Ignalinos Rajono Savivaldybės Investicijos į Saulės Energetiką ir Povilo Trapiko Indėlis

Ignalinos rajono savivaldybė siekia plėsti saulės elektrinių tinklą, kad kuo daugiau savivaldybės įstaigų ir įmonių galėtų sumažinti elektros energijos išlaidas bei tapti mažiau priklausomos nuo kintančių elektros kainų. Ieškoma geriausių priemonių šiam tikslui pasiekti ir palankiausių finansavimo galimybių.

Ignalinos rajono žemėlapis

Savivaldybės Strategija ir Povilo Trapiko Dalyvavimas

Liepos 8 dieną savivaldybėje lankėsi Lietuvos Respublikos energetikos ministro patarėjas Alvydas Sakavičius, ministerijos, ESO, Nacionalinio plėtros banko bei Inovacijų ir ilgalaikio tvarumo ekonomikos skatinimo agentūros ILTĖS atstovai. Svečiai susitiko su savivaldybės vadovais, Finansų valdymo ir apskaitos, Investicijų ir strateginio planavimo, Komunalinio ūkio ir turto valdymo skyrių vedėjais. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vyresnysis specialistas Povilas Trapikas pristatė elektros suvartojimo ir sutaupymo duomenis bei elektrinių poreikį.

Saulės Elektrinių Efektyvumas Ignalinos Rajone

Ant įstaigų stogų įrengtos 7 saulės fotovoltinės elektrinės, kurių bendra galia yra 484 kW. 2024 metais buvo pagaminta 421740 kWh elektros energijos už 86348 Eur (pagal vidutinę elektros kainą 0,20 Eur/kW). Bendras Ignalinos rajono savivaldybės administracijos ir seniūnijų elektros suvartojimas - 379 280 kWh. Per 2024 m. išlaidos už elektros energiją sudarė 117 677,63 Eur. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos (dviejų pastatų) išlaidos prieš saulės elektrinės įrengimą buvo 31 000 Eur, 2024 m. - 10 600 Eur. Taigi, išlaidos sumažėjo 66 proc.

Saulės elektrinės schema

Elektros Energijos Sutaupymo Duomenys

Šie duomenys rodo, kad saulės elektrinės Ignalinos rajone yra efektyvus būdas mažinti energijos sąnaudas.

Planai ir Perspektyvos

Aptartos ir kitų įstaigų galimybės bei poreikiai. Akcentuota, kad įsirengus reikiamas saulės elektrines būtų galima sutaupyti nuo 300 iki 400 tūkst. Eur. Pasak savivaldybės mero Laimučio Ragaišio, pagrindinis siekis - rasti veiksmingiausius būdus, kaip skatinti įstaigų ir įmonių įsitraukimą į saulės energijos gamybą bei vartojimą. Ypač tai aktualu daug elektros energijos suvartojantiems, kaip pvz., Lietuvos Žiemos sporto centras, Ignalinos butų ūkis (vandenviečių veikla), seniūnijos ir jų apšvietimo tinklas.

Energetikos ministro patarėjas Alvydas Sakavičius akcentavo, kad valstybės tikslas - užtikrinti, jog atsinaujinanti energija būtų prieinama visoms savivaldybėms. Jo teigimu, Ignalina jau dabar rodo teigiamą pavyzdį, bet galimybės toli gražu neišsemtos.

Artimiausiu metu Ignalinos rajono savivaldybė planuoja parengti verslo planą, kuriame bus numatytos konkrečios priemonės, kaip skatinti saulės elektrinių diegimą, padėti įstaigoms bei įmonėms gauti finansavimą, ir užtikrinti efektyvų projektų įgyvendinimą.

Bendradarbiavimas su Visaginu ir Zarasais

Liepos 12 dieną Visagino savivaldybėje apsilankę Visagino, Ignalinos ir Zarasų r. atstovai aptarė bendradarbiavimo galimybes. Susitikime dalyvavo Ignalinos r. savivaldybės administracijos direktorius Vidas Kreivėnas, Ignalinos r. savivaldybės administracijos Investicijų, planavimo ir turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Povilas Trapikas ir kiti savivaldybių atstovai.

„Funkcinė zonos strategija apibrėš aiškią kryptį ir konkrečius veiksmus siekiant užtikrinti visų trijų savivaldybių socialinę-ekonominę plėtrą. Mes turime stiprinti viešąsias paslaugas, užtikrinti verslo plėtrą, tapti patrauklūs užsienio investuotojams, mažinti skurdą, kurti darbo vietas, būti įdomūs naujiems gyventojams, įveiklinti savo potencialą. Kartu su Ignalinos ir Zarasų rajonų savivaldybėmis esame glaudžiai susiję tarpusavio funkciniais ryšiais, turime bendras problemas ir dabar - bendrą viziją, padėsiančią gauti lėšas dideliems savivaldybių tikslams. Susitikimo metu aptartos ne tik miestų, bet ir rajonų gyventojams aktualios problemos.

1941 m. Birželio Sukilimas

Šiandien suėjo 70 metų nuo Didžiojo Lietuvių Tautos sukilimo - žymiausio 20 amžiaus vidurio Lietuvos Valstybės įvykio, kurį mes turime amžinai prisiminti ir, kai tik reikės, jį pakartoti. Tai buvo antrasis Lietuvos Valstybės Nepriklausomybės atstatymas 20 amžiuje. Tai, kad nepriklausomybė gyvavo tik kelias dienas, yra ne sukilėlių kaltė, o tarptautinės geopolitinės padėties pasekmė.

Pirmasis (1918 m. vasario 16 d.) ir trečiasis (1990 m. kovo 11 d.) Nepriklausomybės atstatymai galėjo baigtis lygiai taip pat, kaip ir antrasis (1941 m. birželio 23 d.), jei tarptautinė padėtis būtų rutuliojusiusi kiek kitaip. Bet esmė yra tame, kad Lietuvių Tauta 1941 BIRŽELIO 23 DIENĄ sukilo ir Nepriklausomybė, nors ir trumpam, buvo sugrąžinta.

Be to šio sukilimo metu (skirtingai nei 1990 m.) buvo išnaikinta didžioji dalis Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės priešų bei išdavikų, nuėjusių tarnauti bolševikams, kada jie užgrobė Lietuvą, todėl partizaninio karo metu Lietuvių partizanai išsilaikė net iki 1969 m. Deja, 1990-1993 m. mes neišvalėme Lietuvą nuo sovietmečiu prisidauginusių "raudonskūrių šiukšlių" ir tiesiog vagių - ir dabar jau 20 metų "srebiame" šios fatališkos klaidos pasekmes.

Todėl kada dabar - jau ketvirtąjį kartą per 100 metų - susigrąžinsime vėl prarastą Nepriklausomybę, už alų ir skalbimo miltelius parduotą Jievrosojuzo komisarams ir vietiniams oligarchams, privalome labai gerai prisiminti 1941 m. Didžiojo Lietuvių Tautos sukilimo pamokas ir patirtį.

Sukilimo Priežastys ir Tikslai

Nors nuo 1941 metų birželio sukilimo praėjo jau 67-eri metai, jo reikšmė valstybės istorijai dar nėra tinkamai teisiškai įvertinta. Tada prieš agresorių, jo nusikaltimų tautai ir žmogiškumui paskatinta, sukilo visa tauta: kariai, moksleiviai, studentai, mokytojai, šauliai ir visi dori žmonės, kuriems laisvė buvo didžiausia vertybė. Sukilimas vyko visoje Lietuvoje, netgi atokiausiuose jos kampeliuose. Tą šiandien liudija po visą kraštą išsibarstę sukilėlių kapų kauburėliai. Iš visų SSRS pavergtų tautų tada sukilo tik Lietuva!

Apie sukilimo faktą, nepaprastai nemalonų Kremliaus valdovams, karo prieš Sovietų Sąjungą pirmąją dieną apsižioplinęs per Maskvos radiją visam pasauliui pranešė pats SSRS užsienio reikalų ministras M.Molotovas, kuris savo kreipimesi į SSRS piliečius paskutiniaisiais žodžiais iškoneveikė sukilėlius ir mūsų tautą. Sukilti galėjo tik pavergta tauta!

Sukilimo ideologas, buvęs Lietuvos pasiuntinys Vokietijoje Kazys Škirpa savo kapitaliniame veikale „Sukilimas“ (Vašingtonas, 1973 m.) svarbiausiais sukilimo uždaviniais laikė:

• Nuplauti gėdą už 1940 m. birželio 15 d. sugniuždymą be pasipriešinimo šūvio.
• Iš naujo su ginklu rankose parodyti ir Lietuvos draugams, ir jos priešams lietuvių tautos valią siekti laisvės ir teisės į valstybinę nepriklausomybę.
• Visiems laikams atskleisti Maskvos melą apie Lietuvos tariamą savanorišką įsijungimą 1940 metais į Sovietų Sąjungą.

Sukilimo nepaprastą svarbą tautos ir valstybės istorijai pabrėžia tas faktas, kad per kelias sukilimo dienas kovose su pavergėjais žuvo apytikriai tiek sukilėlių, kiek žuvo savanorių per 1919-1923 metų laisvės kovas!

Nepriklausomybės Atkūrimas

Tautos istorijoje būta daug sukilimų, tačiau Birželio sukilimas buvo pirmasis nepaprastai brangia kaina laimėtas sukilimas, pasiekęs užsibrėžtą tikslą - birželio 23 dieną 9 val. 28 min. per Kauno radiofoną vienas iš sukilimo organizatorių L.Prapuolenis paskelbė tautai ir pasauliui: „Susidariusi laikinoji vėl atgimstančios Lietuvos vyriausybė šiuo skelbia atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę. Prieš viso pasaulio tyrąją sąžinę jaunoji Lietuvos valstybė entuziastingai pasižada prisidėti prie Europos organizavimo naujais pagrindais. Žiauraus bolševikų teroro iškankinta lietuvių tauta ryžtasi kurti savo ateitį tautinės vienybės ir socialinio teisingumo pagrindais“.

Nepriklausomybės deklaracija kelis kartus buvo pakartota lietuvių, vokiečių ir prancūzų kalbomis, buvo paskelbta Laikinosios vyriausybės sudėtis ir sugrotas Lietuvos himnas. Teisus prof. E.Gudavičius, sakydamas: „Galima skaičiuoti, kiek dienų ar savaičių gyvavo Lietuvos valstybingumas 1941 metų vasarą, bet niekas nepaneigs, kad jis gyvavo. Galima kartoti, kad Lietuva kapituliavo 1940 metais, bet niekas nepaneigs, kad ji sėkmingai sukilo 1941-ųjų birželį. Visa tai birželio 23-iąją iškelia į vieną gretą su Vasario 16-ąja ir Kovo 11-ąja“.

Laikinosios Lietuvos vyriausybės vadovas kalbėjo: „(...) raudonosios Lietuvos istorija baigta ir jos puslapį užverčiame. Užverčiame kaip klaikų košmarišką sapną, nes tie vieneri metai ir aštuonios dienos suspėjo sugriauti ar apgriauti tai, kas geriausia mūsų darbo žmonių buvo sukurta per dvidešimt metų (...)“.

Sukilimo Dvasia ir Pasekmės

Doroje tautos dalyje Birželio sukilimo dvasia išliko gyva per visas okupacijas. Toji dvasia pakėlė tautą į herojinį partizaninį karą, per visą bolševikmetį skatino įvairiausias neginkluoto pasipriešinimo formas, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidiniais ir Romo Kalantos gyvuoju ugnies fakelu informavo sotųjį ir viskam abejingą Vakarų pasaulį apie okupantų vykdomą tautos genocidą, toji dvasia subūrė tautą į galingą Sąjūdį, atvedusį ją į antrąjį tautinį atgimimą, apvainikuotą 1990 m. kovo 11 d. Nepriklausomybės atkūrimo Aktu, Nepriklausomybės, už kurią žuvo daugybė Birželio sukilimo idealistų.

Pasirengimas Sukilimui

Bolševikų okupuotoje Lietuvoje nuo pat okupacijos pradžios stichiškai ir masiškai kūrėsi pogrindinės organizacijos kovai su okupantais išeivijoje - įvairios Lietuvos gelbėjimo organizacijos. 1940 m. rugpjūčio 10 d. JAV susikūrė Amerikos lietuvių taryba, suvienijusi daug išeivijos organizacijų. Romoje įvykusioje diplomatų konferencijoje buvo sudarytas Lietuvos tautinis komitetas. Lapkričio 17 dieną K.Škirpa Berlyne suorganizavo Lietuvos aktyvistų frontą (LAF).LAF’o steigiamojo susirinkimo protokolą pasirašė 28 įvairių politinių pažiūrų asmenys, kurie vieningai nutarė kovoti už Lietuvos išlaisvinimą. LAF’o pirmininku buvo išrinktas K.Škirpa. LAF’as tuoj pat užmezgė ryšius su pogrindžio organizacijomis Lietuvoje, kur pradėjo organizuotis LAF’o grupės. Prasidėjo intensyvus rengimasis sukilimui.

1940 metų gruodį Kaune susiorganizavo LAF’o padalinys, pasivadinęs organizaciniu štabu. Jo nariais buvo Pilypas Žukauskas, Juozas Milvydas, Bronius Stasiukaitis, Romas Šatas, Jurgis Valiulis, Jucevičius, Antanas Naudžiūnas, Vytautas Stonis, Jonas Pajaujis, Vilius Vileišis, Adolfas Damušis ir Leonas Prapuolenis. LAF’o štabo pogrindžio grupės steigėsi Kauno gamyklose ir įstaigose, štabo nariai palaikė ryšius su provincijoje įsikūrusiomis pogrindžio grupėmis.

LAF’o Vilniaus štabą, pasivadinusį kariniu politiniu štabu, organizavo buvę Lietuvos kariuomenės karininkai, tarnavę raudonosios armijos 29-ajame teritoriniame šaulių korpuse. 1941 metų vasarį advokato Alekso Kamantausko bute Vilniuje buvo įkurtas LAF’o štabas. Jo vadovu tapo mjr. Vytautas Bulvičius, pavaduotoju - kpt. Juozas Kilius. Buvo sutarta, kad sukilimui vadovaus Vilniaus štabas. Tačiau beveik visi Vilniaus štabo nariai balandį-birželį buvo suimti, o V.Bulvičius, J.Gobis, A.Kamantauskas, J.Kilius, S.Mockaitis, J.Sadzevičius, A.Skripkauskas ir L.Žemkalnis buvo nuteisti mirties bausme ir 1941 m. gruodžio 18 d. Gorkyje sušaudyti. Vadovavimą sukilimui perėmė Kauno štabas.

Birželio viduryje iš Berlyno buvo gauta žinia, kad karas prasidės birželio 18-26 dienomis. Ši žinia tuoj pat buvo perduota visoms provincijoje buvusioms grupėms. LAF’o štabas Berlyne ryšius su Lietuva palaikė per ryšininkus. Pirmasis ryšininkas kpt. Albertas Švarplaitis 1940-ųjų gruodį LAF’o štabui Kaune perdavė informaciją apie Lietuvos tautinio komiteto ir LAF’o organizavimą bei jų planus. Jis, grįždamas į Berlyną, pasienyje buvo išduotas, sužeistas, kalėjo Kauno kalėjime, karui prasidėjus, buvo sušaudytas Červenėje, už Minsko.

Per antrąjį ryšininką kpt. Bronių Michelevičių ryšys su Lietuva buvo palaikomas iki 1941 metų gegužės. Jam du kartus pavyko pralaužti geležinę sieną. Ryšininkas iš Lietuvos Mykolas Naujokaitis, slapyvardžiu Kumpis 24, grįždamas į Lietuvą su svarbiomis žiniomis sukilėliams pasieniečių buvo sunkiai sužeistas, pateko į Tauragės ligoninę, ten spėjo medicinos seselei žodžiu perduoti svarbią informaciją, kuri ją perdavė ten, kur reikia. Po sudėtingų epopėjų, per stebuklą NKVD kalėjimuose išvengęs mirties, sukilėlių buvo išvaduotas, karui baigiantis pasitraukė į Vakarus ir apsigyveno JAV. Ten dalyvavo tautinėje veikloje, rūpinosi Lietuvos laisvinimo reikalais. 2001 metais M.Naujokaitis dalyvavo sukilimo 60 metų jubiliejiniame minėjime Kaune. Neseniai mirė.

Sukilimo Eiga Kaune

Kauno LAF’o štabas turėjo įgaliojimus pradėti sukilimą, skelbti Nepriklausomybės atkūrimą ir Laikinosios vyriausybės sudėtį. Centro įgaliotiniu Kaune buvo L.Prapuolenis. Atkurti Nepriklausomybę buvo siekiama dar iki vokiečių kariuomenės pasirodymo Kaune. Tai turėjo reikšti, jog vokiečiai užėmė Nepriklausomą Lietuvą, o ne SSRS teritorijos dalį.

Pagrindinis LAF’o štabas buvo įkurtas senelių prieglaudoje (Aukštaičių g.4). Kitas štabas buvo Chemijos institute. Tiksli sukilimo pradžia - 1941 m. birželio 22 d. 10 val. Pagal sukilimo planą, sukilėliai turėjo vengti susidūrimų su raudonąja armija ir stengtis užimti miestą iš vidaus - į savo kontrolę perimti ryšių centrus, radiofoną, svarbesnius miesto objektus.

Naktį iš birželio 22-osios į 23-iąją buvo susprogdinta kariškių telefono centrinė stotis Vilijampolėje, užimti Centrinio pašto rūmai ir telefono-telegrafo centrinė stotis. Išjungti ryšiai sukėlė paniką tarp sovietinės valdžios ir kariškių. Birželio 22 dienos vakare sukilėliai be aukų užėmė mažai apgadintą radiofoną, kuris birželio 23-iąją jau buvo parengtas transliuoti Nepriklausomybės atkūrimo deklaraciją. A.Damušis savo atsiminimuose prisimena įdomią detalę. Iš anksto buvo parengtas išsamus Nepriklausomybės deklaracijos tekstas, tačiau įvykių įkarštyje jis nerastas. Teko paskubomis redaguoti trumpesnį tekstą. Sukilėlių planas buvo įvykdytas. Pirmas vokiečių žvalgybos dalinys - penki kariai - Kaune pasirodė tik birželio 24-ąją, o pirmieji kariuomenės daliniai - birželio 26 dieną. Jie rado sukilėlių valdomą miestą.

Kovos ir Aukos

Sukilimo metu - birželio 22-25 dienomis - atkakliausios kautynės vyko Šančiuose ir prie Aleksoto tilto. Šančių sukilėliai ginklais apsirūpino iš birželio 23 dienos rytą rusų padegtų ginklų sandėlių. Atkaklios kautynės su bėgančiais priešais užvirė A.Juozapavičiaus prospekte ir prie Nemuno. Birželio 23 dienos rytą susprogdinus Panemunės ir geležinkelio tiltus, per Nemuną bandžiusius keltis raudonarmiečius sulaikė Šančių ir Aukštosios Panemunės sukilėliai, kartu bombarduojant vokiečių aviacijai. Šančių sukilėliai apsaugojo Kauną nuo didžiulės grėsmės - manoma, kad į miestą veržėsi trys priešo divizijos.

Aleksoto sukilėliai ginklais apsirūpino iš Linksmakalnyje raudonarmiečių padegtų sandėlių. Vadovaujami ltn. Jono Dženkaičio, jie stengėsi sutrukdyti priešams trauktis Veiverių gatve ir Aleksoto tiltu. Sukilėliai buvo įsitvirtinę Nemuno šlaituose. Priešas, norėdamas juos sunaikinti, pasiuntė tanketes į jų užnugarį, o tai ir buvo lemtinga. Žuvo apie dešimt sukilėlių, vadas J.Dženkaitis nuo sužeidimų mirė ligoninėje birželio 25 dieną. Sukilėliams tilto išsaugoti nepavyko - tiltas su besitraukiančia per jį rusų kariuomene buvo pačių raudonarmiečių susprogdintas. Kauno ribose visi tiltai per Nemuną buvo susprogdinti. Kairiajame Nemuno krante daug okupantų kariuomenės atsidūrė sunkioje padėtyje. Tiltą per Nerį savo gyvybės kaina išgelbėjo Juozas Savulionis. Miesto centre sukilėliai ginklais apsirūpino iš Parodos kalno paviljonuose buvusių ginklų sandėlių. Čia jų buvo visai divizijai. Po miestą buvo išvežiojami greitosios pagalbos bei gaisrininkų mašinomis.

Lietuvos sukilimo žemėlapis

Organizuojant sukilimą, Kauno gamyklose ir įstaigose buvo numatyti sukilėlių atramos punktai, parinkti jų vadovai. Prasidėjus sukilimui, prie tų punktų stichiškai būrėsi savanoriai, organizavosi nauji sukilėlių židiniai, juos sujungė stambesni sukilėlių būriai, kuriems vadovavo štabai.

Povilo Trapiko Verslo Sąsajos

Povilas Trapikas yra įmonės MyJo, VšĮ vadovas. Įmonės buveinės registracijos adresas: Ignalinos r. sav., Ceikinių sen., Šileikiškės k., Šileikiškės g. 3, LT-30184. Įmonės kodas 307026723. Pagrindinė bendrovės veiklos sritis yra 85.59.00, Kitas, niekur kitur nepriskirtas, švietimas (85.59.00 - EVRK 2.1). Šiuo metu MyJo, VšĮ, kuriai vadovauja Povilas Trapikas, dirbančių darbuotojų (apdraustųjų) neturi.

Duomenų šaltiniai: SODRA (VSDFV), Registrų centras, VMI ir kita. Duomenys atnaujinami kasdien.

Vardas, pavardė: Povilas Trapikas

Pareigos: Direktorius

Data nuo: 2024-11-14

Sąsajos: MyJo, VšĮ

tags: #povilas #trapikas #turto #suvestine