjimo procese. Jeigu testamentas nebuvo sudarytas, tokiu atveju turtas yra paveldimas įstatymo numatyta tvarka.

Taip pat, palikėjo sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmosios arba antrosios eilės įpėdiniais (jei jų yra). Su pirmosios eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys (neskaitant sutuoktinio). Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antrosios eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo.

Kas gali paveldėti turtą?

Paveldėti gali fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat vaikai, gimę po palikėjo mirties. Taip pat paveldėti gali juridiniai asmenys, egzistavę palikėjo mirties momentu. Paveldima dviem pagrindais:

• Pagal įstatymą: Kai palikėjas nėra sudaręs testamento arba testamentas apima ne visą turtą, arba testamentas pripažįstamas negaliojančiu.
• Pagal testamentą: Kai palikėjas savo valia nurodo, kam ir kokį turtą palieka po mirties.

Svarbu paminėti, kad asmuo gali būti nušalintas nuo paveldėjimo, jei jis tyčia atėmė palikėjui gyvybę ar kėsinosi į ją, arba jei piktavališkai vengė vykdyti įstatymu nustatytą pareigą išlaikyti palikėją, kai šiam reikėjo pagalbos.

Paveldėjimas pagal įstatymą: kas ir kokia eile paveldi?

Jei nėra testamento, paveldima pagal įstatymą, laikantis nustatytos eilės. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato šešias įpėdinių pagal įstatymą eiles:

1. Pirmoji eilė: Palikėjo vaikai (įvaikiai). Jei vaikas (įvaikis) miręs anksčiau už palikėją, jo dalį lygiomis dalimis paveldi jo vaikai (palikėjo vaikaičiai).
2. Antroji eilė: Palikėjo tėvai (įtėviai) ir vaikaičiai. Jei nėra pirmos eilės įpėdinių, paveldi antros eilės įpėdiniai lygiomis dalimis.
3. Trečioji eilė: Palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, ir palikėjo provaikaičiai. Paveldi lygiomis dalimis, jei nėra pirmos ir antros eilės įpėdinių.
4. Ketvirtoji eilė: Palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės. Paveldi lygiomis dalimis, jei nėra ankstesnių eilių įpėdinių.
5. Penktoji eilė: Palikėjo brolių ir seserų vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos). Paveldi lygiomis dalimis, jei nėra ankstesnių eilių įpėdinių.
6. Šeštoji eilė: Palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės). Paveldi lygiomis dalimis, jei nėra ankstesnių eilių įpėdinių.

Svarbu žinoti, kad kiekvienos paskesnės eilės įpėdiniai paveldi tik tuo atveju, jei nėra ankstesnės eilės įpėdinių, jei jie atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.

Testamentas

Testamentas - tai asmeninis palikėjo vienašalis potvarkis jo mirties atveju. Testamentu asmuo gali palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, tiek priklausantiems prie įpėdinių pagal įstatymą rato, tiek nepriklausantiems. Testamentu taip pat galima:

• Paskirti vykdytoją testamentui įgyvendinti.
• Nustatyti sąlygas įpėdiniams (pvz., įpareigoti globoti gyvūną).
• Atimti paveldėjimo teisę iš vieno ar kelių įpėdinių pagal įstatymą (išskyrus turinčius teisę į privalomąją dalį).
• Paskirti kitą įpėdinį, jei pirmasis mirtų prieš palikimo atsiradimą arba jo nepriimtų.

Testamentai gali būti oficialūs (patvirtinti notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno užsienyje) arba asmeniniai (surašyti paties testatoriaus ranka, nurodant vardą, pavardę, datą, vietą ir pasirašant). Oficialūs testamentai yra patikimesni, nes notaras patikrina testatoriaus veiksnumą ir užtikrina, kad testamentas atitiktų įstatymų reikalavimus. Asmeninį testamentą vėliau gali tekti įrodinėti teisme.

Testamentą galima bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti sudarant naują testamentą arba paduodant prašymą notarų biurui (jei testamentas oficialus). Vėliau sudarytas testamentas panaikina ankstesnį testamentą visiškai arba tą jo dalį, kuri prieštarauja vėlesniam testamentui.

Įstatymai nenumato jokių ribojimų testamento keitimui, t.y. nei kiekio, nei amžiaus cenzo. Amžiaus cenzo nėra, tačiau testatorius privalo būti veiksnus ir suprasti savo veiksmų prasmę. Testamentą galima keist neribotai.

Vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui. Testatorius taip pat gali panaikinti oficialųjį testamentą, paduodamas pareiškimą sudaryto testamento saugotojui arba testamentą patvirtinusiai įstaigai.

Kokie terminai svarbūs priimant palikimą?

Pats svarbiausias terminas paveldėjimo procese yra trijų mėnesių laikotarpis nuo palikimo atsiradimo dienos (palikėjo mirties dienos). Per šį laiką įpėdinis turi kreiptis į notarą ir pareikšti savo valią priimti palikimą arba jo atsisakyti. Praleidus šį terminą dėl svarbių priežasčių, jį galima bandyti atnaujinti teismo keliu, tačiau tai nėra garantuota.

Jei įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo (pvz., apsigyvena bute, naudojasi daiktais, moka mokesčius), laikoma, kad jis palikimą priėmė. Tačiau ir šiuo atveju vėliau vis tiek reikės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.

Kaip priimti arba atsisakyti palikimo?

Norint priimti palikimą, reikia per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą ir pateikti prašymą priimti palikimą. Reikės pateikti asmens dokumentą, palikėjo mirties liudijimą, dokumentus, įrodančius giminystės ryšį (jei paveldima pagal įstatymą) arba testamentą (jei paveldima pagal testamentą), taip pat informaciją apie kitus žinomus įpėdinius ir paveldėtiną turtą.

Įpėdinis taip pat turi teisę atsisakyti palikimo per tą patį trijų mėnesių terminą, pateikdamas notarui atitinkamą pareiškimą. Atsisakyti galima tik viso palikimo - negalima priimti tik dalies turto (pvz., buto), o atsisakyti kitos dalies (pvz., skolų). Palikimo atsisakymas yra neatšaukiamas.

Jei įpėdinis per tris mėnesius nepaduoda pareiškimo priimti palikimą ir nepradeda jo faktiškai valdyti, laikoma, kad jis palikimo atsisakė.

Ar paveldėtojas atsako už palikėjo skolas?

Taip, tai labai svarbus aspektas. Priimdamas palikimą, įpėdinis paveldi ne tik turtą ir teises, bet ir palikėjo skolinius įsipareigojimus (pareigas). Įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, ne tik paveldėtu.

Tačiau yra būdas apriboti savo atsakomybę. Įpėdinis gali kreiptis į notarą su prašymu sudaryti turto apyrašą. Tokiu atveju įpėdinis už palikėjo skolas atsakys tik paveldėto turto verte. Turto apyrašą sudaro antstolis, ir tai yra mokama paslauga. Prašymą dėl apyrašo sudarymo reikia pateikti notarui per tą patį trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Jei palikimas priimamas faktiškai jį valdant, prašymą sudaryti apyrašą galima pateikti per du mėnesius nuo tos dienos, kai įpėdinis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad jis yra įpėdinis.

Prieš priimant palikimą, ypač jei yra įtarimų dėl galimų skolų, verta pasikonsultuoti su teisininku arba notaru ir apsvarstyti turto apyrašo sudarymo galimybę.

Kas yra privalomoji palikimo dalis?

Net jei palikėjas yra sudaręs testamentą ir visą turtą palikęs kitiems asmenims, tam tikra įpėdinių pagal įstatymą grupė turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Teisę į privalomąją dalį turi:

• Palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas.

Privalomoji dalis sudaro pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš šių įpėdinių tektų paveldint pagal įstatymą (vadinama privalomąja dalimi), jeigu testamentu neskirta daugiau. Nustatant privalomosios dalies dydį, atsižvelgiama į viso paveldėtino turto vertę, įskaitant ir testamente nurodytų įpareigojimų (legatų) vertę.

Teisė į privalomąją dalį skirta apsaugoti socialiai pažeidžiamus artimiausius palikėjo giminaičius, užtikrinant jiems minimalią paveldėjimo dalį, nepriklausomai nuo testatoriaus valios.

Testamentas: ar galima jį ginčyti?

Taip, testamentą galima ginčyti teisme. Dažniausiai testamentas ginčijamas dėl šių priežasčių:

• Testatorius testamento sudarymo metu buvo neveiksnus (nesuprato savo veiksmų reikšmės ar negalėjo jų valdyti dėl psichinės ligos, silpnaprotystės ar kitų priežasčių).
• Testamentas neatitinka įstatymo nustatytos formos reikalavimų (pvz., asmeninis testamentas nepasirašytas, nenurodyta data).
• Testamentas sudarytas dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo.
• Testamento turinys prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei.

Ieškinį dėl testamento ar jo dalies pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo dalis būtų pripažinti negaliojančiais. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs įrodymus, gali pripažinti testamentą negaliojančiu visiškai arba iš dalies.

Kokie mokesčiai taikomi paveldint turtą?

Paveldimas turtas Lietuvoje yra apmokestinamas paveldimo turto mokesčiu. Tačiau yra nemažai išimčių ir lengvatų. Nuo šio mokesčio atleidžiami:

• Palikėjo sutuoktinis.
• Palikėjo vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai).
• Palikėjo globėjai (rūpintojai), globotiniai (rūpintiniai).
• Palikėjo seneliai, vaikaičiai.
• Palikėjo broliai, seserys.

Kitiems asmenims taikomas paveldimo turto mokestis priklauso nuo paveldėto turto apmokestinamosios vertės:

• Jei turto vertė neviršija 150 000 eurų - mokestis netaikomas.
• Jei turto vertė viršija 150 000 eurų - taikomas 5% tarifas daliai, viršijančiai 150 000 eurų.
• Jei paveldima iš tolimenesnių giminaičių ar nesusijusių asmenų, ir turto vertė viršija 150 000 eurų - taikomas 10% tarifas daliai, viršijančiai 150 000 eurų.

Svarbu pažymėti, kad paveldimo turto apmokestinamoji vertė nustatoma pagal jo vidutinę rinkos vertę paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dieną.

Be paveldimo turto mokesčio, įpėdiniams taip pat teks sumokėti notaro atlyginimą už paveldėjimo bylos vedimą ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą bei kitas susijusias išlaidas (pvz., už turto vertinimą, jei jis reikalingas).

Paveldimo turto mokestis

Pagal Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymą, mokestis apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės (70 proc. viso turto vertės) taikant tokius tarifus:

• kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 5 procentai;
• kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 10 procentų.

Mokesčio lengvatos:

Mokesčiu neapmokestinama:

• vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimas turtas;
• vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas;
• paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 3 tūkst. eurų.

Savivaldybės taryba gali atidėti mokesčio sumokėjimo terminus ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Savivaldybės taryba savo biudžeto sąskaita turi teisę gyventojams mažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Gyventojas, paveldėjęs turtą Lietuvos Respublikoje, mokestį sumoka prieš paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, išskyrus atvejus, kai savivaldybės tarybos sprendimu mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas arba nuo jo sumokėjimo atleista.

Nekilnojamojo Turto Mokesčio Skaičiavimas

Pagal CK 5.3 straipsnį, palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas. Vadinasi, mirus turto palikėjui, teisės ir pareigos į paveldėtą turtą, įpėdiniui pereina nuo jo mirties dienos, neatsižvelgiant į tai, kada jam bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, taip pat į tai, kada paveldėjimo būdu įgytos nuosavybės teisės įregistruojamos Nekilnojamojo turto registre.

Nekilnojamojo turto mokestis pradedamas skaičiuoti nuo mėnesio einančio po mėnesio, po mirties.

Specialūs atvejai paveldėjime

Paveldėjimo procesas gali tapti sudėtingesnis esant tam tikroms aplinkybėms:

• Nepilnamečiai įpėdiniai: Jei palikimą paveldi nepilnametis, jo vardu palikimą priima tėvai, įtėviai ar globėjai, gavę išankstinį teismo leidimą. Teismas vertina, ar palikimo priėmimas (ypač jei yra skolų) nepažeis vaiko interesų.
• Neveiksnūs įpėdiniai: Panašiai, jei įpėdinis yra teismo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, jo vardu veikia globėjas, gavęs teismo leidimą.
• Užsienyje esantis turtas: Jei palikėjas turėjo turto užsienyje, paveldėjimo procedūra gali vykti pagal tos šalies įstatymus. Gali prireikti kreiptis į tos šalies teisines institucijas ar notarus. Taip pat svarbu išsiaiškinti dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių taikymą.
• Verslo paveldėjimas: Paveldint įmonės akcijas ar individualią įmonę, gali kilti specifinių klausimų dėl verslo tęstinumo, valdymo perdavimo, atsakomybės už įmonės skolas.
• Autorių teisių paveldėjimas: Autorių turtinės teisės taip pat yra paveldimos ir galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po jo mirties.

Patarimai paveldėjimo procese

• Nevėluokite: Svarbiausia - nepraleisti trijų mėnesių termino kreiptis į notarą.
• Rinkite dokumentus: Iš anksto pasirūpinkite reikiamais dokumentais (mirties liudijimu, giminystę patvirtinančiais dokumentais, informacija apie turtą).
• Bendraukite su kitais įpėdiniais: Atviras bendravimas gali padėti išvengti nesusipratimų ir konfliktų.
• Įvertinkite skolas: Jei yra rizika, kad palikėjas turėjo skolų, rimtai apsvarstykite galimybę prašyti sudaryti turto apyrašą.
• Konsultuokitės: Jei kyla neaiškumų ar situacija sudėtinga, nedvejodami kreipkitės į notarą ar teisininką. Profesionalų pagalba gali padėti išvengti klaidų ir sutaupyti laiko bei nervų.
• Planuokite iš anksto (palikėjams): Norint išvengti ginčų tarp įpėdinių ir užtikrinti, kad turtas po mirties atitektų tiems, kam norima, verta apsvarstyti testamento sudarymą. Tai ypač aktualu turint nesantuokinių vaikų, gyvenant nesu...

Kada reikia mokėti mokesčius parduodant paveldėtą turtą?

Galima sakyti, kad kaip ir bet kokiu kitu būdu įgyto turto, taip ir paveldėto turto pardavimui taikomos panašios mokestinės sąlygos. Yra keli galimi mokesčiai: gyventojų pajamų mokestis ir paveldimo turto mokestis.

Tačiau paveldėjus turtą ir nusprendus jį parduoti taip pat gali tekti susimokėti gyventojų pajamų mokestį. Šį mokestį turi susimokėti tokie paveldėtojai, kurie:

• Nekilnojamajame turte neišgyvena dvejų metų (kitaip tariant, nėra įregistravę savo gyvenamosios vietos);
• Jei nuo turto paveldėjimo dar nėra praėję 10 metų;
• Kai turtas yra parduodamas aukštesne kaina, nei įregistruotas paveldėjimo metu.

Gyventojų pajamų mokesčio suma priklausys nuo to, kokios vertės yra jūsų parduodamas turtas. Reikia pažymėti, kad GPM mokamas tik nuo pelno. Todėl, pavyzdžiui, jei turtas paveldint buvo įvertintas 10 tūkst.

Mokesčių reforma 2025: nuo 2026 metų parduodamo turto apmokestinimas

2025 metų mokesčių reforma keičia nekilnojamojo turto apmokestinimo tvarką. Vienas svarbiausių pokyčių įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d., kai bus pradėtos taikyti naujos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) taisyklės parduodant nekilnojamąjį turtą, įskaitant paveldėtą. Taip pat keisis nekilnojamojo turto mokesčio (NTM) skaičiavimas - apleistam turtui bus taikomi didesni tarifai.

Šie pokyčiai palies tiek tuos, kurie planuoja parduoti paveldėtą turtą, tiek ilgalaikius savininkus, ypač turinčius didelės vertės ar apleistą NT.

Pagal naują tvarką, nuo 2026 m. parduodant nekilnojamąjį turtą bus apmokestinamas skirtumas tarp paveldėjimo metu nustatytos vidutinės vertės (arba turto vertinimo akto) ir pardavimo kainos.

Skirtumas iki 12 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) bus apmokestinamas 15 % GPM tarifu.

Suma virš 12 VDU bus įskaičiuojama į bendras metines pajamas ir apmokestinama progresiniu tarifu:

• iki 36 VDU - 20 %;
• nuo 36 iki 60 VDU - 25 %;
• virš 60 VDU - 32 %.

Lengvatos mokesčiui nemokėti taikomos (nuo 2026 01 01), jei:

• Turtas išlaikytas 5 metus ir parduodamas po to;
• Turte registruota gyvenamoji vieta ilgiau nei 2 metus;
• Gyvenamoji vieta deklaruota trumpiau nei 2 metus, bet įsigyjamas kitas turtas, kuriame bus deklaruota gyvenamoji vieta.

Jei paveldėtas turtas itin brangus - verta parduoti iki 202612 VDU suma yra palyginti nedidelė, tad jei turtas brangus, progresinis apmokestinimas gali stipriai padidinti mokėtiną GPM.

Pavyzdžiui: paveldėtas žemės ūkio sklypas vertintas 200 000 eurų. Kai paveldėjote, po kelių metų savivaldybė pakeičia bendrąjį planą, sklypas įtraukiamas į miesto teritoriją, jo vertė pakyla iki 1 mln. eurų.

Jei parduotumėte iki 2026 m. ir skirtumas būtų apmokestinamas 20 % tarifu, mokesčiai būtų gerokai mažesni.

Jei parduotumėte po 2026-01-01 ir neatitiktumėte lengvatų, dalis pelno gali būti apmokestinta net 32 % tarifu.

Paveldėjus turtą iš trečiųjų asmenų, jis iš karto apmokestinamas paveldimo turto mokesčiu, o vertė dažniausiai nustatoma pagal Registrų centro vidutinę rinkos kainą. Tai reiškia, kad paveldėjimo metu mokestis gali būti nedidelis, tačiau parduodant tokį turtą po reformos - apmokestinamas skirtumas gali būti gerokai didesnis.

Jei neatitinkate lengvatų sąlygų ir planuojate parduoti netolimoje ateityje, verta tai padaryti iki 2026 m. sausio 1 d..

Mokesčių reforma 2025: nuo 2026 metų apleistas turtas bus daugiau apmokestinamas

Nuo 2026 m. savivaldybės galės taikyti didesnius nekilnojamojo turto mokesčio tarifus apleistam, neprižiūrimam ar avarinės būklės turtui. Tokiais atvejais NTM gali siekti net 1-5 % turto vertės per metus. Tai reikšmingai padidins išlaikymo kaštus tiems, kurie planuoja ilgai laikyti neprižiūrėtą NT.

Kada reikia mokėti paveldimo turto mokestį?

Įmonės „NT pardavimų sprendimai“ įkūrėja ir brokerė Asta Samulionytė įvardijo, kad turtas gali būti paveldimas iš pirmos ar antros eilės giminaičių ir visiškai svetimo žmogaus. Jos aiškinimu, jei turtas yra paveldimas iš pirmos eilės giminaičių (tėvų, brolių, seserų, vaikų, senelių, įvaikių, įtėvių), priimant turtą jokie mokesčiai nėra taikomi. Žmogus tiesiog priima turtą ir gali juo laisvai disponuoti. Tas galioja ir tais atvejais, kai pavedimo turto apmokestinamoji vertė neviršija 3 tūkst. eurų.

Jei turtas paveldimas iš antros eilės giminių (pusbrolių, pusseserių, dėdžių, tetų ir pan.) arba svetimo žmogaus, t. y. ne giminaičio, taikomas paveldimo turto mokestis.

Paveldimo turto mokestis apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės (70 proc. viso turto vertės), taikant tokius tarifus:

• kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 5 proc.;
• kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 10 procentų.

Pašnekovės teigimu, sumokėjus mokestį ir įregistravus turtą kaip nuosavybę, galima juo laisvai disponuoti.

Paveldėjimas gali atnešti ir didelių nuostolių

Lietuvos antstolių rūmų revizijos komisijos pirmininkė Svetlana Kastanauskienė primena, kad paveldint turtą galima paveldėti ir velionio skolas, kurios yra ne asmeninė prievolė. Pavyzdžiui, paskolos, skolos už komunalines paslaugas, telefono sąskaitą. Taip pat, jeigu yra alimentų įsiskolinimas, turto paveldėtojai turi mokėti alimentus, bet tik paveldėto turto apimtyje.

Antstolės teigimu, nepaveldimos tik baudos (administracinės ar baudžiamosios bylos), kadangi tai - asmeninė bausmė.

tags: #placiaja #prasme #yra #mokestis #visam #finansiniam