Plungės dvaro sodyba, istoriniuose šaltiniuose minima nuo XVI amžiaus, yra vienas iš geriausiai išsilaikiusių dvarų kompleksų Lietuvoje. Nors Plungės dvaro valdytojai nuo XVI amžiaus nuolat keitėsi, ši valda iki XX amžiaus pradžios išliko svarbia aristokratų, talentingų kultūros ir meno žmonių rezidencija.
Plungės dvaro rūmai. Šaltinis: Vikipedija
Žemaitijos Versaliu vadinami dvaro rūmai apsupti parko, atskleidžiančio Lietuvos kraštovaizdžio grožį. Šis dvaras turtingas savo istorija.
Dvaro Rūmai ir Architektūra
Plungės dvaro sodyba užima 58,3 ha parko ploto, kuriame išlikę dešimt paminklinių statinių. Sodybos išplanavimo ašimi tapo neorenesansinio stiliaus rūmai su dviem oficinomis ir neogotikinio stiliaus žirgynas. Mykolo Oginskio rūmai - vienas gražiausių XIX a. Lietuvos architektūros paminklų.
Dvaro sodybos išplanavimo ašimi tapo neorenesansinio stiliaus rūmai išpildyti pagal vokiečio architekto Karlo Lorenco sumanymą. Centriniam pastatui pasirinktas tuomet madingas neorenesansinis stilius. Ypatingas išskirtinumas - rūmų stogą puošiančios antikinio stiliaus skulptūros. „Lietuvoje nėra daug rūmų, kuriuos puoštų Antikinės skulptūros. Oginskių dvaro stogą puošiančios skulptūros, tarsi šių rūmų karūna.
M. K. Oginskio rūmų ansamblį sudaro centrinis pastatas, dvi oficinos - pagalbiniai pastatai ir žirgynas, kuris konkuruoja su pašiais rūmais.
Pastatai ir Statiniai
Šiandien Plungės dvaro sodybos teritorijoje yra devyni pastatai: kairioji ir dešinioji oficinos, žirgynas, advokatų bei prižiūrėtojo namai, skalbykla, parko vartai, sargo namelis, laikrodinė - oranžerija. Dviejuose oficinose kadaise buvo įrengta dvaro kontora, kitoje - mokyklėlė. Žirgyne anksčiau buvo laikomi žirgai, jame gyveno žirgus prižiūrintys tarnai, buvo laikomos karietos.
Parko vartai - pseudorenesansinio stiliaus, pagrindiniai Oginskių parko vartai, pro kuriuos žirgų traukiamomis karietomis į dvarą įvažiuodavo pats kunigaikštis Mykolas Oginskis su žmona Marija. Šiandien šiuose vartuose įsikūręs Plungės turizmo informacijos centras. Šalia vartų stovi nedidelis sargo namelis.
Dvaro parke matome už rūmus senesnį pastatą - Laikrodinės oranžeriją, kurios mūro pamatų akmenyje yra išlikusi data - 1846 m., tai seniausias pastatas Plungėje. Tai yra miniatiūrinė Plazzo Vecchio rūmų, esančių Florencijoje, kopija. Plungės parke stovinti laikrodinė - romantizmo neogotikos stiliaus pilaitė, turinti 12 m aukščio bokštelį, kuriame yra laikrodis, matomas iš visų keturių pusių. Ši laikrodinė dar vadinama lietuviškuoju ,,tadžmahalu“, nes Plungės dvaro valdytojas, Nikolajus Zubovas, šią laikrodinę pastatė savo žmonai Aleksandrai po jos mirties.
Plungės dvaro estetiška išorė džiugina, tačiau dar labiau stebina dvaro vidus. Interjere, kaip ir eksterjere, gausu puošnių detalių. Įvairi lipdyba, kolekciniai baldai, įspūdingos krosnys, prašmatnios detalės, paauksuoti paveikslų rėmai - tai tik dalis rūmų vidaus interjerų detalių, kurios padeda įsivaizduoti, kaip kadaise gyveno viena garsiausių XIX a. Lietuvos bajorų ir didikų kunigaikščių giminė Oginskiai.
Centrinių rūmų vidus įrengtas 1882-1885 m. Jį dekoravo Kazimiero Sommerio stiuko dirbtuvių meistrai iš Varšuvos. Interjerui išskirtinumo suteikė lipdytos detalės, tapybos pano, puošnios krosnys, kolekciniai baldai. Ypatingas rūmų išskirtinumas - stogą puošiančios antikinio stiliaus skulptūros.
Plungės dvaro pastatai:
| Pastatas | Paskirtis |
|---|---|
| Centriniai rūmai | Rezidencija |
| Kairioji oficina | Svečių kambariai, našlaičių prieglauda, mokykla |
| Dešinioji oficina | Dvaro administracija |
| Žirgynas | Žirgų laikymas, tarnų gyvenamoji vieta |
| Laikrodinė-oranžerija | Romantizmo neogotikos stiliaus pilaitė |
| Parko vartai | Įvažiavimas į dvarą, turizmo informacijos centras |
| Sargo namelis | Sargo gyvenamoji vieta |
Kunigaikštis Mykolas Oginskis ir Dvaro Aukso Amžius
Dvaro aukso amžius prasidėjo, kai Plungę ir jos apylinkes 1873 m. įsigijo kunigaikštis Mykolas Oginskis (1849-1902). Kunigaikštis nutarė statytis naujus rūmus, tad senuosius nugriovė. Iš likusių statybai tinkamų medžiagų buvo suręstas didelis namas prie pagrindinių parko vartų, dabartinėje Dariaus ir Girėno gatvėje. Oginskių laikais čia veikė senelių prieglauda (vadinamasis ubagynas).
1879 m. Oginskiai pastatė didingus italų neorenesanso stiliaus rezidencinius rūmus, garsėjusius savo grožiu ir kultūrine veikla. Puošnų rūmų ansamblį, organiškai įsikomponavusį į seną natūralaus miško vietoje suformuotą ir dviem tvenkinių grandinėmis paįvairintą mišraus stiliaus parką, suprojektavo vokiečių kilmės architektas Karlas Lorenzas.
Kunigaikštis šiaurinėje parko dalyje pastatė dabartinius dvaro rūmus, kurių architektas - vokietis Karlas Lorencas. Rūmai iškilmingai pašventinti 1879 m. Nuo tada Plungės dvaras išgyveno tikrą aukso amžių.
Plungės dvaro kūrėjas ir puoselėtojas Mykolas Kleopas Oginskis (1765-1833) buvo vedęs du kartus. Pirmoji jo žmona buvo Izabelė Lasocka, antroji - Marija de Neri. Su pirmąja žmona jis turėjo du sūnus, su antrąja - 3 dukras ir vieną sūnų. 1802 m. Po 1815 m. įvykusio Tautų kongreso M. K. Oginskis prarado viltį, kad bus įmanoma atkurti Lietuvos valstybę. Neatsitiktinai Mykolas Oginskis išsaugojo žemaitukų veislę - aršių kovų už laisvę su kryžiuočiais simbolį. Prieš penkis tūkstančius metų, į Lietuvos teritoriją patekę kartu su baltų gentimis, ši veislė tapo mūsų pergalių ir stiprybės simboliu. XIX amžiuje žemaitukai atsidūrė ties išnykimo riba.
Po M Oginskio mirties 1902 m. rūmų kompleksą toliau prižiūrėjo jo žmona. 1903 m. ji įkūrė M. Oginskienės daraktorių mokyklą, 1905 m. įsteigė mokyklą dvaro tarnautojų vaikams, globojo senelių prieglaudą, ligoninę, išlaikė vaikų darželį.
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis Plungės Dvare
Beje, tęsdamas muzikines Oginskių giminės tradicijas, kunigaikštis 1873-1902 m. dvare buvo įsteigęs orkestro mokyklą, kurioje mokėsi dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
M. K. Čiurlionis - Jūra
„Šiuose rūmuose buvo apsilankęs bei grojęs Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Čia jis pradėjo groti fleita, giedoti bažnyčios chore. Vėliau, kaip labai gabus mokinys, gavo kunigaikščio 13 rublių stipendiją ir išvyko mokytis į Varšuvą.
1879-1902 m. dvare veikė M. Oginskio įsteigta orkestro mokykla. Joje 1889-1893 m. mokėsi būsimasis žymus lietuvių dailininkas bei kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911).
Ar žinojote, kad kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis gyveno Plungėje ketverius metus ir čia baigė Mykolo Oginskio dvaro orkestro mokyklą? Kokie gyvenimo keliai jį atvedė į Plungę, kas turėjo įtakos vienų ar kitų kūrinių gimimui, sužinosite atvykę į naująją Žemaičių dailės muziejaus edukaciją „Svečiuose pas M. K. Čiurlionį“.
M.K. Čiurlionis su žmona Sofija Kymantaitė-Čiurlioniene Plungėje, 1909 m. Šaltinis: Vikipedija
Žemaičių Dailės Muziejus
1994 m. rūmuose atidarytas ir iki šiol veikia Žemaičių dailės muziejus. Mykolo Oginskio rūmuose nuo 1994 metų veikiančiame Žemaičių dailės muziejuje kaupiamos ir eksponuojamos muziejinės vertybės, atspindinčios Žemaitijos regiono kultūrinę, istorinę įvairovę, saugomos ir puoselėjamos Mykolo Oginskio dvaro tradicijos.
Ekspozicijose siūloma susipažinti su XX-XXI a. Kas ketveri metai muziejuje rengiamos Pasaulio žemaičių dailės parodos. Kasmet vyksta tarptautiniai Mykolo Oginskio klasikinės muzikos festivaliai, tapę neatskiriama Žemaitijos muzikinės kultūros dalimi. Muziejaus sodyba - buvęs kunigaikščio Mykolo Mikalojaus Severino Marko Oginskio (1849-1902) dvaro ansamblis, kurio pastatai statyti 1873-1886 m.
tags: #plunges #dvaro #sodyba #ciurlionis