Įsiskolinimas Už Įsigytą Turtą: Kas Tai Ir Kaip Jį Panaikinti?

Šiame straipsnyje aptariami teisiniai aspektai, susiję su įsiskolinimo už įsigytą turtą žymos panaikinimu Nekilnojamojo turto registre. Nagrinėjama teismų praktika ir įstatyminė bazė, leidžianti akcininkams atgauti nuosavybės teises į turtą po įmonės likvidavimo.

Kada Reikalingas Įsiskolinimo Už Turtą Žymos Panaikinimas?

Civilinė byla Nr. e2-6002-1221/2025 iliustruoja procesą, kai pareiškėjas kreipiasi į teismą prašydamas panaikinti įrašą - žymą „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“ VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre įregistruotam skolininkų turtui.

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. birželio 9 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. K. ir I. K. patikslintą ieškinį dėl turto pripažinimo akcininko nuosavybe, atsakovas - tretieji asmenys -, A. G., - Teismas n u s t a t ė.

Šioje byloje ieškovai prašė pripažinti jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir pastatą - grūdų sandėlį, bei panaikinti apribojimus - žymas dėl įsiskolinimo už būstą. Atsakovas VĮ - nurodė, kad neprieštaraus ieškinio patenkinimui, jei teismas įsitikins, kad yra pagrindas tai padaryti. Trečiasis asmuo A. G. patvirtino, kad yra visos faktinės aplinkybės patvirtinančios sąlygas panaikinti Žemės sklypo, esančio adresu -, kurio unikalus Nr. - apribojimą (Žymą) - įsiskolinimas už būstą.

Ieškovai nurodė, kad V. K. buvo vienintelis UAB - akcininkas, o akcijos buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė su I. K. Bendrovė buvo išregistruota, o jos vardu liko įregistruotas nekilnojamasis turtas. Ieškovai teigė, kad už įsigytą turtą yra atsiskaitę, tačiau nežino, kodėl registruose nebuvo panaikintos įsiskolinimo žymos.

Teismas konstatavo, kad ieškinys tenkinamas, remiantis Civilinio kodekso (CK) 2.70 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią Juridinių asmenų registro tvarkytojas turi teisę inicijuoti juridinio asmens likvidavimą, kai juridinis asmuo nepateikė CK2.66 straipsnio 4 dalyje nustatytų dokumentų per dvylika mėnesių nuo Civiliniame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų šių dokumentų pateikimo juridinių asmenų registrui terminų pabaigos.

Juridinio Asmens Likvidavimas Ir Turto Padalijimas

Iš byloje esančio VĮ „-“ Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija nustatyta, kad VĮ „-“ inicijavo UAB - likvidavimą pagal CK 2.70 straipsnį. Paskutinį kartą finansinės atskaitomybės dokumentai už 2010 m. buvo pateikti 2016 m. gegužės 13 d. VĮ „-“ 2024 m. sausio 8 d. priėmė sprendimą inicijuoti UAB - likvidavimą, o 2024 m. sausio 13 d. priėmė sprendimą likviduoti juridinį asmenį. 2024 m. sausio 14 d. UAB - išregistruota iš VĮ „-“ Juridinių asmenų registro. Ieškovas šių aplinkybių neginčija ir sutinka, kad bendrovė eilę metų neteikė metinių finansinių ataskaitų rinkinių, todėl buvo inicijuota ir įvykdyta UAB - likvidavimo procedūra. Iš pirmiau aptarto - išplėstinio išrašo taip pat nustatyta, bendrovė įregistruota nuo 2010 m. balandžio 21 d. ieškovas V. K. nuo pat bendrovės UAB - įsteigimo buvo vienintelis šios įmonės akcininkas. Metinių finansinių ataskaitų rinkiniai VĮ „-“ neteikti daugiau kaip dešimt metų.

Iš 2024 m. sausio 29 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo apie asmens turtą, pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB - priklausė nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, esantis adresu -., kurio unikalus Nr. -, pastatas - grūdų sandėlis, esantis adresu -, kurio unikalus Nr. -, žemės sklypas, esantis adresu -, kurio unikalus Nr. -. Bendrovė kreditorių neturėjo. Byloje nėra jokių duomenų apie galimus bendrovės kreditorius. Atsakovas VĮ - atsiliepime nurodė, kad VĮ - neprieštaraus ieškinio patenkinimui, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas tenkinti pareiškimą, taigi byloje ginčo dėl šių reikalavimų tenkinimo nėra.

Teisinis Reglamentavimas Ir Teismų Praktika

LR akcinių bendrovių įstatymo (LR ABĮ) 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrovė gali būti likviduojama Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais. Juridinio asmens likvidavimo pagrindai įtvirtinti CK 2.106 straipsnyje. Įprastai juridinių asmenų dalyviai, kreditorių susirinkimas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti juridinį asmenį, privalo paskirti likvidatorių (CK 2.108 straipsnio 1 dalis), kuriam pereina juridinio asmens valdymo organo teisės ir pareigos bei juridinio asmens dalyvių kompetencija dėl sandorių sudarymo (CK 2.110 straipsnio 1, 2 dalys). Likviduojant juridinį asmenį CK 2.113 straipsnyje nustatyta tvarka tenkinami juridinio asmens kreditorių reikalavimai.

LR ABĮ 73 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad likviduojama bendrovė pirmiausia turi atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, laikantis CK nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. Atsiskaičius su likviduojamos bendrovės kreditoriais, išmokami sukaupti dividendai privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkams. Likęs likviduojamos bendrovės turtas padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliajai vertei. Analogiškai dalijamas ir vėliau išaiškėjęs bendrovės turtas. Jeigu dėl bendrovės skolų mokėjimo kyla teisminių ginčų, bendrovės turtas negali būti dalijamas akcininkams tol, kol teismas neišspręs šių ginčų ir nebus atsiskaityta su kreditoriais (LR ABĮ 73 straipsnio 15 dalis).

Nagrinėjamu atveju UAB - buvo likviduota supaprastinta tvarka, - tvarkytojo iniciatyva. LR ABĮ 73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sprendimą likviduoti bendrovę priima - tvarkytojas, bendrovė likviduojama taikant CK nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens likvidavimą - tvarkytojo iniciatyva. Tokio likvidavimo procedūra reglamentuota CK 2.70 straipsnyje. Pažymėtina, kad pagrindinis likvidavimo supaprastinta tvarka skirtumas nuo kitų CK 2.106 straipsnyje įtvirtintų juridinio asmens likvidavimo pagrindų yra tas, kad, likviduojant juridinį asmenį - tvarkytojo iniciatyva, likvidatorius neskiriamas. - tvarkytojo iniciatyva likviduojamo juridinio asmens valdymo organai netenka įgaliojimų nuo sprendimo likviduoti juridinį asmenį priėmimo. Šiuo atveju - tvarkytojas atlieka CK 2.70 straipsnyje ir juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytus veiksmus, reikalingus juridiniam asmeniui, likviduojamam - tvarkytojo iniciatyva, išregistruoti (CK 2.70 straipsnio 8 dalis). Likvidavus juridinį asmenį registro tvarkytojo iniciatyva nėra paskirstomas juridinio asmens turtas.

Klausimas, kam atitenka po juridinio asmens likvidavimo - tvarkytojo iniciatyva ir išregistravimo supaprastinta tvarka, likęs registruotas turtas, nėra atskirai reglamentuotas. Įstatymas taip pat nenumato, kad tokiu atveju nuosavybės teisė į juridinio asmens turtą savaime pereina juridinio asmens dalyviams.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiu, kaip nagrinėjamos bylos, atveju, kai įstatymas nenustato juridinio asmens turto perėjimo juridinio asmens dalyviams po juridinio asmens likvidavimo registro tvarkytojo iniciatyva, nuosavybės teisė į tokį turtą teisme turi būti nustatoma ieškinio teisenos tvarka. Likvidavus juridinį asmenį registro tvarkytojo iniciatyva likusio turto teisinis režimas nėra akivaizdus, kadangi į po išregistravimo likusį turtą gali būti pareikšti skirtingi reikalavimai - tiek kreditorių, tiek dalyvių daugeto, kai juridinis asmuo turi daugiau nei vieną dalyvį. Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad negalima vienareikšmiškai teigti, jog toks turtas negali būti įstatymų nustatyta tvarka pripažintas bešeimininkiu bei perduotas valstybės ar savivaldybės nuosavybėn (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-1120/2024).

2020 m. birželio 22 d. buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka laikinojo įstatymo projektas. Aptariamo projekto 7 straipsnyje buvo nustatyta, kad likviduoto ir išregistruoto juridinio asmens turtą kaip bešeimininkį perima valstybė. Tačiau Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2020 m. rugsėjo 23 d. pateikė išvadą Nr. 102-P-33 „Dėl preliminaraus įvertinimo ar Lietuvos Respublikos juridinių asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka laikinojo įstatymo projektas XIIIP-4014 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad „<...> ta apimtimi, kuria juridinių asmenų nuosavybės teisė besąlygiškai būtų paneigta vien remiantis aplinkybe, kad juridinis asmuo nevykdo veiklos, teikiama įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalis galimai neatitinka Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų <...>“. Aptariamas teisės aktas iki šiol nepriimtas, be to, jo nuostatos, reglamentuojančios juridinio asmens turto perleidimą valstybei, galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (žr. Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1271-921/2022).

CK 1.8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). LR ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad akcininkai turi teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant kam po juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka atitenka turtas, pagal įstatymo analogiją, būtina vadovautis LR ABĮ 15 straipsnio 1 dalimi (žr. pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1271-921/2022 ir kt.).

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, šiuo konkrečiu klausimu suformuotą teismų praktiką, į tai, kad ieškovas buvo vienintelis UAB - akcininkas, byloje nenustatyta, kad UAB - būtų turėjusi kreditorių, kurie galėtų pareikšti reikalavimą, atsakovui ir tretiesiems asmenims sutinkant su pareikštais reikalavimais, ieškinį tenkino.

Nekilnojamojo Turto Registravimo Dokumentai

Nekilnojamojo turto registravimas yra svarbus procesas, užtikrinantis nuosavybės teisių apsaugą ir leidžiantis saugiai vykdyti sandorius. Pirmą kartą parduodant nekilnojamąjį turtą, savininkui gali iškilti daugybė klausimų. Neturint patirties ir reikiamos informacijos pardavimo procesas gali užsitęsti ir sugaišti nemažai laiko. Dažniausiai kliūtys kyla dėl netvarkingų nekilnojamojo turto dokumentų.

Pagrindiniai Dokumentai Nekilnojamojo Turto Pardavimui

Tai yra pagrindiniai dokumentai, reikalingi norint parduoti nekilnojamąjį turtą:

• Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas.
• Nuosavybės teises į turtą įrodantis dokumentas.
• Nekilnojamojo daikto kadastrinė matavimų byla.

Nekilnojamojo Turto Registro Išrašas

Pirmasis reikalingas dokumentas yra nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas. Jį galima gauti internetu, prisijungus prie Registrų centro savitarnos. Šiame išraše pateikiama informacija apie objektą, nuosavybės teisę, taip pat pažymėti galimi apribojimai. Ties 7 punktu „juridiniai faktai“ pažymima jeigu butas yra įkeistas, suvaržyta disponavimo teisė, areštuotas ar kita.

Nuosavybės Teises Įrodantis Dokumentas

Sekantis žingsnis yra nuosavybės teises į turtą įrodantis dokumentas. Kokio dokumento reikės, galima matyti Registrų centro išrašo 4 punkto dalyje „įregistravimo pagrindas“.

Kadastrinė Matavimų Byla

Kitas reikalingas dokumentas yra nekilnojamojo daikto kadastrinė matavimų byla. Ji perduodama keičiantis savininkams. Tačiau jei jos neturite, galite kreiptis į Registrų centrą ir gauti dublikatą. Jeigu patalpose buvo daryti išplanavimo pakeitimai, tokie kaip sienų griovimas ar pastatymas, bus reikalinga nauja kadastrinė byla ir galbūt projektas.

Dokumentų Peržiūra Prieš Pardavimą

Rekomenduojama įvertinti, ar visi būtini dokumentai yra tvarkingi, vos paskelbus apie būsto pardavimą. Nors dalį reikalingų pažymų paruošti galima tik artėjant sandoriui notarų biure, tam tikri dokumentai gali būti sutvarkyti ir iš anksto.

Būsto Nuosavybės Dokumentai

Kiekvienam sandoriui įgyvendinti reikalingi būsto nuosavybės dokumentai. Tai objekto pirkimo-pardavimo sutartis, paveldėjimo teisės liudijimas, privatizavimo, dovanojimo ar kita sutartis, pagrindžianti būsto įgyjimo būdą.

Nekilnojamojo Turto Registro Pažyma

Pardavimo metu bus reikalinga nekilnojamojo turto registro pažyma. Ją Registrų centre galima užsisakyti artėjant sandoriui, tačiau svarbu įsitikinti, jog joje nebūtų pardavimą apribojančių žymų. Kitaip tariant, būstas negali būti įkeistas ar apribotas skolomis. Jei vis tik Registrų centro pažymoje pažymėti tam tikri kliuviniai, jų sprendimo būdus reikėtų numatyti iš karto.

Inventorizacijos Byla

Būsto pardavimui būtina ir inventorizacijos byla. Tai schema, kuria patvirtinamas baigtinis būsto - buto, namo, patalpų - planas. Kadastrinių matavimų byla įgijama baigus būsto statybos darbus. Jei vėliau atliekamas kapitalinis būsto remontas, kurio metu pakeičiamas būsto išplanavimas, inventorizacija turi būti atliekama iš naujo. Byla, kuri pateikiama pirkėjams notarinio sandorio metu, turi atvaizduoti esamą nekilnojamojo turto objekto išplanavimą.

Asmens Tapatybės Dokumentai

Pradėjus būsto pardavimo procesą svarbu atkreipti dėmesį ir į asmens tapatybės dokumentų galiojimo laiką. Galiojantys, pardavėjų tapatybę įrodantys dokumentai - pasas arba tapatybės kortelė - yra privalomi kiekvieno notarinio sandorio metu.

Dokumentai Sandoriui Notarų Biure

Sulaukus galutinio pasiūlymo ir pasirašius preliminariąją būsto pirkimo-pardavimo sutartį, pradedamas dokumentų notariniam sandoriui rengimas. Paruošus aukščiau minėtuosius, reikalinga surinkti pažymas, liudijančias, jog su būstu nesiejamos komunalinių ir namo priežiūros paslaugų skolos.

Pažymos Apie Skolas

Reikalinga atsiskaitymo už komunalines paslaugas bei bendrijos pažyma, jei namą, kuriame parduodamas būstas, administruoja būtent ji.

Energinio Naudingumo Sertifikatas

Kiekvieno būsto pardavimo atveju, notariniam sandoriui reikalingas pastato energinio naudingumo sertifikatas. Pastarąjį galima užsisakyti notarų biure arba tiesiogiai iš įgaliotų sertifikavimo specialistų. Taip pat notariniam sandoriui reikalingas nekilnojamojo turto registro išrašas bei pažyma, liudijanti apie pardavimą. Šiuos dokumentus, kaip ir energinio naudingumo sertifikatą, galima užsisakyti notarų biure.

Kiekvienas Sandoris - Unikalus

Nepaisant įprastų procedūrų, kiekvieno pardavimo atveju, galutinis reikalingų dokumentų sąrašas yra unikalus. Jei parduodamas būstas įgytas santuokoje, tuomet sandorio metu bus reikalingas ir sutuoktinio dalyvavimas, arba jo pasirašytas įgaliojimas. Jei parduodamame objekte yra registruoti nepilnamečiai, tuomet pardavimui reikės ir teismo leidimo. Esant bendrasavininkų - bus reikalingas jų raštiškas sutikimas parduoti. Dar sudėtingesnis yra areštuoto būsto pardavimas. Tokie atvejai įprastai sprendžiami individualiai. Kiekvieno pardavimo metu, dėl tikslaus dokumentų sąrašo patartina konsultuotis su nekilnojamojo turto brokeriu arba notaru. Siekiant sklandaus ir sėkmingo būsto pardavimo proceso, kiek įmanoma daugiau su dokumentais susijusių darbų turėtų būti nuveikti dar būsto pardavimo pradžioje.

NT Vertinimas Ir Preliminarioji Sutartis

NT paieška gali pasirūpinti pats pirkėjas, bet rekomenduotina tai pavesti šios srities specialistui - NT brokeriui, kuris atsižvelgdamas į pirkėjo poreikius suras ir pasiūlys geriausią variantą už priimtiniausią kainą. Suradus patinkantį NT ir apsisprendus dėl jo pirkimo rekomenduojamas NT vertinimas, kuris turėtų būti atliekamas prieš pasirašant preliminariąją sutartį. Kiekvienas bankas turi jiems priimtinų vertintojų sąrašą, kurie NT vertinimo ataskaitą paprastai pateikia per 1-5 dienas.

Preliminarioji sutartis turi būti rašytinės formos. Pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis pasirašoma pas notarą, kuomet nekilnojamojo turto pardavėjas turi visas reikalingas pažymas, leidimus ir kt. dokumentus sandoriui sudaryti, o pirkėjui yra išduotas banko garantinis raštas dėl paskolos suteikimo arba jau yra pasirašyta kredito sutartis.

Pirkimo-Pardavimo Sutarties Tvirtinimas Pas Notarą

Pirkimo-pardavimo sutarties tvirtinimo pas notarą kaina 0,45-0,5 proc. nuo sandorio sumos (pirkimo-padavimo kainos sutartyje), papildomai už sutarties projektą, duomenų sandoriui užsakymą ir patikras registruose. Registruojant nuosavybės teisę į įsigytą NT pasirenkate terminą, per kurį pageidaujate, kad turtas būtų įregistruotas (galimi terminai - 1, 3, 5 arba 10 darbo dienų). Įregistravus nuosavybės teisę į įsigytą turtą, Jums bus išduotas nuosavybės teisę patvirtinantis registro išrašas.

Mokesčio už nuosavybės teisių įregistravimą ir pažymėjimo išdavimą dydis priklausys nuo registruojamo turto rūšies, vidutinės NT rinkos vertės ir Jūsų pasirinkto termino.

Papildomi Atvejai

• Gauti teismo leidimą įkeisti perkamą būstą, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai ir būstas yra laikomas šeimos turtu.
• Jeigu Jūsų šeima su nepilnamečiais vaikais gyvena ne bankui įkeičiamame būste, o kitame.

Nekilnojamojo turto pardavėjui gavus pinigus iš banko, jis turi nuvykti į notarų biurą ir patvirtinti apie tinkamą pirkėjo atsiskaitymą pagal sutartį. Pardavėjas turi kreiptis į notarą, kuris patvirtino pirkimo - pardavimo sutartį. Notaras patvirtins visišką Jūsų įsipareigojimų įvykdymą pardavėjui ir išduos liudijimą. Šį liudijimą turite pateikti VĮ Registrų centrui, o liudijimo kopiją banko vadybininkui.

Mokesčiai Už Nuosavybės Teisių Įregistravimą

Šioje lentelėje pateikiama informacija apie mokesčius už nuosavybės teisių įregistravimą:

Nuomos Sutarties Įregistravimas

Nuomos sutarties įregistravimas Registrų centre gali būti naudingas tiek nuomotojui, tiek nuomininkui. Prašymą dėl nuomos sutarties įregistravimo galima pateikti nuvykus į Registrų centrą arba internetu, pasirašius saugiu elektroniniu parašu. Nuomos sutarties įregistravimas registrų centre nėra privalomas. Jūs patys nusprendžiate, ar norite įregistruoti ar ne.

Svarbu: Šiame straipsnyje pateikta informacija yra bendrojo pobūdžio ir gali skirtis priklausomai nuo konkrečios situacijos.

Apibendrinant, įsiskolinimo už įsigytą turtą žymos panaikinimas Nekilnojamojo turto registre yra įmanomas, jei laikomasi teisinių procedūrų ir pateikiami įrodymai, patvirtinantys atsiskaitymą už turtą. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir teismų praktiką, gali priimti sprendimą dėl žymos panaikinimo ir turto pripažinimo akcininko nuosavybe.

Ši informacija yra bendro pobūdžio ir neturėtų būti vertinama kaip teisinė konsultacija.

tags: #isiskolinimas #uz #isigyta #turta