Plungės šiaurinėje dalyje esantis Plungės dvaro ansamblis - respublikinės reikšmės architektūros paminklas, turintis ir kraštovaizdinę vertę. Tai vienas iš ryškiausių, geriausiai išsilaikiusių XIX a. antros pusės dvarų ansamblių Lietuvoje. Apie tai, kaip atrodė Plungės dvaro ansamblio teritorija iki XIX a. vidurio, žinių išliko nedaug. Plungės dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1565 m.
Dvaro istorija iki Oginskių
Senieji dvaro rūmai stovėjo priešais dabartinius centrinius rūmus. Dviejų aukštų pastato pirmasis aukštas buvo mūrinis, antrasis - medinis. Rūmų priekį puošė keturios ąžuolinės kolonos. Žinoma, kad šiuose rūmuose, keliaudamas palei vakarinę imperijos sieną, yra lankęsis ir Rusijos caras Aleksandras I. 1807 m. Napoleonas ėmė ruoštis karui su Rusija, Aleksandras I apie tai žinojo. Todėl Rusijos caras nusprendė geriau susipažinti su vakarine imperijos siena, kurią pirmiausia galėjo pamėginti kirsti Napoleonas. Bekeliaudamas Aleksandras I su didele palyda atvyko į Plungę. Jis buvo iškilmingai sutiktas prie senųjų dvaro rūmų. Tradicinės duonos ir druskos carui buvo pasiūlyta medinėje dekoruotoje lėkštėje, kuri yra išlikusi ir saugoma Telšiuose.
Nors dvaro valdytojai nuo XVI a. nuolat keitėsi, tačiau ši valda iki pat XX a. pradžios figūravo kaip svarbi aristokratų, dvasininkų, talentingų kultūros ir meno žmonių rezidencija.
Aukso amžius: Kunigaikščiai Oginskiai
Dvaro aukso amžius prasidėjo, kai Plungę ir jos apylinkes 1873 m. įsigijo kunigaikštis Mykolas Oginskis (1849-1902). Kunigaikštis nutarė statytis naujus rūmus, tad senuosius nugriovė. Iš likusių statybai tinkamų medžiagų buvo suręstas didelis namas prie pagrindinių parko vartų, dabartinėje Dariaus ir Girėno gatvėje. Oginskių laikais čia veikė senelių prieglauda (vadinamasis ubagynas). Beje, tęsdamas muzikines Oginskių giminės tradicijas, kunigaikštis 1873-1902 m. dvare buvo įsteigęs orkestro mokyklą, kurioje mokėsi dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
Irenėjaus sūnus Mykolas Oginskis pagal architekto Karlo Lorentso projektą 1879 m. pastatė didingus italų neorenesanso stiliaus rezidencinius rūmus, garsėjusius savo grožiu ir kultūrine veikla. Kunigaikščio Mykolo Mikalojaus Severino Marko Oginskio (1849-1902) rūmų ir parko ansamblis laikomas vienu gražiausių XIX-XX a. sandūros rezidentinių dvarų kompleksų Lietuvoje.
Mykolas Oginskis
Puošnų rūmų ansamblį, organiškai įsikomponavusį į seną natūralaus miško vietoje suformuotą ir dviem tvenkinių grandinėmis paįvairintą mišraus stiliaus parką, suprojektavo vokiečių kilmės architektas Karlas Lorenzas. Architektūriniu ansamblio akcentu tapę rūmai su dviem oficinomis ir priešais rūmus stovintis neogotikos stiliaus žirgynas įkurti šiaurinėje aukščiausioje ir vaizdingiausioje parko dalyje. Vakarinėje oficinoje (ji kairėje pusėje) Oginskių laikais buvo svečių kambariai. Ten gyvenusios ir auklės vienuolės, kurios dirbo kunigaikščių išlaikomoje našlaičių prieglaudoje. 1883 m. atidaryta dviklasė lietuviška mokykla. Prie šio pastato, pievutėje buvusi didelė apšildoma oranžerija ir Oginskių šeimos koplytėlė.
Rytinė (stovinti dešinėje pusėje) oficina buvo skirta dvaro administracijai - čia dirbo buhalteris, kvapus skleidė virtuvė. Centrinių rūmų vidus įrengtas 1882-1885 m. Jį dekoravo Kazimiero Sommerio stiuko (apdailos, skulptūros medžiaga iš gipso, kalkių, klijų ir smėlio ar marmuro miltelių) dirbtuvių meistrai iš Varšuvos. Interjerui išskirtinumo suteikė lipdytos detalės, tapybos pano, puošnios krosnys, kolekciniai baldai. Ypatingas rūmų išskirtinumas - stogą puošiančios antikinio stiliaus skulptūros.
Po M Oginskio mirties 1902 m. rūmų kompleksą toliau prižiūrėjo jo žmona. 1903 m. ji įkūrė M. Oginskienės daraktorių mokyklą, 1905 m. įsteigė mokyklą dvaro tarnautojų vaikams, globojo senelių prieglaudą, ligoninę, išlaikė vaikų darželį.
Atvykę į Plungės dvaro sodybą, išvysite meistriškai suprojektuotus neorenesansinio stiliaus rūmus ir dvi oficinas, vieną gražiausių bei didžiausią žirgyną Lietuvoje, Florencijos stilių imituojančią vilą su oranžerija, taip pat skalbėjos, advokato bei du sargo namelius. Jūsų apsilankymą dvare akylai stebės monumentaliuose parko vartuose architekto Karlo Lorenzo įkurdinti Oginskių giminės senumą bei kilmę liudijantys viduramžių riteriai bei Žemaičių herbo simbolis - meškos, laikančios skydus su Oginskių herbu.
Dvaro sodybos pastatų ansamblį supa vaizdingas 58 ha ploto mišraus stiliaus parkas, kaip manoma, XVIII a. įkurtas šventojo miško-alko vietoje. Iki šiol čia tebeveši senų ąžuolų grupės, tebežaliuoja legendomis apipinti medžiai - Perkūno ąžuolas, Verkiančioji liepa, penkiakamienis uosis. Neatsiejama senojo parko peizažo dalis ir vinguriuojanti Babrungo upė bei dvi parko tvenkinių sistemos.
Žemaičių dailės muziejus
Nuo 1994 m. rūmuose veikia Žemaičių dailės muziejus, reprezentuojantis XX a. antrosios pusės - XXI a. pradžios žemaičių dailę, o taip pat dvaro bei Oginskių istoriją. 1994 m. rūmuose atidarytas ir iki šiol veikia Žemaičių dailės muziejus.
Žemaičių dailės muziejus - pirmasis ir kol kas vienintelis regiono dailės muziejus Lietuvoje. Didžiąją muziejaus fondų dalį sudaro menininkų dovanoti darbai, jų kolekcijos. Muziejaus pasididžiavimas jau yra ir biblioteka, kurioje saugomos vertingos knygos iš istoriko Zenono Ivinskio, kitų žemaičių knygų kolekcijų. Muziejuje nuolat rengiamos personalinės ir grupinės profesionaliojo meno parodos bei parodos, skirtos svarbioms valstybės, Plungės krašto iškilių žmonių sukaktims pažymėti.
Didingas ir nuostabus kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro ansamblis, jį supantis paslaptingas parkas yra ta ypatinga vieta, kur laikas išsaugojo ne tik materialųjį, bet ir dvasinį paveldą. XIX-XX a. pr.